Kiaukai

                 

 


 SKELBIMAS

Kiaukai-skelbimas_dėl_vyskupo_atvukimo_-liepos_25_d.jpg

Ryšium su planuojamu vyskupo Dariaus Trijonio atvykimu į Kiaukus ir numatytu mokyklos atminimo akmens šventinimu, žemiau pateikiame turimas mokyklos ir mokinių istorines nuotraukas. Čia pat talpinami net 35 metus veikusios Kiaukų mokyklos mokytojo, tremtinio A. Račkausko prisiminimai, kuriose jis aprašo Kiaukų mokyklos įkūrimo savo sodtboje aplinkybes, darbą su mokiniais, kurį jam nutraukė užgriuvusi sovietinė okupacinė valdžia.

Prisiminkime ir saugokime savo krašto istoriją. Kraštiečius, turinčius nuotraukų kurios galėtų papildyti Kiaukų istoriją, arba  kitos aktualios krašto istorijos medžiagos, kviečiu susisiekti adresu: 

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., arba telef. 8687 29423


Istorija, prisiminimai, atmintis

Kiaukai

Kiaukų apylinkės žemės LDK laikais priklausė Karšuvos valsčiui, 1562 m inventoriuje nurodytos kaip 36 valakų Garduvos(Gardawo) kaimas. 

1712 m. įvardytas Kiaukų kaimas, priklausęs Lingių valdai. Vėliau Kiaukai tapo atskira Didžiojo Kunigaikščio Valda.

1764 m. valdos laikytoju paskirtas Jurgis Radovickis, o 1766 m.- Teodoras ir Ona Silvestravičiai. 1795 m. po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Kiaukai tapo valstybine KIAUKŲ VALDA. Jai priklausė  ir aplinkiniai Paakmenio k., Pajerubinio k., Girininkų k., taip pat Driežų kaimas.

Randama žinių, kad 1853 m. valstybinės valdos centras buvo Kiaukų dvaras išsidėstęs už Jėrubyno ir Noralio santakos, nutolęs nuo Šilalės apie 7 km. į šiaurės rytus. 

Dvaro sodyba buvo polivarko tipo. Ją sudarė ekonomo namas, svirnas ledainė tvartai, klojimas, dvi daržinės, spirito varykla(bravoras) ir malūnas. Pastatai buvo mediniai, dengti šiaudais, suręsti iš tašytų rastų. Ekonomo namas buvo dviejų galų(14x8), su priemene ir virene centre, ekonomo kambariais viename gale ir šeimynine su kamara kitame gale. 1853 m. polivarkas panaikintas, nurodyta malūną parduoti iš varžytinių, o kitus pastatus atiduoti vienkiemininkui ir dviems valstiečiams...


Toliau šiame puslapyje:

  • "KIAUKŲ PRADINĖ MOKYKLA"

Trumpa mokyklos istorija, mokytojai, mokyklos mokinių  nuotraukos.

  • "P R I S I K Ė L Ę  G Y V E N T I"

Tremtinio, Tūbinių ir Kiaukų mokyklų mokytojo Antano Račkausko prisiminimai apie mokyklos įkūrimą ir darbą su mokiniais.

  • "M A N O   K A I M A S"

Kraštietės Kristinos Paliutienės mintys skirtos Kiaukų kaimo ir  jo gyventojų  atminimui. 

  • "VYSKUPAS IŠ ŽEMAITIJOS"

 Dariaus Trijonio gyvenimo kelias. Giminės šaknys Kiaukų kaime.

  • "KUR PRABĖGO JAUNYSTĖ"

Juozo Noreikos prisiminimai apie Kiaukus ir apylinkės gyventojus.

  • "SODYBA PRIE DVIKAMIENIO AŽUOLO"

Teodoros Daukilaitės Noreikienės tikėjimas ir šeima.

Nepriklausomos  LK puskarininkis Feliksas Noreika, 

LR Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadas Gintaras Noreika

  • "MEŠKAUSKAI NUO AKMENOS"

Martyno Meškausko sodyba, gyventojai ir darbai. Adelės Meškauskaitės Račkauskienės ir jos sesers Petrauskienes nuotraukos ir prisiminimai

  • "PAAKMENIO MALŪNAS"

Mačaičiai, Montvydai ir vandens malūnas

  • VĖLAVIČIAI, JURGUČIAI, GUDAUSKAI, ŪKINĖ VEIKLA KIAUKUOSE.
  • LIETUVOS ATGIMIMO SAJŪDIS 

Vidos Sakalauskienės prisiminimai.

  • LDK KIAUKŲ VALDA, KIAUKŲ DVARAS, KIAUKŲ KAIMAS,

Istorinės žinios.

Kiaukų pradinė mokykla.

Pradinė mokykla Kiaukuose pradėjo veikti tarpukario metais. Randamos žinios kad Kiaukų mokykla jau veikė 1931 metais. Nuo 1931 m. iki 1934 m. Kiaukų mokyklos vedėju dirbo mokytojas Albinas Monstvilas. Mokytojui A. Monstvilui, kartu su žmona dirbusia Tūbinių pradžios mokykloje išvykus į Laukuvą, Kiaukuose dirbo mokytojos cenzą įgijusi Pranė Petrauskaitė. Nuo tų pačių 1934 m. iki 1936 m. Kiaukų mokykloje dirbo mokytojų seminariją baigusi Antanina Bagočiūnaitė Jurevičienė. Nuo 1936 m. iki 1938 m. dirbo mokytojos cenzą įgijusi Ona Tamašauskaitė. 

iš Noreikos Antano Juozo mokykla Kiaukuose2

Būrelis Kiaukų jaunimo prie  senosios Kiaukų pradinės mokyklos. Iš Elenos Dargužytės Mikalauskienės albumo

Is Liudos 2015 04 17 022

Kiaukų pradinės mokyklos mokiniai su mokytoja Ona Tamašauskaite. Antra mergaitė šalia mokytojos Bronislava Zalcienė, trečia aukštėliau Adelė Kauliūtė (Vismantienė), dešinėje tikybos mokytojas, Tūbinių klebonas Domininkas Masiulis, 1937 m.

Nuotraukoje už vaikų matoma Kiaukų k. gyventojo Jono Rimkaus, vėliau Juozo Pociaus gyvenamasis namas, kurio viename gale ir buvo įsikūrusi pradžios mokykla

1939 m. Kiaukų mokykla persikėlė į kitas patalpas. Ją savo žmonos tėviškėje Trijonių-Macų sodyboje įkūrė į Kiaukus atsikėlęs mokytojas Antanas Račkauskas. Čia jis ir pats dirbo iki 1941 m. birželio mėn. Vėliau po karo, 1950m. Kiaukų šioje pradžios mokykloje dirbo mokytoja Starinskytė, 1954 m. mokytoja Marytė Knyzelienė, (...),1954~1960 m. Kiaukų mokykloje dirbo mokytoja Antanina Žėkaitė - Bernotienė.


 Antanas Račkauskas, šaulys, vaidinimų režisierius, naujos         Kiaukų pradžios mokyklos įkūrėjas.

Antanas  Račkauskas mokytojo darbą pradėjo Pajūryje, 1936-1939 metais dirbo Tūbinių pradžios mokykloje. Mokytojas buvo labai aktyvus, įsiliejo į visuomeninių organizacijų veiklą ir bendruomenės gyvenimą, Tūbinėse oganizavo Valstybines ir jaunimo organizacijų šventes, režisavo vaidinimus, priklausydamas Tūbinių šaulių būriui dirbo su mokiniais juos šviesdamas juos būti Lietuvos Valstybės patriotais.

Iš Macaitės R. vaidinimas po gegužinės

Tūbinių katalikiško jaunimo Pavasario sąjungos  šventės vaidinimo dalyviai. Vaidinimo režisierius Tūbinių mokyklos mokytojas  A. Račkauskas, 1938 m.

Tūbinių mokyklą tuo metu sudarė  trys komplektai. Jai dar priklausė Payžnio ir Kiaukų pradžios mokyklos. Moksleivių pradžios mokyklos baigiamieji egzaminai buvo laikomi Tūbinių mokykloje.

Is Liudos 2015 04 17 006

Tūbinių, Kiaukų ir Payžnio pradinių mokyklų mokiniai po baigiamojo egzamino prie paminklo Tūbinėse, kartu su mokytojais- egzaminų komisija1939 m. Nuotrauka iš Liudos Vismantaitės albumo.

Nuotraukoje pirmoje eilėje iš kairės sėdi mokytojas Antanas Račkauskas, Bronė Barauskaitė Jurgutienė, Motiekaitiėnė, Stanislovas Pintveris. Už dešinio S. Pintverio peties stovi jo dukra Marytė Knyzelienė , už jos, viršutinėje eilėje B. Kairytė Urbutienė , šalia jos , dešinėje  Adelė Kauliutė Vismantienė.

Dirbdamas Tūbinėse A. Račkauskas giedojo Tūbinių bažnyčios chore, kuriame susipažino su Stase Trijonyte, ūkininko dukra iš Kiaukų. Taip susikūrė jauna šeima. 

Stasė_Trijonytė_ir_Antanas_Račkauskai.jpg

Antanas ir Stasė Račkauskai, 1939 m.

Tačiau gyventi Tūbinėse salygų nebuvo. Šeima nutarė apsigyventi Kiaukuose, žmonos Stasės tėviškėje.1939 m. A. Račkausko iniciatyva gyvenamojo namo kitame gale buvo įkurta mokykla kur ir pats mokytojavo iki 1941 m. birželio mėn 14 d. kada sovietinės valdžios buvo suimtas ir su visa šeima ištremtas į Rusijos Komijos sritį.

Kiaukų_mokyklos_vaizdelis4.jpg

 Trijonių- Račkauskų, vėliau Macų sodyba, kurioje 1939 m. buvo įkurta Kiaukų pradinė mokykla.

Pirmieji darbo metai Kiaukų mokykloje sutapo su 1940 m. sovietine okupacija. Todėl jau 1941 m. birželio 14 d. A. Račkausko noras mokyti vaikus buvo nutrauktas, šeimą su mažais vaikais užgriuvo pirmųjų Lietuvos tremtinių likimas, kuris A. Račkausko tęsėsi 17 ilgų karo ir pokario tremties metų. Jų metu  šeima patyrėnepakeliamas gyvenimo salygas, prarado vieną savo dukrą ir šeimos narių sveikatą.

Po tremties A. Račkauskas, savo prisiminimuose aprašė siaubingas akimirkas, kada jis ir jo šeima naujosios sovietinės valdžios buvo sulaikomi, taip pat saugumiečių norą atskirti jį nuo šeimos. Jam aplamai buvo nesuprantami gresiančio trėmimo motyvai, todėl turėdamas galimybę nuo tremties šeimą slėpti, to nedarė. Vėliau A. Račkauskas pripažino, kad perimti ir valdyti didelį ūkį  buvo lemtinga klaida, nes paaiškėjo kad  sovietams tai buvo pagrindas  "išbuožinimu" atsikratyti patriotiškai nusiteikusio mokytojo, išvežant į tremtį su visa šeima. Jau būnant tremtyje jį guodė tik viena mintis, kad įkurta mokykla veikė po jo ištrėmimo, taip pat vokiečių okupacijos ir pokario metais, kada buvo ištremta ir visa likusi žmonos Stasės giminė.

Kiaukų pradinė m la

Kiaukų pradinės mokyklos antros klasės mokiniai. Salomėja Kauliūtė: "Prisiminimui, kada aš ėjau į antrają klasę..."Salomėja nuotraukoje antroje eilėje pirma iš dešinės, 1949m.

Kiaukų pradinė mokykla1, 1950m. Mokytoja Starinskytė. Iš J. Trijonytės Musvytienės albumo.jpg

Kiaukų pradinė mokykla, 1950m. Mokytoja Starinskytė. Iš J. Trijonytės Musvydienės albumo.

Kiaukų_pradinė_1950m._iš_D._Mikalauskienss.jpg

Kiaukų pradinė, mokytoja Starinskytė, 1950 m.

Atminčiai,antrą klasę baigus, visų mokinių nuotrauka1 Kiaukų pradinė mokykla, Angelės Trijonytės, 1952m.jpg

Kiaukų pradinė mokykla, antrą klasę baigu: visų mokinių nuotrauka. Angelės Trijonytės, 1952m

Atminčiai, antrą klasę baigus, visų mokinių nuotrauka. Kiaukų pradinė mokykla, Angelės Trijonytės, 1952metai.jpg

Kiaukų pradinė mokykla, mokytoja Marytė Knyzelienė. Angelės Trijonytės nuotrauka, 1954 m.

Kiaukų_pradinė_mokykla_1954-1955_m.jpg

Kiaukų pradinės mokyklos mokiniai. Mokytoja Antanina Žėkaitė  Bernotienė stovi kairėjė, 1954 m. Iš Redos Bernotaitės - Šleževičienės albumo.

Tūbinių_Payžnio_ir_Kiaukų_pradinių_mokyklų_mokytojai_metodinio_ratelio_susirinkimas-iki_15_žmonių_1954_m._pavasaris.jpg

Tūbinių, Payžnio ir Kiaukų pradinių mokyklų mokytojai, metodinio ratelio susirinkimas-iki 15 žmonių, 1954 m. pavasaris

Kiaukų_mokykla-aš_su_savo_ketvirtokais_ir_vedejas_Antoselei_-Bronė_Geniotas_1954_06_05_iš_Redos_Šleževičienės_albumo.jpg

Kiaukų mokykla-aš su savo ketvirtokais ir vedejas, Antoselei -Bronė, Geniotas, 1954 06 05 iš Redos Šleževičienės albumo

Kiaukų_mokykla-I-eil._iš_kairės_J._Trijonis_St._Noreikaitė_E._Trijonytė_ir_St_Trijonytė_._II-_eilėje-Mačaitis_P._Kaulius_Dajoraitė_Vedeikis_Juozas.jpg

Kiaukų mokykla-I-eil. iš kairės J. Trijonis, St. Noreikaitė, E. Trijonytė, ir St, Trijonytė, . II- eilėje-Mačaitis, P. Kaulius, Dajoraitė, Vedeikis Juozas, III eilė-J. Štangvaltas, Pr Kvertys, Dajoras, Vl. Benėta, Jonas Vedeikis, ir mokytoja Antanina po ketvirtokų egzaminų Tūbinese, 1954 m.

Dryžų_mokykla_1955_05_28.jpg

Dryžų k. pradžios mokykla, (mokytoja Daukilienė?) 1955 05 28

Mokytoja_Antanina_Žėkaitė_su_drauge_Šilalėje._1954_m._žiema.jpg

Mokytoja Antanina Bernotienė(kairėje) su drauge , Šilalėje. 1954 m. žiema

Su_drauge_mokytoja_Maryte_Pintveryte_Kiaukuose_1955_metų_ruduo.jpg

Mokytojos Antanina Bernotienė ir Maryte Knyzelienė Kiaukuose, 1955 metų ruduo.

Žvejyba_su_geriausia_drauge_Danute_Gudauskaite_ant_Akmenos_liepto_1956_m._vasara._Iš_Redos_Šleževičienes_albumo.jpg

Žvejyba su geriausia drauge Danute Gudauskaite ant Akmenos liepto, 1956 m. vasara. Iš Redos Šleževičienes albumo

Kiaukų_mokykla_ir_mokytojos_Antaninos_Žėkaitės_Bernotų_šeima_1957_m.jpg

 Mokytojos Antaninos ir Antano Bernotų šeima prie Kiaukų pradinės mokyklos. Nuotraukoje Antanina(Žėkaitė) sėdi su balta bliuskele, kairėje jos draugė Bronė Krasauskienė, taip pat mokytoja. Centre sedi Bernotų sūnus Virginijus, 1957 m. 

 

Mokykla._Mokytoją_Žėkaitę_Bernotienę_pavaduojantis_mokytojas_Alius_Jankauskas_ir_mokytojas_Poška_kuris_dirbo_su_kitom_klasėm_1957_m._pavasaris.jpg

Mokykla. Mokytoją Žėkaitę Bernotienę pavaduojantis mokytojas Alius Jankauskas ir mokytojas Poška, kuris dirbo su kitom klasėm, 1957 m. pavasaris.

Kiaukų vaikai komunija-mokykla11.jpg

Kiaukų pradinės mokyklos mokiniai, apie 1960 m. Kairėje stovi mokytoja Antanina(Žėkaitė) Bernotienė, dešinėje Marytė Pintverytė -Knyzelienė.

 

 

Kiaukų_pradine-Macikų_Kristinos.jpg

Kristinos Macikaitės Paliutienės nuotrauka

Mokykla-Iš_Muntvydaitės_Genutienės_084.jpg

Mokykla-Iš Muntvydaitės Genutienės

Vidos Sakalauskaitės pirmoji komunija Tūbinėse, 1984m.jpg

Kiaukų ir Pajėrubynio vaikai po pirmosios komunijos

Iš_Kiaukų_Trijonytės-Gudauskaites1.jpg

Zigmas_Astrauskas_ir_jo_darbas_ties_buvusia_Kiaukų_m-la_2019_07_13.jpg

Zigmas Astrauskas ir jsu kraštiečių pritarimu statomas Atminimo Akmuo buvusiai Kiaukų mokyklai Trijonių(Račkauskų-Macų) sodyboje, 2019 07 13


Prisikėlę gyventi,

vadinasi buvusio Tūbinių ir Kiaukų mokyklų mokytojo, tremtinio Antano Račkausko prisiminimai, kuriuos ruošia jo dukra, dailininkė Laimutė Jundulienė, gyvenanti Vilniuje. 

Laimutė_Račkauskaitė_Jundulienė_Vilnius_2018_m.jpg

Laimutė Račkauskaitė Jundulienė su vyru Vytautu, Vilnius, 2018 m


Kiaujų_mokykla1.jpg

 „Kiaukų mokykla“, ilgam išliko mokytojo tremtinio prisiminimuose. Antano Račkausko tapybos darbas, kartonas, guašas.

Mokytojo Antano Račkausko prisiminimuose, kurie šiuo metu ruošiami, yra ir tremtyje paveiksluotų nuotraukų, kurios darytos daugiausiai, laisvėn besiruošiančių grįžti tremtinių. Karo metais buvo griežtai draudžiama fotografuoti kalinimo vietas, vergų darbo stovyklas, bei kitas priespaudos vietas. Išsaugotos nuotraukos vaizduoja daugiau šviesesnes tremtinių gyvenimo akimirkas ir niekaip neatspindi pirmųjų tremtinių gyvenimo siaubingos tikrovės. Dėl kryptingo neapykantos kurstymo, karo metais tremtiniai vietinių gyventojų buvo laikomi "nekenčiamais priešais", "fašistais" ir kitais epitetais.

Pateikiame  prisiminimų "Prisikėlę gyventi" ištrauką apie mokyklos įkūrimą, suėmimą tremčiai ir mintis, kodėl šeima susilaukė žiaurios kelionės į nežinią...

Mokyklėlės steigimas ir mokytojavimas Kiaukuose

"...Parėjęs po vedybų į ūkį Kiaukuose, ėmiausi savo mokytojo reikalų. Dar kurį laiką važinėjau dviračių į darbą – Tūbinių mokyklą. Greitu metu suvokiau, kad atsikeldamas į Kiaukus, siekdamas šeimai patogesnio ir ramesnio gyvenimo, padariau netinkamą sprendimą", tačiau "Atsisakyti mokytojavimo, dėl ūkininkavimo"  nenorėjau, nes mokytojo darbui jaučiau prieraišumą. Jutau, koks nuostabus jausmas bendrauti su vaikais, padėti pažinti viską, kas mus supa. Norėjosi vaikams perduoti visas turimas žinias, dalintis tuo, ką laikiau gyvenimiškom vertybėm ir kas per ilgus metus išlieka. Buvau giliai įsitikinęs, kad vaikų išsilavinimas atpažinti kur melas, o kur savo krašto neiškraipyta istorija, kultūra, turtinga ir skambi kalba. Svarbu viso to pažinimas, sugebėjimas bendrauti, pripažinti ir suprasti, kas valdo mūsų gyvenimus, kas mes esame ir kokie turime būti. Norėjau, kad vaikai mąstytų ir daugiau skirtų dėmesio kūrybiškumui.

Mokytojauti Tūbinėse ir ūkininkauti Kiaukuose buvo keblu, pirmiausiai fiziškai sunkiai pakeliamas krūvis, bet ir neišmintinga ir neracionalu, t.y. tektų prarasti daugybę laiko ir turėti sunkumų kasdien keliaujant į mokyklą įvairiu metų laiku labai prastais keliais. Labai išgyvenau ieškodamas išeities iš susidariusių aplinkybių. Papasakojau žmonai savo nuogąstavimus. Pagaliau radome labai menką viltį, už kurios galėtume užsikabinti – tai įsirengti mokyklėlę tiesiog savo namuose. Vienas namo galas buvo tuščias, neįrengtas. Reiktų tik pritaikyti jį naudojimui, apšildymui įrengti krosnį. Įsigyti inventorių, mokymosi priemonių ir t.t. Bet pirma tektų pasitarti su visa šeimyna. Įsirengti mokyklėlę dar paskatino ir mintis, kad aplinkinių sodybų vaikai turėjo tą pati vargą – tolimą kelionę prastais keliais per šaltį ir lietų.

Savo mintimis pasitarėme su visa šeimyna: mintis visiems buvo priimtina, atsirado net norinčių padirbėti ir užsidirbti. Matomai ne man vienam ūkininkavimas kėlė nemalonius pojūčius.

Po gauto šeimos pritarimo, pradėjau žygius per kaimynų sodybas, ragindamas lankyti naujai kuriamą Kiaukuose mokyklėlę. Mano nuostabai norinčių atsirado dag daugiau negu tikėjausi. Kreipiausi į Švietimo ministeriją leidimo, pateikiau savo įžvalgas, tėvų sutikimus lankyti naujai kuriamą mokyklą. Neužilgo gavus leidimą ir pradėjome savo jėgomis įsirengti klases.

Pradžioje įkūrėme 2 klasės, vėliau net 4-ias. Prašiau, kad ministerija išskirtų papildomai nors vieną mokytoją–pagalbininką, tačiau vykti į kaimą norinčių neatsirado. Kartais tekdavo prašyti žmonos, kuri buvo baigusi žemės ūkio mokyklą, kad pabudėtų klasėje, kai vaikai rašydavo klasės užduotis, netriukšmautų ir nenusirašinėtų. Ji stebėtinai gerai susitvarkydavo.

Dirbdamas mokyklėlėje Kiaukuose, galėjau daugiau laiko skirti vaikams. Daugiau užklasinių ir kūrybinių užsiėmimų. Vaikai buvo be galo žingeidūs, labai patikdavo užklasinė veikla – tai kuriami spektakliai, sportiniai užsiėmimai, įvairūs menai. Pamokas lankė įvairaus amžiaus mokiniai, bet tai buvo suderinama, nes kaimo vaikai buvo klusnūs, visi iš tikinčiųjų šeimų. Domėjosi ir tenkinosi ne vien gautomis žiniomis, bet įsidrąsinę rodė iniciatyvą įvairiai kūrybinei–užklasinei veiklai.

Visa mano šeima priprato prie susikurto gyvenimo ritmo. Finansiškai tvarkėmės palyginti neblogai, mokytojo algos mano šeimai pakako, neblogai klostėsi ir bendri šeimyniniai reikalai. Kaip galutinai buvome sutarę, kad ūkininkausime bendrom jėgom, dalį žemės naudojome savo ūkio reikmėm, t.y. ganykloms, daržovių auginimui.

Gyvulius ir paukščius laikėme tik savo reikmėm. Žiemai pašaro gyvuliams taip pat pasiruošdavome bendrom jėgom. Gerai, kad likusią nedirbamą žemę galėjau išnuomoti kaimynams. Iš gautų pajamų (nuomos), galėjau susimokėti mokesčius už žemę.

Savo laisvalaikį, be bendrų ūkio darbų, ypatingai per vasaros atostogas, skyriau aplinkos tvarkymui. Ėmiausi įrengti lieptą per upelį, iškasiau tvenkinį ir užveisiau upėtakių. Daug laiko ir energijos teko paaukoti kol išklojom grindinį – įvažiavimą į mokyklos kiemą. Šiame darbe padėjo ir broliai. Moterys triūsė ūkyje ir namuose: gamino maistą, pašerdavo ir pamelždavo gyvulius, prižiūrėjo gėlynus. 

Sprendimas įkurti namuose mokyklėlę iš dalės pasiteisino, priekaištų negirdėjau nei iš valdžios, nei iš vaikų tėvelių, nei iš savo šeimos, todėl jaučiausi ramus. Laikas bėgo, keitėsi ir mano šeimos padėtis. 1939 metų balandi gimė sūnus Aloyzas. Į krikštynas atvyko ir brolis, kunigas Stanislovas Račkauskas, apsilankė ir Staselės artimieji.

1940 metais su Stasele jau auginome du vaikučius – sūnų Aloyzą ir dukrelę Danutę. Vaikai kaimo aplinkoje augo sveiki ir laimingi, nestokodami tėviškos priežiūros.

Nauji vėjai politikoje ir žmonių gyvenime

 1940 metais, pasikeitus valdžiai ir užėjus rusų armijai, buvo daugybė pasikeitimų, bet numatyti to, kas įvyks lemtingąjį 1941–ųjų birželį, niekas negalėjo. To meto įvykiai juodai paženklino visą Lietuvos istoriją. Atėjusi 1940 metais ,,nauja,, valdžia, norėdama greit ,,prisijaukinti,, tautą, naudojo labai žemos moralės principus, tai ,,skaldyk ir valdyk,,. Rinkdavo ne tik ,,pletkus,, bet dažnai juos patys prikurdavo, taip pjudydavo kaimyną su kaimynu, o vėliau juos ,,sudorodavo,,. Tokiais metodais naudojosi naujas ,,valstybės naujadaras,, nes nesitikėjo greitu laiku morališkai palaužti tautos aukštuomenę, politinį branduolį, tai inteligentiją. Nutarė išnaikinti viską kas buvo per šimtmečius sukurta, kultūrą, papročius ir kalbą. Tautos branduolys buvo brutaliai naikinamas, be priežasties, be teismų,. Tokioje suirutėje atsirasdavo nemažai skundikų, galimai norėdami įsiteikti naujai valdžiai, dėl savo ateities ir skalsesnio duonos kąsnio. Kartais skųsdavo kaimynas kaimyną, dėl nesutarimo, o kiti iš baimės. Valdžia, savo tikslams pasinaudodavo skundikais, o vėliau atsilygindavo jiems to pačiu, t.y. juos pasmerkdama. Toks valdžios manipuliavimas sudarė patvarias sąlygas įsitvirtinti Lietuvoje ilgam laikui.

Besibaigiant mokslo metams, 1941 metų birželio mėnesį į namus bei mokyklą pasibeldė neganda, teko nukentėti ir mano šeimai.

Išaušo 1941 metų birželio 14 diena. Rytas buvo giedras, atrodė daug žadantis. Turėjau daug užklasinio darbo: reikėjo peržiūrėti vaikų rašinius, išvesti baigimo pažymius su perkėlimų į aukštesnes klases. Tuo tarpu žmona su giminaite pasikinkiusios arklį nutarė nuvažiuoti į Šilalės turgų ir apsilankyti pas gydytoją, pasitikrinti nėštumo eigą, nes artėjo gimdymo metas. Pakeliui, dar neužėjus pas gydytoją, sutiko pažįstamą, kuri pranešė, kad mūsų šeima įtraukta į tremiamųjų sąrašą. Patarė bėgti ir slėptis. Žmona sunerimusi parskubėjo į namus. Tokia naujiena pribloškė. Neįsivaizduoju, kaip žmona, būdama nėščia, išgirdusi tokią žinią sugebėjo sveika grįžti namo. Raminau kiek tik sugebėjau, pasakiau, kad be pareikštos kaltės ir teismo sprendimo niekas neturi teisės mūsų kažin–kur vežti.

Kilo klausimas, už ką ir kam mūsų šeima trukdė gyventi? Prisiminiau, kad prieš kurį laiką į mokyklą buvo užėjęs Jankelis, komjaunuolis, naujos valdžios atstovas iš Tūbinų, kuris man pradėjo nurodinėti, kad turiu eiti per kaimynus ir surašinėti pas ūkininkus esamus gyvulius.  Griežtai atsisakiau reikalavimo, pasakiau, kad tai ne mano pareigos – ir taip turiu pakankamai darbo. Atsisakydamas bendradarbiauti su "komsomolcu", negalvojau, kad tai galėtų būti priežastimi visos šeimos trėmimui, bet ką gali žinoti? Nežinojau naujos valdžios sumanymų. Nesupratau, kodėl naujai valdžiai parūpo žmonių gyvuliai ir tik daug vėliau paaiškėjo "velniškas" jų sumanymas.

Pasirodo, tai buvo reikalinga kuriant naują kolūkio sistemą. Gąsdino naujų politikų moralė, o ypač tokie staigūs ir žiaurūs pokyčiai politikoje, ir žmonių gyvenime. Apie pabėgimą ir slėpimosi su dviem mažamečiais vaikais nebuvo net minties. Vienam tebuvo 2–ji metukai, kitai – metukai ir nėščia žmona. Neturėjau supratimo, kaip tai padaryti per tokį trumpą laiką. Būnant vienam gal būtų įmanoma, bet su vaikais ir besilaukiančia žmona man tai atrodė beviltiška. Palikti šeimą likimo valiai man taip pat buvo nepriimtina. Taip besvarstant už gero pusvalandžio į mokyklos kiemą įriedėjo karinis sunkvežimis, kuriame sėdėjo karininkas, du kareivukai, vairuotojas, berods Šilalės policininkas Petkus ir Tūbinių naujas valdžios atstovas Jankelis. Sunkvežimyje ant grindų su ryšuliais jau sėdėjo mokytoja Noreikaitė su mažamečiu sūnumi. Tuomet pagalvojau, jeigu tokie žmonės pripažįstami santvarkos priešais, tai kas jų manymu gali būti visi likusieji?

Išlipę iš mašinos "teisingumo vykdytojai" pirmiausiai puolė mane, apstumdė, pasodino į kėdę ir pagrasino ginklu. Buvę klasėje keli mokinukai išsilakstė po namus. Dar mėginau aiškintis dėl savo teisių, bet pajutęs smūgį į galva, apsiraminau.

Mane izoliavę nuo šeimos, pradėjo kratą, šniukštinėjo po visus kampus, išnaršė visas patalpas, išvartė knygas, mokyklos reikmenis. Stalčiuje rado mokyklinius pinigus, atlyginimams išmokėti, užsirašė ir nusavino (likome be atlygio). "Priglaudė" ir laikrodį su grandinėle, gerai kad kitą buvau užsidėjęs ant rankos – tai gal nedrįso konfiskuoti, o tai labai pravertė kelionėje. Vėl klausė, ar neturiu ginklo, matomai ieškojo įkalčių ir preteksto prie ko prisikabinti. Paklausė ar esu šaulys, atsakiau taip, eilinis. Į mano klausimą, už ką suimami, atsakymo nesulaukiau. Vienas iš kratos dalyvių Jankelis ramino: nebijokite, toli neišveš – perkels tik į kitą apskritį. Žinote, kas darosi pasienyje?

Namuose kilo siaubingas triukšmas. Vaikai rėkė, žmona verkdama nežinojo ką daryti. Žmonai liepė greitai ruoštis į kelionę, pasiimti drabužių ir maisto, bet ką ji beimdavo, viskas krito iš rankų. Visi kiti šeimos nariai buvo išvaryti iš kambario, jiems buvo liepta prie mūsų nesiartinti. Vienas iš kareivių, pamatęs mūsų beviltišką padėtį ir pasimetimą, ėmėsi iniciatyvos – liepė uošvei atnešti du maišus daiktams, reikalingoms kelionei: maistui, drabužiams, patalynei, bet kad neviršytų 100 kg. Sūnus- Aloyzas iš baimės nubėgo slėptis į laukus, bėgdamas šaukė, kad geriau tegul jį gyvuliai subado, bet niekur nevažiuos. Jį beieškant užtruko šiek tiek laiko, ir tai padėjo mums susiorientuoti, susikaupti, truputį aprimti ir blaiviau įvertinti padėtį. Visas šitas triukšmas sukėlė sąmyšį tarp namiškių. Uošvienė ir Juzė prašė palikti vaikus, nesivežti. Man tai pasirodė nepriimtina, nutariau, kad varge privalome būti kartu. (Po kurio laiko tai pasiteisino, nes 1947 metais visa likusi šeima, buvo taip pat išremta.)

Staiga, turbūt Dievas apšvietė protą, prisiminiau momentą, kai tėvams teko skubiai trauktis nuo fronto linijos per Pirmąjį Pasaulinį karą ir rinktis į kelionę daiktus, kas praverstų tolimai kelionei. Tačiau turint tik pusvalandį supratau, kad daug neprisiruoši, todėl negalėjau visko numatyti. Bet ir tokia patirtis pravertė. Būdamas izoliuotas dar mėginau duoti kelis nurodymus žmonai, kuri stebėtinai greitai nugalėjo baimę, susikaupė ir darė tai, ką patarinėjau. Šiaip ne taip susiruošėme, surado ir atvedė ,,bėglį,,- sūnų Aloyzą, kuris buvo pasislėpęs laukuose, dar leido atsisveikinti su namiškiais, susodino į sunkvežimį ir išvežė į artimiausią geležinkelio stotį.

Greitai pasklido žinia po kaimą, apie mūsų šeimos trėmimą. Dar bevežant mūs iš sodybos per Kiaukus, daugelis iš kaimynų atsisveikinimui stovėjo nuošalyje, matėsi jų veiduose baimė ir susirūpinimas. Toks neteisėtas valdžios elgesys kėlė kaimo žmonių tarpe tik baimę, neviltį ir pasipiktinimą. Tuo buvo nulemta ir tolimesnė Lietuvos istorija, kilo tautos pasipriešinimas.

Paruošiamieji darbai trėmimui

Atgabenus mus į stotį pasimatė visi to sumanymo baisumai. Stotyje vyko įnirtingi darbai: buvo formuojamas ešelonas (kelių dešimčių vagonų), kurie jau buvo kimšte prikimšti suimtųjų ir saugomi sargybos. Minios, sumaištis, prakeiksmai, nepakeliami ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, verksmai. Bauginantys kariškių riksmai ir grasinimai, nes labai skubėjo užbaigti savo juodą darbą.

Važiuodami į stotį galvojome, kad po to, ką jau patyrėme, nieko baisesnio negali atsitikti. Tačiau atvykę išgirdome, kad vyrai atskiriami nuo savo šeimų ir patalpinami į skirtingus vagonus. Panašu, kad jiems buvo numatyta kitokia paskirtis. Kai eilė, dėl šeimos išskirimo atėjo iki mūsų šeimos, buvau visiškai priblokštas. Supratome, kad tai dar ne pabaiga, kad okupantų išradingumui nėra ribų.

Ir vėl prisiminiau savo motinos pamokymą: kritiniu momentu susiimti, susikaupti ir pasistengti atskirti gyvybiškai svarbius dalykus, daryti savo jėgomis tai, ką privalai ir sugebi, o visa kita, kas ne tavo jėgoms, palikti Dievo valiai. Tai buvo nepaprastai išmintinga, daugybę išgyvenimų patyrusi moteris, kurios protas ne kartą pravertė man, ir gal kitiems, kas susidūrė su ja gyvenime. Dabar pasiklioviau Dievo valia ir motinos patarimais, susitelkiau ties viena mintim, kaip galėčiau išgelbėti vaikus ir žmoną nuo pražūties. Beveik šaukdamas kreipiausi į šalia stovintį kareivį rusiškai (kiek buvau pramokęs vaikystėje), kad nuosprendis atskirti mane nuo šeimos tolygus visos šeimos mirčiai ir kad nesu niekuo prasikaltęs. Kareivis sukluso, gal mano ryžtingumas jį suglumino, pastovėjo susimastęs, pasikvietė aukštesnio rango kariškį. Pakartojau tą patį, tuomet jis susiradęs dokumentus paaiškino, kad esu išbuožinamas. Teko paprieštarauti, patikslinau, kad esu paties sukurtos kaimo pradinės mokyklos mokytojas ir kad mano šeima be manęs tikrai neišgyvens (pokalbis vyko taip pat rusiškai). Kariškis nužvelgė mus nuo galvos iki kojų, liepė pasitraukti į šalį ir palaukti, kol pasitars ir priims sprendimą. Tai truko amžinybę. Stovėdamas nuošalyje dar permąsčiau karininko žodžius, kad vežami ne dėl pasipriešinimo valdininkui, o išbuožinami, t.y. dėl turto... Šita žinia mane pribloškė.  Turėjau didelį norą užsiimti mokytojavimu, gerinti savo šeimos ir kaimo vaikų ateitį, bet neturėjau minties išnaudoti kitus. 

Mintis apsistojo ties naujos valdžios tarnais, kurie tvarkėsi taip ,,kaip išmanė,,. Pirmiausiai turėjo atsikratyti inteligentijos ir tautos lyderių, kad netrukdytų ,,naujoviškai,, tvarkytis.

Kol mes laukėme atsakymo, visi suimtieji, kas dar buvo likę perone, buvo sulaipinti į vagonus. Atrodė, kad mus pamiršo. Kilo mintis, gal galėsime grįžti namo? Bet viltis dingo, kai prie mūsų pribėgęs kareivėlis pasakė, kad lieku su šeima ir nuvedė prie vagono. Teko paklusti įsakymui, o paaiškinimą dėl ,,išbuožinimo,, pasilikau tik sau, nes nebuvo kam tai pareikšti. Kaip bebūtų, galutinis sprendimas mums visiems suteikė paguodos, kad vargą vargti buvom palikti drauge.

Visi jau buvo sulipę į vagonus, todėl vieta buvo likusi tik narų viršuje, Teko ropštis ir vaikams, ir žmonai. Vieta ant narų buvo ir miegamasis, ir valgomasis, ir sandėlys. Kai įsitaisėme, traukinys netrukus pajudėjo, atrodė, kad jis mūsų ir telaukė. Tai buvo prieglobstis nežinia kuriam laikui. Sėdėjome kaip stabo ištikti, negalėjome pratarti vienas kitam nei vieno žodžio. Vaikai sukrito kaip stovėję, nei verksmų nei aimanų, atrodė, kad viską supranta. Peržvelgiau tik vienos dienos įvykius, visą kūną apėmė šiurpas, o išgyvenimų gausos būtų užtekę visai amžinybei.

Grįžtu vėl prie Dievo galybės ir paslaptingo Jo veikimo. Tai kas nutiko šios dienos bėgyje, negali kilti net minties, kad tai galėjo būti atsitiktinumai. Tai buvo tikrai gerai suplanuota kova tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos. Ir tos kovos eigoje mes likome Dievo valioje, pasitikėjome Juo. O Jis reikiamu momentu suteikė išminties, kantrybės ir dvasios stiprybės. Supratau, kad viskas kas gyvenime vyksta, tai turi prasmę ir tai ne kas kita, o tai Dievo skirtas mums likimas. Tolimesnis gyvenimas priklausys nuo mūsų pasirinkimo, ar pritarsime blogiui ar pasirinksime Dievo teisumą.

Gyvenimas tai amžina kova tarp gėrio ir blogio. Pasirinkus Dieviškąjį teisumą gali tikėtis dvasios stiprybės, ramybės ir Dievo globos. Priešingas pasirinkimas, ankščiau ar vėliau atvestų tik į pražūtį.

Kelionė į nežinią 

Visus keleivius įlaipinus į prekinius–gyvulinius vagonus, durys su trenksmu buvo uždaromos ir užrakinamos iš išorės. Netrukus traukinys pajudėjo iš vietos. Tik šaižus švilpukas pranešinėdavo apie vieno etapo pabaigą ir kito, nežinomo, pradžią. Perone stovėjo nemažai išlydinčiųjų, girdėjosi verksmai ir šurmulys. Atsisveikinimui iškeltos rankos tarsi bylojo nelaimėlius išlydint į amžinybę.

Viskas, kas įvyko tos lemtingos dienos bėgyje paliko gilų randą širdyje. Slogus jausmas dusino, neduodamas giliai įkvėpti oro, ašaros pačios kaupėsi ir graužė akis. Norint nuslėpti savo baisią savijautą nuo namiškių, teko kovoti pačiam su savimi. Baugino mintis apie žmonos savijautą. Mačiau tik jos prislėgtą būseną, bet kas dėjosi jos viduje negalėjau net įsivaizduoti. Tik kartą pro ašaras išspaudė priekaišto žodžius, kodėl nemėginome slėptis, gal būtų pavykę. Tylėjau, nes atsakymo neturėjau. Nesileidau net svarstyt kas būtų, jeigu būtų. Maniau, kad atsiliepus į klausimą, tik išprovokuočiau bereikalingą savigraužą. Reikėjo kurti planus kaip apsaugoti vaikus ir žmoną, bet išskyrus maldas niekas į galvą nelindo. Žmona nesulaukusi atsakymo aprimo, matomai suprato, kad priekaištams čia vietos nėra. Nors vaikai buvo šlapi nuo prakaito, tačiau parkritę ant gulto miegojo."

Tremtis_L._Jundulienė_2018_m.jpg 

Tremtis, L. Jundulienė, 2018 m..

Laimutės paveikslai01.jpg  Laimutės paveikslai21.jpg 

Ypatingai sunkiomis sąlygomis, vos  atvykus į tremties vietą, atšiauriame Sibire gavusi likimo dovaną gyvybę,  Laimutė Jundulienė, savo vaikystę ir išlikimo stebuklą vaizdavo dailės kūriniuose.

Prisimindamas trėmimo košmarą A. Račkauskas rašė:

" Tik po ilgo laiko atsikvošėjau, pradėjau dairytis į mus supančia aplinką. Ilgą laiką negalėjau įsižiūrėti į bendrakeleivių veidus, visi atrodė kaip viena tamsi, niūri masė. Būnant dar perone matėsi, kad tai ne eilinė publika. Nors nuotaika buvo slogi, bet vyrai pasitempę, kostiumuoti, o moterys pavasariškai puošnios, kai kurios net su skrybėlaitėmis. Pagalvojau, Viešpatie, į ką per tokį trumpą laiką paverčiami žmonės? Prisiminiau iš šv. Rašto Jobą, kuris per tikėjimą prarado viską: namus, vaikus, sveikatą. Tik tikėjimas palaikė jo gyvastį. Atlaikęs piktojo spaudimą ir laikui bėgant po daugelių išbandymų buvo Dievo apdovanotas su kaupu. Nedrįstu lygintis ir tikėtis geros pabaigos, nes aplinka nieko gero artimiausiu metu nežadėjo. O gal būtent abejonės ir menkas tikėjimas buvo priežastimi tokio likimo..."  

Antano Račkausko tremtis1, Komi, 1941-1949.jpg

Lietuvių tremtinių brigada, medžio plukdimo darbai. Komija apie 1945 m. 

Žiema_Slobodskoj_Reid_gyvanvietėje._Komija_1958_m.jpg

Žiema Račkauskų gyvenamoje Sibiro Slobodskoj Reid gyvenvietėje. Komija, 1958 m. 

Gimines-Račkauskų-Trijonių_susitikimas_Kiaukuose.jpg

Sugrįžusiūjų iš tremties giminių  susitikimas: Račkauskai, Trijoniai, Valauskai, Noreikai. Kiaukai, 1960 m. ruduo.

Mokytojo Antano Račkausko prisiminimai, kuriuose gausu tragiškų epizodų, šiuo metu ruošiami.


M A N O   K A I M A S

Kiaukų kaimo ir  jo gyventojų  atminimui

Kristina Macikaitė Paliutienė:

"Dešiniajame Akmenos krante įsikūrusiame  Kiaukų kaime kadaise buvo daug sodybų ir gyventojų. Žmonės čia tuokėsi, statėsi namus, augino vaikus, visi vieni kitus pažinojo, bendravo, drauge šventė švente  , rengė talkas ir gegužines, slaugė ligonius ir išlydėdavo mirusius. Paskutinė kelionė vykdavo dažniausiai į Tūbinių kalnelį.

Išvažiavau iš savo kaimo 1971 m. rudenį, beveik prieš penkiasdešimt metų...

2018 m. vasarą atvažiavau aplankyti savo vaikystės takų. 

Mano tėviškėje dabar...

tos pačios pievos ir miškeliai, gražu, tik žmonių nebėra.

Nebėra namų , kaip ir sodo, šulinio, kaimynų sodybų, žmonių ir gyvūnų balsų laukuose.

Mano vaikystės upeliukas Noralis, nusekęs, bet vis tyliai čiurlena, raizgydamas kilpas,  aplenkdamas  medžius, toks santūrus ir mąslus, kaip ir žmonės, gyvenę čionai.

Buvusios sodybos vietoje radau jaukų stirnaitės guolį, auga jau kiti medžiai, viešpatauja niekieno netrikdoma ramybė.

Stovėjau šalia stirnos guolio, savo gimtojo namo vietoje, galvojau apie senelius, tėvus čia gyvenusius, apie save...

Mąsčiau apie tai, ką mes išeidami paliekame, kas yra svarbu, kai mūsų nebėra?

Tiems, kurie gyvena, svarbu manau atmintis...

Nusprendžiau, 

negali nelikti nei ženklo toje vietoje, kur prabėgo dviejų kartų, mano šeimos
gyvenimas, čia gimėme ir praleidome vaikystę mes - trečioji karta, sesuo, brolis ir aš. Laikas šiems namams buvo negailestingas – karas, pokaris, kolūkinė vergija, sovietinis žmonių nužmoginimas.
Taigi, kur toji senelių, tėvų ir kitų mano kaimo žmonių nugyvento gyvenimo prasmė, jų viltys, baimės, darbas – jų rankomis čia kiekvienas žemės grumstas nučiupinėtas...

Kristina_Paliutienė-Mano_kaimas1.jpg

Kristina Paliutienė kraštiečių susitikime. Tūbinės, 2014 m.

Dajorų šeima1 Kiaukai

Dajorų šeima. Sėdi Antanina ir Jonas Dajorai, stovi dukra, Rozalija Dajoraitė(Macikienė), apie 1925 m. 

Dajorų-Macikų šeima1.jpg

Dajorų ir  Macikų šeimos, Kiaukų k., 1949 m.

Macikų seimos nuotrauka siusta i sibirą 1954 07 18

Macikų šeima prie sodybos, Kiaukų km. Pagal užrašą kitoje pusėje nuotrauka buvo skirta giminaičiams arba kaimynams, esantiems tolimoje tremtyje. "Brangieji, pažvelgę į šią fotografiją prisiminkite mus gyvenančius savo tėvynėje. Macikų šeima, 1949-07-18."

Stasė Trijonytė Račkauskienėkairėje ir Rozalija Dajoraitė Macikienė apie 1935 m

 Rozalija Dajoraitė Macikienė(dešinėje), ir jaunystės draugė Stasė Trijonytė Račkauskienė, apie 1935 m.

Tūbinių_šauliai_prie_Nepriklausomybės_paminklo_1938_m_Pirmoje_eilėje_iš_kairės_Stasė_Trijonytė_Račkauskienė_Rozalija_Dajoraitė_Macikienė_už_ju_stovi_Stasės_broliai_Jonas_ir_Antanas_Trijoniai.jpg

Tūbinių šauliai prie Nepriklausomybės paminklo, 1938 m.

Priekyje iš kairės Stasė Trijonytė Račkauskienė, Rozalija Dajoraitė Macikienė, už ju stovi Stasės broliai Jonas ir Antanas Trijoniai. Dešinėje, Tūbinių mokytoja Bronė Barauskaitė Jurgutienė.  

 Apie Tūbinių šaulių būrį žr. Tūbinių istorija.

Rozalija Dajoraitė ir Stasė Trijonytė su savo broliais buvo aktyvūs Tūbinių šaulių būrio nariai. Tačiau 1941 metais birželio men. mokytojo Antano Račkausko šeima nukentėjo dėl trėmimų dar prieš karą, vieną pirmūjų iš Tūbinių apylinkės. Vėliau, apie 1946 m. buvo išvežta į Sibirą likusi Stasės Trijonytės Račkauskienės šeima, taip pat mokytoja Bronė Jurgutienė su vyru ir trimis vaikais, iš kurio grįžo tik viena pati su dukra Genute.

 

Jono_ir_Antaninos_Dajorų_ir_jų_dukters_Rozalijos_ir_Prano_Macikų_kryzius_Kiaukų_k.jpg  Kristinos_kryžiaus_užrašai2.jpg

Jono ir Antaninos Dajorų, jų dukters Rozalijos ir Prano Macikų kryzius senosios sodybos vietoje, Kiaukų kaime, 2019 m. 

Taip ir gimė mintis, kad senosios sodybos vietoje turi stovėti kryžius, įprasminantis atmintį ir ateitį: 

Jis skirtas mūsų šeimai, kaimui ir kiaukiškiams, kurių veidus dar prisimenu arba tiems, kurių net nepažinojau – tremtiniams, partizanams, apie kuriuos pasakodavo tėvas, mama, žavėjosi brolis ir sesuo. Tarp jų daug artimūjų ir bendražygių. Jie mylėjo savo tėvynę ir dėl to aukojosi kad mes gyventume.

Sodyba senelio Jono Dajoro buvo  pastatyta 1905 m., bet  sovietmečiu nugriauta. Dajorų sodybos vietos Atminimo kryžiaus statyboje talkina ketvirtosios Jono ir Antaninos Dajorų giminės kartos atstovas, Kristinos Palitienės sūnus Kristijonas Paliutis. Tai Antaninos ir Jono Dajorų proanūkis, Rozalijos ir Pranciškaus Macikų anūkas.

Kryžius skirtas ateičiai, kurios nežinau,

bet tikiuosi, kad ji bus gera. 

Manau, kad bus jam lemta šioje vietoje prastovėti kokį šimtmetį:

"TE KRISTUS LAIMINA IŠĖJUSIUS AMŽINYBĖN, ŠIOJ ŽEMĖJ ESANČIUS IR ATEINANČIUS JŲ PALIKUONIS"

 Vilnius - Kiaukai, 2019 m.

Kristina_Paliutienė_su_kraštiečiais_prie_buvusios_Tūbinių_mokyklos1_2014_m.jpg

Kristina Macikaitė Paliutienė(centre), susitikime su kraštiečiais, prie buvusios Tūbinių mokyklos, 2014 m.


VYSKUPAS IŠ ŽEMAITIJOS

Vyskupo Dariaus Trijonio giminės šaknys Kiaukų kaime 

Laidotuvės Kiaukuose2.jpg

Iš Antano Trijonio sodybos Kiaukų k. amžinajam poilsiui palydimi artimieji, bet augo ir pamaina pateikusi staigmenų. Antano Trijonio sūnus Darius pasirinko kunigo gyvenimo kelią. Šis kelias bažnytinės hierarchijos laiptais atvedė net iki vyskupo titulo.

Dariaus  vaikystė Kiaukų km su savo pusbroliais11.jpg

Trys pusbroliai, senelių sodyboje Kiaukuose, apie 1977m. Darius sėdi pirmas iš dešinės. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

Darius Trijonis, gimė 1973 m. Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Čia sukūręs šeimą, apsigyveno jo tėvas, buvęs Kiaukų k. gyventojas Antanas Trijonis. Telšiuose Darius lankė vidurinę, naujai įkurtoje katalikiškoje gimnazijoje baigė 12-tą klasę. Visą šį laikotarpį Antanas, kartu su vaikais lankė tėviškę, graži aplinka šalia Akmenos vasarą traukė  vaikus. Čia prabėgo ne viena ir būsimo kunigo Dariaus vaikystės vasara.

Dariaus Trijonio pirmoji Komunija112,  kun. Jonas Kauneckas.jpg  

Dariaus Trijonio pirmoji Komunija, Telšiuose. Komuniją teikė kunigas Jonas Kauneckas, 1982m. Vėliau tapęs vyskupu.  Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

1991 m. Darius įstojo į Telšių Kunigų Seminariją, kurią baigė 1996 m. Tų pačių m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu, 1997 m. gegužės 18 d. Darius Trijonis pašventintas kunigu

Dariaus mokslai kunigų seminarijoje, pirmas kursas111.jpg

Telšių kunigų seminarijos klierikai, po pirmojo kurso. Darius Trijonisstovi su mokslo draugu, kairėje. 1992m. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

Vyskupo Antano Vaičiaus siuntimu, 1997m D. Trijonis išvyko studijuoti teologijos į Romą. 1999 m., baigęs studijas Romos Popiežiškojo Laterano universitete, įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, Darius Trijonis tapo Telšių kunigų seminarijos prefektu, trejus metus darbavosi kaip klierikų ugdytojas ir dėstytojas. 2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje pradėjo doktorantūros studijas. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje. 2006 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą kunigas ėjo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė. 2012–2015 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju. 

Tapęs kunigu, pakilęs bažnytinės hierarchijos laiptais, Darius daug keliavo organizuodamas piligrimines keliones, tačiau nepamiršo giminės šaknų ir Tūbinių  parapijos, kurioje esant galimybei apsilanko.

Apie Dariaus Trijonio gyvenimo kelią ir jo piligrimines keliones 2006 m, rašė "XXI amžius" straipsnelyje "Gyvenimas ir mokslas su Aukščiausiojo palaima"

Kiaukų Senolės šeima V. Sakalauskienės Trijonytės nuotrauka1 восстановлено

Protėviai. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Kiaukų-_Pakoplyčio_k._.koplyčia.jpg

Kiaukų- Pakoplyčio k. .koplyčia(?). Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Iš_Vidos_Sakalauskienės_albumo.jpg

Iš Vidos Sakalauskienės albumo

Visa giminė prie senosios sodybos.jpg

Kaimynystė Kiaukuose.jpg

Vestuvės Kiaukuose.jpg

Gaspadinės.jpg

Kiaukų_jaunimas.jpg

Tarp savų galima ir su muzika1.jpg 

 

Dariaus_Trijonio_tėvonija11_Kiaukų_km_2018.jpg

Antano Trijonio tėvonija, Kiaukų k., kur prabėgo ne viena būsimo vyskupo Dariaus Trijonio vaikystės vasara.

Dariaus Trijonio tėvonija33 Kiaukų km 2018

Trijonių  sodyba 2018 m. Sodybą prižiūri  ir protėvių atminimą saugo čia gyvenanti anūkė Vida Sakalauskienė.

2014 m. Darius Trijonis, kartu su kunigu Kestučiu Pajauju, dalyvavo kraštiečių susitikime, Tūbinių bažnyčioje laikė Šv. mišias skirtas protėvių ir mirusiūjų kraštiečių atminimui. Po mišių Darius, kartu su Kristina Macikaite Paliutiene, atvykusia iš Vilniaus padėjo šį susitikimą pravesti. Kristinos gimtinė Kiaukų k. 

Darius Trijonis Tūbinėse, 2014-08-09.jpg

Kun. Darius Trijonis, kraštiečių susitikime, šalia bendruomenės namų Tūbinėse, 2014 m. Vilniaus vyskupijos centre dirbantis D. Trijonis rado šiltų žodžių apie žmonių bendrystę, Tūbinių kraštą ir parapiją. Iš Kristinos Paliutienės nuotraukų albumo.

Darius Trijonis Tūbinėse4-1, 2014-08-09.jpg

Kristina Macikaite Paliutienė ir Kunigas Darius Trijonis, 2014 m rugpjūčio 9 d. Iš K. Paliutienės nuotraukų albumo.

Vienas šio Tūbinių parapijos kraštiečių susitikimo iniciatorių, Kiaukų kaimo ir Tūbinių parapijos mylėtojas Juozas Noreika, su D. Trijoniu turintis ir giminystės ryšių, prisiminė prieškario laikus ir kokia stipri tuomet buvo Tūbinių parapija, minėjo jos įkūrėją kun. Domininką Masiulį, sukalbėtas tikinčiūjų maldas, kad iš šio krašto išeitų bent vienas kunigas. Juozas labai džiaugėsi, kad šiame susitikime dalyvauja ne tik daug dalyvių, bet net trys kraštiečiai kunigai. Tai Kestutis Pajaujis, Vladislovas Juškys ir Darius Trijonis.

Juozas Noreika su kunigu Dariumi Trijoniu, Lietuvos Vyskupų konferencijosgeneralinio sekretoriaus pavaduotoju. 2014m. rugpjūčio 9-oji diena.jpg

Kraštiečių susitikimo iniciatorius Juozas Noreika dėkoja kun. Dariui Trijoniui už susitikimo iniciatyvos palaikymą ir suteiktą pagalbą pravedant renginį. Iš K. Paliutienės nuotraukų albumo.

Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose, praktikuojančių katalikų šeimoje. 1980 m. pradėjo lankyti Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, o 1990 m., Telšiuose atvėrus duris pirmajai Lietuvoje katalikiškai mokyklai, mokėsi jos dvyliktoje klasėje. 1991 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, kurią baigė 1996 m. Tų pačių m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu, 1997 m. gegužės 18 d. Darius Trijonis pašventintas kunigu ir išsiųstas studijuoti teologijos į Romą. 1999 m., baigęs studijas Romos Popiežiškojo Laterano universitete, įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį.

Grįžęs į Lietuvą kunigas Darius Trijonis tapo Telšių kunigų seminarijos prefektu, trejus metus darbavosi kaip klierikų ugdytojas ir dėstytojas. Seminarijoje dėstė bendrąją pastoracinę teologiją, šeimos ir santuokos pastoracinę teologiją, ekumeninę teologiją, pažinimo filosofiją ir metafiziką.

2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje pradėjo doktorantūros studijas. Taip pat talkino Romos Švenčiausiojo Veido parapijos sielovadoje. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje. 2006 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą kunigas ėjo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė. 2012–2015 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju.

2015 m. Darius Trijonis grįžo į Telšių vyskupiją ir buvo paskirtas Telšių Šv. Antano Paduviečio (katedros) parapijos administratoriumi.  2017 m. liepą D. Trijonis paskirtas Telšių vyskupijos kurijos ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ekonomu. 2017 m. rugsėjo 29 d. kunigas D. Trijonis buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru, numatyta vyskupo konsekravimo iškilmių data.

Dariaus Trijonia Vyskupas Vyskupo Dariaus Trijonio11 2017 12 16

Darius Trijonis, naujasis Vilniaus vyskupas ir jo konsekracijos iškilmėse dalyvavę Vyskupai, 2017 m.

Naujai paskirto vyskupo Dariaus Trijonio konsekracijos iškilmės įvyko 2017 m gruodžio 16 d. Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo katedroje. Vyskupo įšventinimo ceremonija ir  Šv. mišios buvo tiesiogiai transiliuojamos visai Lietuvai per televiziją LRT. 

Daugiau apie Žemaitijos vyskupystės istoriją ir vyskupus skaityti skyrelyje Istorija-Apie protėvius ir jų palikimą-Vyskupas iš Žemaitijos

Viešvilės Lurdo atidengimas Šventinimas 2018 08 05

Viešvilės Lurdo atidengimas. Šventinimo ceremoniją atliko kraštiečiai, Vilniaus vyskupas Darius Trijonis ir  kun. Kestutis Pajaujis, 2018 08 05. B. Bendiko nuotrauka.

Viešvilės_Lurdo_šventinimas.jpg

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje kraštiečiai kartu su Vyskupu Dariumi Trijoniu. 

Viešvilės_Lurdo_atidengimas-Šventinime_kraštiečiai.jpg

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje kraštiečiai iš Tūbinių ir Kiaukų

Viešvilės_Lurdo_atidengimas-Šventinime_kraštiečiai3.jpg

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje kraštiečiai Dešinėje vyskupo pusseserė, tėviškės sodybos puoselėtoja Vida Sakalauskienė.

Viešvilės_Lurdo_šventinime_kun._K._Pajaujis_su_kraštiečiais_Juozu_Noreika_ir_Zenonu_Astrausku.jpg

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje kraštiečiai. Centre Viešvilės klebonas K. Pajaujis


Prisiminimu_takais_-pavad.jpg 

" Kur prabėgo jaunystė"  prisiminimai apie Kiaukų kaimą, paruošti pagal Juozo Noreikos straipsnį laikraštyje "Šilalės artojas"2014 m. rugpjūčio 8d. Nr 60.

Juozas Noreika pasakoja

Juozas Noreika, 2015 m.

Apie Kiaukus ir jo  gyventojus

Retas žmogus nejaučia ilgesio savo gimtosioms vietoms, nors ir prieš daugelį dešimtmečių jose gyventa. Tėviškė visam gyvenimui lieka traukos centru. Kur sugrįžtama, dalijamasi patirtimi ir prisiminimaias. Šilalė ir Dryžų, Kiaukų, Paaklmenio, Pajėrubynio kaimai bene ryškiausiai išliko ir mano atmintyje. O gyvenau aš Kiaukuose iki 1959 metų.

iš Noreikos Antano Juozo gimtine244

Antano Norekos- s. Juozo  gimtoji sodyba iki šių dienų neišliko.

Prisimenu Noralio, Jėrubyno upelius Akmeną, kurios pakrantes kas kelis kilometrus saugo piliakalniai, po stora velėna slepiantys senkapius, mįsles menančius senkapius alkakalnius  ir šventus akmenis.

Dešiniame Akmenos krante Kiaukai. Prieškario laikais kaime buvo apie 80 sodybų. Žmones tada daug ir sunkiai dirbo, turėjo apsirūpinti maistu, druska, žibalu, degtukais ir sukaupti lėšų mokesčiams. Jeigu tris metus nesumokėdavo žemės mokesčio, ją parduodavo kitam ūkininkui. Kiekvienoje sodyboje būtinai būdavo arklių. Jei ūkininkas turėjo penkis hektarus laikydavo viena arklį, jei 20 hektarų 2 arklius. Svarbi Ž. Ū. Sritis buvo pienininkystė, Šilalėje veikė sviesto gamykla, Kiaukų kaime buvo pieno separavimo punktas, kur separatoriaus pagalba nuo nenugriebto pieno buvo atskiriama grietinėlė. Ją išveždavo į Šilalės sviesto gamyklą, o liesą pieną gražindavo ūkininkams. Bekonas tuo laiku kainavo 30 Lt. O karvė 100 Lt.

 Juozas_Noreika_Kiaukai_neatsiliks3.jpg

Juozas Noreika(g.1933 m) jaunystėje, apie 1960 m.

 

iš Noreikos Antano Juozo Kiaukiskiai

Juozo tėvas Antanas Noreika ir trys jo seserys. Seserys nuotraukoje pirmoje eilėje.

Palei kairyjį Akmenos krantą rikiavosi Pakoplyčio kaimo sodybos. Tik už puskilometrio upės bangas atmuša 5 m. ilgio, 4 m pločio ir 2 m. aukščio akmuo galiūnas. Akmena suriečia kilpa ties Paakmenio kaimu, kuriame mano jaunystėje buvo apie 27 sodybos. Pajėrubynio k. buvo apie 15, Dryžų k. apie 16 sodybų.

Gimiau Kiaukų k. savo tėvelių Antano ir Juzefos Noreikų šeimoje. Jie turėjo 12 ha žemės. Šeimoje augome 8 vaikai, keturios sesutės ir keturi broliukai. Tėvas dirbo pieno separavimo punkto vedėju, mama augino vaikus, kepė duoną, sukdavosi ūkyje. Jai talkino vyriausia mano sesuo Bronislava, kuri buvo baigusi ž. ū. mokyklą. Ji buvo darbšti, iškalbinga, daininga, sugebėdavo suburti žmones. Tėvai taip pat buvo balsingi, sukūrė kaimo giedorių grupę, kurią sudarė: Antanas Trijonis, Antanas Zalca, Kazimieras Zaranka, Petras Poška, Juozas Gudauskis, Jonas Kužikauskas, Aloyzas ir Juozas Pintveriai, Bronius, Vladas ir Stasys Vilkanauskai, Petras Jakas, Bronislava ir Zosė Noreikaitės, Zosė Jakienė, Valė Andrijauskaitė, Bronė Balsevičiūtė, Juzefa Macaitė, Angelė, Augenija, Elena, Adelė, Zosė Jurgutytės ir kt.

iš Noreikos Antano Juozo Krikštynos

Antano Noreikos šeimoje krikštynos

Man jau nuo 13 m. teko arti laukus, malti grūdus sukant girnas rankomis. Augau religingoje šeimoje. Tėvas Antanas buvo bažnyčios maršalka, mama Juzefa atėjusi iš dvasingos bojoriškos kilmės Dajorų šeimos. Į Tūbinių mokyklą, bažnyčią kulniuodavome 4 kilometrus avėdami tėčio apkaltomis medinėmis klumpėmis.

Tūbinių dievo apvaizdos bažnyčioje man buvo suteiktas Krikšto Sekramentas, o mano krikšto tėvais buvo Juozas Mikalauskas ir Rozalija Dajoraitė Macikienė. Dar ir šiandien prisimenu, kaip mamos sesuo, Kazimiera Dajoraitė Trijoinienė-Macienė išmokė poterius, man toje pačioje bažnyčioje buvo suteikta Pirmoji Komunija. Sutvirtinimo Sekramento tėvas buvo Pranas Valauskas. Ir santuokos Sekramentą priėmiau Tūbinių bažnyčioje, o santuokos liūdytoju buvo Zosė Andrijauskienė, bei Juozas Zaranka. Todėl Tūbinių bažnyčia man yra šventa ir brangi.

Pirmoji mokykla buvo pas Joną Rimkų, Kiaukų k., baigiau ten I, II  skyrių. III skyrių mokiausi Antaną Račkausko mokykloje, o po jo ištrėmimo IV-me skyriuje mokytoju buvo Jonas Pocius, Lietuvos Kariuomenės raitelių pulko karininkas. V skyrių baigiau Tūbinių mokykloje kurios klasės buvo pas Juozą Knyzerį. Mokytojos Jurgutienės sūnus Stasys ruošė egraminams į antrają gimnazijos klasę Šilalėje. Ten sėkmingai įstojau, bet tolimesnius mokslus sutrukdė karas.

Mano geriausi draugai buvo Steponas Gudauskis, Feliksas Gabriolas, Tūbinių mokykloje mokiausi su Vladu Juškiu, Albinu Katauskiu, Gene Katauskyte, Zose Vilkanauskaite, Zose Paulauskaite ir kt.

Artimiausiai gyvenantys pusbroliai Zigmas Astrauskas, Aleksas Poška, Albinas Macikas, pusseserės Stasė Macikaitė, Kristina Macikaitė, Bronė Valauskaitė ir kt.

1959 m. vedžiau Anelę Zarankaitę ir išvykau į Mažają Lietuvą, į Natkiškes. Šilutės rajono Ūsėnų sviesto-sūrių g-los, Natkiškių cecho pieno supirkimo punkte dirbau vedėju.

Prisimenu dar ir savo senelius. Vincas Noreika išvyko į Ameriką, ten dirbo uoste. Vėliau grįžo į Lietuvą, vedė našlę Agniešką Astrauskienę, susilaikė sūnaus Antano, mano tėvo. Mamos tėvas Jonas Dajoras buvo vedęs Rozaliją Vilkanauskaitę, kuri jam pagimdė 4 dukras: Oną, Kazimierą, Zofiją ir Juzefą. Rozalijai mirus, Jonas vedė Antaniną Kiltinavičiūtę.

Kiaukų k. seniūnas, maršalka buvo Antanas Vėlavičius. Jo sodyboje iki šiol gyvena sūnus Juozas Vėlavičius.

Prisimenu Mikalojaus kalną, ten likusius akmenis, Mikalojaus Trijonio sūnaus Jono Trijonio sodybą. Jonas Trijonis buvo mokytojas, kaimo aktorius ir ūkininkų patarėjas. Ten gimė jo vaikai Trijoniai: Juozas, Antanas ir Konstantinas.

Jonas Rimkus grįžo iš Amerikos, nusipirko žemės ir pastatė prie buvusios dvaro sodybos namą, kurio vieną dalį nuomojo mokyklai, kuri čia veikėkelerius metus. 1939 m. Tūbinių mokyklos mokytojui Antanui Račkauskui vedus Stasę Trijonytę ir atsikėlus gyventi į Kazimieros Trijonienės-Macienės ūkį, mokykla buvo perkelta ten. Antanas Račkauskas čia dirbo ir mokytoju. Tai buvo mokytojas „iš pašaukimo“, statė spektaklius, patardavo ūkininkams, tačiau 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą.

Kazimiera Trijonienė- Macienė turėjo daktarės gabumų, nes sugebėdavo išgydyti vadinamą „rožę“. Ji rinkdavo įvairiausias žoles darydavo i jų tepalus. Po karo ji su vyru ir dukra taip pat buvo ištremta į Sibirą.

Kaimo gyventojai Mykolas Pocius, Pranas Budreckis buvo gabūs kalviai, atlikdavo sudėtingus darbus. O atsikėlus iš Dargalių į Kiaukus Kazimierui Jurgučiui atsirado dar vienas medžio ir kalvystės darbų meistras. Jis gamino roges ir vežimus, juos apkaustydavo metalu, taip pat kaustydavo arklius.

iš Noreikos Antano Juozo Trys Kiaukiškiai

Kiaukų gyventojai Jurgutis, M. Meškauskas ir Antanas Noreika. Nuotrauka iš  Antano Noreikos albumo

Martynas Meškauskis Kiaukuose pirmasis pradėjo kulti su paties patobulinta kūlimo mašina, tobulesne už buvusią pas Kazimierą Jankauską.

Petras Gudauskis buvo Kaimo muzikantas, griežė smuiku. Jo sūnus Juozas buvo ne tik muzikantas, bet ir siuvėjas.

Paakmenio kaime gyvenęs Simonas Mačaitis, talkininkaujant kaimynams užtvenkė Jėrubyno upelį ir padarė medinį ratą, suko girnas ir malė grūdus. Po kiek laiko vanduo pylimą išnešė. Malūną veliau perėmė ir sutvarkė Pranas Trijonis, šaltkalvis ir geras stalius. Jis taip pat sukonstravo vilnų karšimo aparatą, o Zosė Jakienė vilnas karšdavo visam kaimui.

Juozas Zaranka su žmona Elena turėjo nemažai žemės, augino linus, grūdines kultūras, turėjo džiovinimo jaują. Jo ūkį perėmė sūnus Jurgis su žmona Petronėle Krušaite. Jų sodyboje gyvena duktė Adelė su vyru Antanu Drūkteiniu.

Jonas Prialgauskas buvo kailių, odų išdirbėjas, Pranciškus Siautilas, Alfonsas Šliekis, Stasys Šimkus batsiuviai, Aleksandras Trijonis- ūkininkas. Kazimieras Montvydas muzikantas, mušdavo būgną Velykų šventėse prie Tūbinių bažnyčios. Stasys ir Viktoras Mikalauskiai, Vladas Trijonis taip pat buvo muzikantai, Juozas Juodeikis gamino ratelius. Jonas savickas vertėsi javų mynimu, kūlimu, Juozas Gedeikis tarnavo caro kariuomenėje ir į tėviškę grįžo tik po 25 metų.

Simas ir Petras Trijoniai uzsiimdavo bitininkyste, balandžių auginimu, Petras Jankauskas turejo grūdų valymo aparatą.

Pajėrubyno k.  gyventojas  Jeronimas Jasūdas darė antkapius, kryžius šventūjų skulptūras, statė koplyčias, kurių iki šių dienų išlikę Paakmenio, Kiaukų, Tūbinių k, taip pat Šiluose, netoli Šilalės.

Kiaukų koplyčios šventinimas. Iš M. Vėlavičienės2 

Kiaukų koplyčios šventinimas. Iš kairės stovi Antanas Valauskas, Antanas Noreika, apeigas atlieka Tūbinių klebonas Jonas Kusas, apie 1965 m. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo.

Kiaukų koplyčios šventinimas. Iš M. Vėlavičienės 1

Iš kairės pirmas vyras Antanas Vielavičius, antras Antanas Noreika, trečias kun. Jonas Kusas. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo

iš Noreikos Antano Juozo Koplyčios šventinimas

 Koplyčios pašventinimas senosiose Kiaukų kapinėse. Nuotrauka iš  Antano Noreikos šeimos albumo.

Po koplyčios pašventinimo. Iš Vėlavičienės Marytės1

Po koplyčios pašventinimo. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo.

iš Noreikos Antano Juozo Kiaukiškiai

Nuotrauka iš  Antano Noreikos šeimos albumo

klebonas Kusas Genutienės Muntvydaitės giminėje

Iš Genutienės Muntvydaitės Kiaukų gyventojai

Iš Antano Juozo Noreikos Kiauku kalnasiš Noreikos Antano Juozo tėvas ir sunus

iš Noreikos Antano Juozo gimtine12

iš Noreikos Antano Juozo noreiku kalnas111

Nuotrauka iš  Juozo Noreikos šeimos albumo

iš Noreikos Antano Juozo Prie artimūjų kapų11

Prie artimūjų kapų, Tūbinės,~1970 m.

Marijona Dajorienė buvo pribuvėja, Jonas Dajoras indų liejikas, gyvulių augintojas, Pranas Zalca mokytojas.

Tado Bendiko ūkis Pajėrubynio kaime likęs nuo dvaro laikų. Jo sūnus Antanas  su žmona Eleonora Jacevičiūte čia užaugino net 11 vaikų. Vienas iš jų Povilas Bendikas, 20 m. darbavęsis Amerikoje ir įsikūręs Brokštėnų kaime, šį ūkį perleido dukrai Zofijai Kaulienei. Dabar čia gyvena ir naujam gyvenimui sodybą ruošia Zofijos anūkas Aleksas Marčiukovas. Jis šulinių kasimo meistras, vieną jų įrengė prie Tūbinių bendruomenės namų.

Jonas Kužikauskis liejo indus, Jonas Rabiza laikė aukštos reprodukcijos eržilus, bulius, Juozas Trijonis buvo eigulys.

Tokie tad mano vaikystės ir jaunystės prisiminimai, ne visus juos prisiminiau, ne visus įvykius paminėjau, bet visada pagerbsime juos kraštiečių susitikimuose.

 Juozas Noreika, 2014 m.

Juozas Noreika  Kiaukų k. gyveno iki 1959 m.  Šiuo metu prisiminimų autorius, kaimo istorijos entuziastas gyvena Natkiškėse, Šilutės r.


 Juozas_Pocius_Lietuvos_kariuomenės_puskarininkis_1936_m.jpg

Juozas Pocius Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Iš R. Vedeikienės albumo, 1936 m

Jonas Trijonis kiaukų km

Jonas Trijonis iš Kiaukų km. Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio

"Skiriu Elei Astrauskaitei, 1940m.X men 9d."

A.Trijonis1 Antanas Vilkanauskas

"Atminčiai, geležis ir akmuo su laiku pranyks, bet mano atmintis per amžius nepranyks!" K. Jakui nuo draugo A. Trijonio, Tūbiniai,  1928.11.15. Nuotrauka iš P. Jako rinkinio

Antanas Vilkanauskas, 1928 m. Iš Stasės Vilkanauskaitės Deksnienės nuotraukų rinkinio

 

Ona Vilkanauskienė su broliu ir draugėmis

Pasibuvimas Tūbinėse po atlaidų. Pirmas iš kairės su LR kario unforma Stasys Vilkanauskas, sėdi pirma iš dešinės  jo sesuo Ona Vilkanauskaitė su Ole Dabkyte centre ir kt. draugėmis, 1930 m. Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio

Petkai_Sibiras-Kiaukai.jpg

Petkai, Sibiras-Vorkuta, Kiaukai

Astrauskai iš Kiaukų k.jpg

Astrauskų šeima  


 SODYBA PRIE DVIKAMIENIO AŽUOLO

Teodoros Daukilaitės ir Antano Noreikų šeimos namai.

Nepriklausomos  LK puskarininkis Feliksas Noreika, 

LR Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadas Gintaras Noreika  

Sodyba_Kiaukų_k.jpg

Protėvių Simono-Antano statyta sodyba Kiaukų km., šalia Jorubyno upelio, apie 1960 m.

Baba su petru isleist.o Noreikai stanislava ir Vladas1

Teodora Noreikienė su savo anūku Petru, apie 1970 m. 

Stanislava Noreikaitė Bendikienė su broliu Vladu Noreika, apie 1955 m

Deja, kaip ir daugelis senūjų sodybų Kiaukų k. Noreikų sodyba iki šių dienų neišliko. Pagrindinis sodybos akcentas, Noreikų relikvija tapęs dvikamienis ažuolas, kad ir apdegęs, sulaukė šių dienų.

Teodoros ir Antano Noreikų gyvenimas sodyboje Kiaukų k. pakraštyje XX a pradžioje susiklostė gana dramatiškai. Labai anksti, vos 40-ties metų sulaukęs 1920-aisiais mirė šeimos galva,  vaikų tėvas Antanas  Noreika. Liko 6 mažamečiai vaikai, kur mažiausiai dukrai Teodorai buvo tik 3 , vyriausiam sūnui Feliksui  dar tik 10 metų. Taigi, septynerių metų laikotarpyje, šeši vaikai pametinukai  ir mama, kuriai buvo  tik 25-eri metai.

Pasirinkimo nebuvo, reikėjo sunkiai dirbti, kad kaip nors šeimą išmaitinti, pagelbėjo daug aplink gyvenančių artimūjų ir nuostabios jos charakterio savybės. Labai darbšti ir morališkai tvirta Teodora naujos šeimos nekūrė, kad ir labai buvo sunku, o save paaukojo vaikams. Ir jai pavyko savo šeimą pakelti. 

Tik prabėgus keliems pirmiesiems sunkiausiems metams, vaikai galėjo mamai padėti. Broliai ir seserys nuo jaunų dienų nebijojo jokių darbų o, atsilaisvinę nuo savosios žemės , uždarbiavo didesniuose apylinkės ūkiuose. Geros širdies, visus mylinti ir labai tikinti, šviesaus atminimo, mama ir močiutė, viena užauginusi ir išleidusi savo 6 vaikus, gyvenime mylėjo  ir visus anūkus, kurių gausiai užderėjo Brokštėnuose,  Kiaukuose, Obelyne ir kitur. Viso šeši jos vaikai padovanojo net 24 anūkus.

Stanislava Bendikienė4  Noreikaitės seserys Kiaukai
Bronislava Noreikaitė (Kasiliauskienė) stovi dešinėje šviesiu kostiumėiu su drauge.
Teodora Noreikaitė (Petkienė) kitoje nuotraukoje stovi dešinėje su drauge.
 Neeilinė gyvenimo našta, ir rūpesčiai močiutei Teodorai nesudarė salygų saugoti sveikatą, bet ir stipriai nepakenkė. Visuomet geros nuotaikos, pajuokaudama, rasdama bendrą kalbą su anūkais, jinai neatsisakydavo ir  pasiūlyto stiklelio "vaistams". Įdomiausia ką dar prisimename, kad jau ir metuose būdama, patraukdavo ir dūmą. Tikėtina, kad gyvybingumą jai padėjo išlaikyti nuolatinis užimtumas, darbštumas ir begalinis tikėjimas į Dievą. Bažnyčią lankydavo kiekvieną šventą dieną, tuomet maldaknygė ir rožančius buvo jos darbo įrankiai.

"Aš ir į velnią tikiu..."sakė, su jai būdinga energija, staiga paklausta, - ar ji tikrai taip smarkiai tiki į dievą. Tas jos atsakymas įstrigęs atmintyje jau 50 metų.

Bendikienės Noreikaites trys broliai
 
Trys sūnūs broliai Noreikai iš Kiaukų km. beveik vienu metu tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Iš kairės: Vladas, Feliksas ir Juozas. Nuotraukos iš Vlado Noreikos šeimos albumo
 
FFeliks
 
Feliksas Noreika(1910-1983), Tauragė, 1936-IX-4. Nuotrauka dedikuota draugui Antanui Vilkanauskui iš Girininkų km. Iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės nuotraukų rinkinio.
 
Feliksas karininkas centre

Nuotraukoje Lietuvos kariuomenės 9-oji  karių kuopa Tauragėje. Būrio vadas Feliksas Noreika sėdi pirmoje eilėje centre, apie 1936 m. Nuotrauka iš Vlado Noreikos šeimos albumo.
 
Feliksas Noreika ir Vilkanauskas Antanas
Feliksas Noreika ir Antanas Vilkanauskas švenčia Naujuosius metus. Iš Aldonos Vilkanauskaitės (Žilienės) nuotraukų albumo.
 
Nordeika Feliksas Antanui Vilkanauskiui
Vladas Noreikakairėje su draugu
Vladas Noreika(Felikso brolis) nuotraukoje kairėje, su Antanu Vilkanausku, apie 1936 m. 
Iš Vlado Noreikos šeimos nuotraukų rinkinio.

Ritutės krikštynos.2 1938 m

F. Noreikos dukros Margaritos krikštynos Tauragėje, 1938m.


Tūbinių svečiai kariškiai

Po atlaidų pievelėje poilsiauja LR kairiuomenės puskarininkis Feliksas Noreika(kairėje) su žmona Stase Lebrikaite ir dukra Margarita. Šalia draugų šeima: vyras su LR policininko uniforma kitose nuotraukose atrandamas tarp Kiaukų k gyventojų. Nuotrauka iš S. Pintverytės Linkienės rinkinio, apie 1939 m.

Toks pjudėjau iš Europos

Feliksas Noreika Vokietijoje, 1948 m.

"Toks aš išvykau iš Europos" jau gyvendamas Kanadoje parašė Feliksas artimiesiems ant nuotraukos. Feliksas nuėjo įdomų Kiaukų k. vaiko, Lietuvos kariuomenės puskarininkio ir emigranto gyvenimo kelią. Būdamas išsilavinęs ir prisiekęs Lietuvos patriotas, visada domėjosi Lietuvos likimu, nenutraukė ryšių su kraštiečiais, šeima ir gimine, rašė laiškus, siuntė nuotraukas seserei Stanislavai į Brokštėnus, savo broliui į Kiaukus.

Karui baigiantis, artėjant neišvengiamai antrajai rusų okupacijai, F. Noreika pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Kanadą. Tokiu būdu jam pavyko išvengti sovietinių represijų ir sunaikinimo. Felikso žmona su dukra visam laikui liko Lietuvoje. 

Feliksas kanadoj1

 Feliksas Noreika emigracijoje Kanadoje, Toronto mieste su savo pusbroliais.
 
 Feliksas kanadoj Feliksas su zmon1
 Feliksas Noreika Kanadoje sukūrė šeimą su Marija.
  
Felikso žmona Marija Noreikienė po vyro mirties 1983-iais metais, dar nugyveno ilgus metus.
Duomenys, kuriuos surado ir atsiuntė Liudos dukra Lauryna Macijauskaitė apie Felikso žmoną: 
 Gimimo data: Sunday, July 16th, 1916, Mirties data: Friday, May 11th, 2012
Mirties vieta: Collingwood, Ontario, Canada. buvo pasarvota: 
Lithuanian Martyrs' Church - Wasaga BeachSt. John's Lithuanian Cemetery.
Paskutiniu metu Marija Noreikienė gyveno Bay Haven slaugos namuose.
 
 
Is Liudos Donato Vilniaus 001
 
Mindaugas, Verutė, Petras ir Liuda Noreikai, gal 1956-tieji metai.
 
Vlado noreikos ss
 
Noreikų šeima su močiute Teodora apie 1960-uosius metus.
 
Audėjų kursai 2 1936 m
Audėjų  kursuose. Kazimiera Noreikienė stovi antroje eilėje antra iš dešinės.
 
Atlaidaijpg
Noreikų pasibuvimas su gimine pamiškėje, po Tūbinių atlaidų. Centre Stanislavos Bendikienės brolių  Vlado ir Juozo Noreikų, pusbrolių Prano ir Zigmo Noreikų šeimos, kiti artimieji iš Kiaukų.
 
Noreiku svet.3
Noreikų giminėje krikštynos, Kiaukų km.
 
Noreiku svet.25 Is Liudos Donato Vilniaus 091jjj
Juozo Noreikos šeima. Krokai, apie 1960 m. 
Bronislavos Noreikaitės Kasiliauskienės šeima Deblių k., apie 1953 m.
 
 Bendikai jauna šeima 1 1

Giminės susitikimas Stanislavos Noreikaitės Bendikienės šeimoje, Brokštėnų k., apie 1955 m.

Iš kairės pirmas sėdi Bronislovas Budginas , Stanislava Noreikaitė Bendikienė, trečia Kazimiera Budginienė, ketvirtas Pranas Noreika(Stanislavos pusbrolis), penkta jo žmona apkabinusi švogerį Alfonsą Bendiką, centre tarp vaikų Prano Noreikos dukra, paskutinis stovi Stanislavos brolis Vladas Noreika. Nuotraukoje matomi visi Alfonso Bendiko  vaikai, penki broliukai: kairėje antrame plane prie bičių avilio stovi Tomas ,mamai ant kelių sedi Augenijus, dešiniau Aloyzas, Benjaminas(Liudas), paskutinis vaikas dešinėje Alfonsas. 

Vladukai  
Kazė ir Vladas Noreikai, Kiaukų k.,

Vladas Noreika, sodybą paveldėjęs iš mamos Teodoros, plataus akiračio, išskirtinė asmenybė, gerbiamas už savo charakterio savybes. Su savo brolio Juozo šeima, su pusbroliais ir jų šeimomis, dažnai lankydavosi ne tik Tūbinių atlaiduose, bet ir pas savo seserį Stanislavą Brokštėnuose. Stanislavos, jos seserų Bronės ir Teodoros, brolių Vlado bei Juozo tėvas Petras Noreika(1980-1920), ir pusbrolių Prano ir Zigmo tėvas Kazimieras Noreika(1884-1950), buvo broliai, o visų senelis Simeonas Noreika(1855-1936).

kumunija2

Pirmoji kumunija. Bendikai Alfonsas, Aloyzas ir Augenijus kartu su pusbroliu Petru Noreika ir pussesere Liuda Noreikaite ir kitais vaikais iš aplinkinių kaimų kartu su savo poterių mokytoja Verpečinskaite ir Tūbinių klebonu.


Noreiku svet.18

Pirmoji Komunija. Pirmoje eilėje iš kairės Aloyzas ie  Alfonsas Bendikai, trečias Petras Noreika, Augenijus Bendikas. Antroje eilėje Kazė Noreikienė, Verutė Noreikiaitė, Stanislava Noreikaitė Bendikienė.

Is Liudos Donato Vilniaus 32 


Išleistuves Noreikos Petro1

Noreiku svet.36
Noreiku svet.46i
Akimirka iš Vlado Noreikos šeimos gyvenimo. Aplankė  anūkai.
 
  Noreiku svet. 41
  
  
Noreiku svet.44
 Petro Noreikos šeima, Šilalė, apie 1990 m. 
Petro_ir_Onos_Noreikų_sūnūs_Gintaras_ir_Laimonas.jpg
Petro ir Onos Noreikų sūnūs Gintaras ir Laimonas, Šilalė
 

Gyvenimas nestovi vietoje, giminės, savo tėvų ir senelių tradicijas perėmė jaunoji karta. Petro ir jo žmonos Onos šeimoje išaugę sūnūs ne tik nepamiršo giminės tradicijų bet ir sėkmingai jas įgyvendina praktikoje.

Sūnus Gintaras Noreika yra Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadas. Jis pasekė prieškario Lietuvos kariuomenės puskarininkio Tauragės KA būrio vado Felikso Noreikos pavyzdžiu, visam gyvenimui pasirinko kariškio profesionalo profesiją. Tarnybą pradėjęs kaip šauktinis, pakviestas vieneriems metams, susidomėjo profesionalia tarnyba ir įstojo į Lietuvos Karo Akademiją. Baigus akademiją jam buvo suteiktas leitinanto laipsnis.

Gintaro_mokslai-_LKA_isleistuves_1996_m.jpg

Lietuvos Karo Akademijos(LKA), absolventų isleistuves. Gintaras Noreika rikiuotėje antras iš dešinės, 1996 m

Gintaro_tarnyba_-Su_Pirmais_burio_kariais_1997_m.jpg

Gintaras(centra) su pirmojo burio kariais, 1997 m

Tarnybą pradėjęs 1996 metais, Gintaras Noreika pasižymėjo Krašto apsaugos savanorių pajegose(KASP) Žemaičių apygardoje, kilo pareigose iki kuopas vado, užsitarnavo kapitono laipsnį.

Gintaro_tarnyba_KMMDB_-_su_tarnybos_draugais.jpg

Gintaras Noreika tarnyboje KMMDB - su tarnybos draugais

1997 m. G. Noreika praėjo mokymus Nevados dykumoje, Amerikoje, vėliau vyko į tarnybą su 4-ąja NATO šalių kontingento pamaina į Afganistano Goro provinciją.

Gintaro_tarnyba-_JAV_Saures_karolina_1997.jpg

Gintaro pratybos- JAV, Šiaures Karolinoje, 1997 m.

Gintaro_tarnyba_Afganistane_2007_m.jpg Gintaro_tarnyba-Afganistanas_2007_m.jpg

Tarnyba Afganistano Goro provincijoje, 2007 m.

G. Noreika vėliau  dirbo Klaipėdoje, šiuo metu toliau tęsia tarnybą KASP 3-ioje rinktinėje, yra Šilalės savanorių kuopos vadas, atlieka sportinės veiklos ir patriotinio švietimo darbą mokyklose ir jaunimo tarpe.

 Šilalės_pėstininkų_kuopos_karių_savanorių_lauko_pratybos_Sakalinės_miške.jpg Karių_savanorių_lauko_pratybos_Sakalinės_miške.jpg

Šilalės pėstininkų kuopos karių savanorių lauko pratybos Sakalinės miške,  2010 m.

Priėmęs palikimą senolių žemęsenojoje sodybvietėje Kiaukuose prie dvikamienio ažuolo gražiai tvarkosi Petro Noreikos sūnus Laimonas, atveria ją ir gausiems giminėms susitikimams.

 
Is Liudos Donato Vilniaus 092cvb
 
Is Liudos Donato Vilniaus 098
Akimirka svečiuose pas savus...
 

Noreiku svet.8 
Liudos Noreikaitės Macijauskienės gyvenimo akimirkos.

Is Liudos Donato Vilniaus 102
 
Liudos Noreikaitės Macijauskienės gyvenimo akimirkose atostogų vakaras kartu su Saboniu ir Marčiulioniu. Nuotrauka iš  L. Macijauskienės albumo.
. 
Bendikienes Noreikaites gimtoje žemeje Kiaukuose susitikimas prie Ažuolo Copy
 
Noreikų giminės susitikimas tėviškės žemėje Kiaukuose, prie dvikamienio ažuolo. Nuotraukos centre  giminės vyriausieji Vladas Noreika su žmona Kaze Stulgaite Noreikiene

Is Liudos Donato Vilniaus 12
Noreikų giminės susitikimas Kiaukų k., 2000m.
 

Susitikimai su noreikais
Upynoje. Noreikų giminės susitikimas 2000 m.
 
Vlado Noreikos ainiu susitikimas 2017 m

Vlado Noreikos giminės  susitikimas prie dvikamienio sodybos ažuolo 2017 m. vasara. Nuotrauka iš G. Noreikos albumo.

Nuotraukoje nėra vieno svarbiausių Noreikų susitikimų iniciatoriaus, brolio Petro.

Petro_Noreikos_mirties_metines_Kiaukai_2018_m._rugpjūčio_20_d.jpg

Susitikimas Petro Noreikos mirties metinių minėjimo proga. Kiaukai, 2018 m. rugpjūčio 20-21 d.  Benjamino B. nuotrauka

2017 m. jam buvo lemtingi, jo gyvenimas nutrūko, šeima ir visa giminė likome giliame liūdesyje.   

Sodyba_Deblių_vienkiemyje1.jpg

Koplytstulpis su rūpintojėliu , Deblių vienkiemyje, Bronislavos Noreikaitės Kasiliauskienės sodyboje. Autorius tautodailininkas Alfonsas bendikas, 2018 m.

Debliuose Bronislavos Noreikaitės Kasiliauskienės sodyboje, 1974 metais, sulaukusi 92 m. amžiaus savo gyvenimą baigė. Mama, močiutė ir promočiutė Teodora Daukilaitė Noreikienė, Antano žmona, Simono Noreikos marti palaidota Tūbinių kapinėse.

Noreikų-Simono-Antano-Vlado-Petro_sodybos_atminimas1_2018_m.jpg

Koplytstulpis su rūpintojėliu, Kiaukų k., buv. Vlado Noreikos sodybos vietoje, šalia dvikamienio ažuolo. Autorius tautodailininkas Alfonsas Bendikas, 2018 m.

Sodyboje prie dvikamienio ažuolo statomas atminimo ženklas naujosioms kartoms primins jų protėvius, čia išaugusias dideles šeimas, pasklidusias po Lietuvą ir už jos ribų, taip pat iš čia kilusius  palikuonis prisiekusius Lietuvos Valstybei.


 Meškauskai nuo Akmenos

Martyno Meškausko sodyba, gyventojai ir darbai. Adelės Meškauskaitė Račkauskienės ir jos sesers Petrauskienes nuotraukos ir prisiminimai

Rugiapjūtė Kiaukuose11.jpg

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo. Tolumoje Martyno Meškausko sodyba, apie 1955 m.

Martynas_Meškauskas_apsigyveno_sodyboje_prie_Akmenos.jpg  Meškauskai_prie_Akmenos.jpg

Tūbinių_pradžios_mokyklos_penktas_skyrius.jpg

Adelės Maškauskaitės Račkauskienės  mokslai Tūbinių pradžios mokykloje. Iš A. Račkauskienės albumo

Vestuvė_Meškauskinėje_kiaukų_k01.jpg

Vestuvė Meškauskinėje kiaukų k

Vestuves_Kiaukų_k_02.jpg

Vestuvininkų rikiuotė Tūbinėse, šalia jau nebeesančios šv. Kryžiaus kelio kalvarijų koplyčios, apie 1958 m.

 

Dvi_jaunosios_Meškauskaitės.jpg  Vestuvių_pamergės.jpg

Krikštynos_Dalyvauja_Tūbinių_klebonas_Jonas_Kusas.jpg

Krikštynos. Dalyvauja Tūbinių klebonas Jonas Kusas

Krikštynos_Meškauskų_sodyboje.jpg

Nežinomas_Kaukų_nuotr.jpg 

Iš A. Račkauskienės albumo

Antanas_Rubšys_Amerikoje.jpg

Martyno Meškausko sūnėnas, būsimasis garsus Šventojo Rašto vertėjas, prelatas kun. Antanas Rubšys su kolege. Nuotrauka siūsta iš Amerikos, iš A. Račkauskienės albumo

 Martyno_Meškausko_giminaičiai02.jpg

Martynas_Meškauskas._Atokvėpis.jpg

Martynas Meškauskas. Atokvėpis

Martyno_Meškausko_auksinės_vestuvės2.jpg

Juzefos ir Martyno Meškauskų auksinės vestuvės

 Martyno_Meškausko_auksinės_vestuvės.jpg

 Martyno_Meškausko_šeima.jpg

 Mama_prie_sodybos.jpg Daržuose_prie_sodybos.jpgMeškauskų_sodyboje_darbai2.jpg

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo. Tolumoje Martyno Meškausko sodyba

Meškauskų_sodyboje_darbai1.jpg  

Furmonas.jpg

  Kiaukišiai_darbuose.jpg Kiaukų_meistrai.jpg Kiaukų_meistrai2.jpg Važnyčiotojai.jpg

Darbai_darbeliai.jpgGanau_žasiukus.jpg

 

Vasara_Kiaukų_k.jpg

Žiema_Kiaukų_k.jpg
Žiema Kiaukų k

Adelė Meškauskaitė Račkauskienė ir jos rankdarbiai

Adelė_Meškauskienė_ir_jos_rankdarbiai.jpg

Adelė_Meškauskaitė_Račkauskienė_ir_jos_rankdarbiai.jpg  Adelė_Meškauskienė_ir_jos_rankdarbiai2.jpg

Adelė Meškauskaitė Račkauskienė ir jos rankdarbiai

Adelės_Auksinės.jpg

Adelės antrosios-auksinės vestuvės Tūbinių bažnyčioje po 50 metų. kun. Remigijus Monstvilas

Adelė_Meškauskienė_ir_jos_rankdarbiai1.jpg

Adelės šeimos nuotraukos įpintos į jos gyvenimo pomėgį rankdarbio raštus.

Martyno_Meškausko_sodyba_prie_Akmenos_2019m.jpg

  Martyno ir Juzefos Meškausku senoji sodyba prie Akmenos, 2019 m.


Mačaičiai, Montvydai, Paakmenio malūnas 

Netoli protėvio Simono Mačaičio sodybos, šalia užtvenkto Jėrubyno upelio, 1936 metais buvo pastatytas vandeniu varomas malūnas.

Mačaičių šeima prie vandens malūno

Paakmenio k. gyventojų Mačaičių šeima prie vandens malūno Paakmenio k. apie 1950 m.

20160727 zemelapis 2 2mini
Paakmenio k. vandens malūno projektas leidimas statyti, išduotas savininko Simono Mačaičio vardu, 1936m.

Angelė Vilkanauskienė, malūno statytojo Simono Mačaičio duktė, prisiminė veikiantį malūną ir grūdų malimą apylinkės ūkininkams vandens rato pagalba. Reikiamam kiekiui vandens sukaupti buvo užtvenktas Jerubyno upelis. Grūdus malti pradėdavo tik esant tam tikram vandens lygiui. Sovietmečiu malūnas buvo nacionalizuotas, neprižiūrimas, galop užtvanką išplovė vanduo. Vėliau malūnas dar kurį laiką veikė sukant vidaus degimo varikliui, atsiradus elektrai, buvo sukamas elektros variklio pagalba. 

kun. Jonas Kusas su parapijiečiais

Paakmenio koplyčios šventinimas, kun. J. Kusas. Iš M. Vėlavičienės albumo.

 Iš Genutienės Muntvydaitės senelio tarnyba

Nepriklausomos LR karys. Tai gali būti Paakmenio k., vėliau Šakviečio k. gyventojo, savanorio Valerijono Sankalo nuotrauka. Savanorio kūrėjo medalio apdovanojimo Nr.8272, tarnavusio 1920-1922 m(tikslinama). Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo. 

Kiaukiškiai.Iš Muntvydaitės Genutienės 072

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Pagrabas kiaukuose. Iš Muntvydaitės Genutienės

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Jauna šeima. Iš Muntvydaitės Genutienės albumo

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 

Kiaukų km gyventojos apie 1930m. Iš V. Momtvydaitės Genutienės šeimos albumo Kiaukų km gyventojos apie 1930m. Iš V. Momtvydaitės Genutienės šeimos albumo01

Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo

Mačaičių šeima prie vandens malūno1

Mačaičių šeima, prie vandens malūno

 Iš Muntvydaitės Genutienės Kiaukiškės Jaunuoliai. Iš Muntvydaitės Genutienės 053

 Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Šeima iš Muntvydaitės Genutienės albumo  Kiaukų merginos2 Iš Muntvydaitės Genutienės 054

  Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Merginos Iš Muntvydaitės Genutienės  

 Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Martynas_Meškauskas_ir_kt.jpg

Kiaukų_k._gyventojai.jpg Jonas_Mačaitis.jpg

Genučiai_jaunystė_11.jpg

Kiaukų merginos. Iš Muntvydaitės Genutienės

 Prie Akmenos. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Mačaičiai Tūbinėse1 Mačaičiai krikštija dukrą Albiną. Iš Muntvydaitės Genutienės1

Bronės ir Jono Mačaičių šeima, apie 1955m.  Su artimaisiais ir tėvais gimus najagimei Albinai(vėliau-Grybienė)

Mačaitis_su_dukromis_Iš_Muntvydaitės_Genutienės_040.jpg

Mačaitis su dukromis, Iš Muntvydaitės Genutienės 

Močiutė su anūku

Močiutė su anūke. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Močiutė su anūkais1 Iš Muntvydaitės Genutienės

 Senojoje sodyboje.Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Tūbinių būgno mušėjas Iš Muntvydaitės Genutienės

Kiaukų kaimo muzikantas  Montvydas per atlaidus mušė Tūbinių bažnyčios būgną. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš Muntvydaitės Genutienės Muzikantas111

Kazimieras Montvydas su smuiku. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš Muntvydaitės Genutienės Kiaukų muzikantai 

Kiaukų griežikai.  Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Kiaukų jaunimas. Iš Muntvydaitės Genutienės Pertrauka. Iš Muntvydaitės Genutienės Albumo

Linksmybės.  Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Montvydo šeima. Iš Muntvydaitės Genutienės 031

Šeima. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš Muntvydaitės Genutienės 036

iš Noreikos Antano Juozo Pirmoji komunija ar kun. Merliūnas

Iš Muntvydaitės Genutienės 051

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Laidotuvės Tūbinėse kun. J. Kusas

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš_Muntvydaitės_Genutienės_-Tūbinės.jpg


 VĖLAVIČIAI

M. Vielavičienės svečiuose J. Kusas

Antanas Vėlavičius ir jo sūnaus Stasio ir Marytės Vėlavičių šeima(centre). Kairėje Stasio tėvas AntanasVėlavičius, Tūbinių bažnyčios maršalka, dešinėje Tūbinių klebonas Jonas Kusas

Kusas su parapijiečiais1

Kun. Jonas Kusas su parapijiečiais Vėlavičiais iš Kiaukų. Nuotrauka iš M. Vėlavičienės.


iš Noreikos Antano Juozokunigas J.Kusas

Kun. Kusas Kiaukų km. gyventojų Vėlavičių ir jų artimūjų šeimoje.

Antanas_Vielavičius-šeima.jpg

Vėlavičiaus_gimine21.jpg

Vėlavičiaus_gimine.jpg

Vėlavičiaus4.jpg

Stasio_Vėlavičiaus_šeima1.jpg

Krikštynos. Iš M. Vielavičienės nuotraukų rinkinio

Kiaukų_jaunoji_karta.jpg

Kiaukų_jaunoji_karta1.jpg

Tūbiniškės Lukošiūtės vestuves Kiaukuose

Vestuvės Kiaukų km. Iš M. Vielavičienės albumo

Teodoros Vėlavičienes paminklo šventinimas. Iš Vėlavičienės Marytės

Teodoros Vėlavičienes paminklo šventinimas. Iš Marytės Vėlavičienės rinkinio


JURGUČIAI

Jurgučio Augusto šeimyna01, Kiaukai, apie 1955m.jpg

Jurgučio Augusto šeima, apie 1955m

Vestuvės Kiaukų kaime1

Vestuvės Kiaukų kaime. Groja tėvas ir sūnus Gudauskai. Iš M. Vėlavičienės albumo.

Valauskaitė_Birutė_ir_Staselė_Jurgutyte.jpg

Iš Angelės Macaitytes Vilk.2 026

Saskrydis A. Jurgučio giminėje, Kiaukų kaime. Iš Angelės Mačaitytės Vilkanauskienės albumo.

Vestuvės Kiaukų km. Iš M. Vielavičienės albumo1

Iš M. Vielavičienės vestuvės1

 


  Gudauskai

Gudauskų sodyba Kiaukų km.21 2018m

Gudauskai9.jpg

Gudauskai15jpg.jpg  Gudauskai13jpg.jpg

Gudauskai12jpg.jpg Gudauskai3.jpg

Gudauskai81.jpg

Gudauskai11jpg.jpg Gudauskai10.jpg

Gudauskai2.jpgGudauskai14jpg.jpg

Gudauskai21.jpg

Gudauskai16.jpg.jpg

Gudauskai-_žvejai.jpg.jpg

Gudauskai4.jpg

Dovana-Gudauskai1.jpg Gudauskai17.jpg.jpg

Gudauskai18.jpg.jpg

Gudauskai7.jpg

Gudauskai5.jpg

Išleistuves Noreikos Petro1

Noreikos_Petro_išleistuves_prie_dvikamienio_ažuolo.jpg

Noreikos Petro išleistuvese sodyboje prie dvikamienio ažuolo

Gudauskai-_moksliukes.jpg.jpg

klebonas Kusas Genutienės Muntvydaitės giminėje

Gudauskų sodyba Kiaukų km.1 2018m

Gudauskų sodyba, 2018 m.


Ūkio darbai Kiaukuose 

Jaunimas Kiaukuose Iš Muntvydaitės Genutienės

Šienpjoviai po darbų.jpg

Vasara Kiaukų k. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo.

Laisvalaikis_Kiaukuose.jpg

Šienpjoviai po darbų1.jpg

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo.

Pirmoji kolūkio rugiapjūtė Kiaukai apie 1953 m 2

Iš Muntvydaitės Genutienės 017 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio  

Noreiku svet.28

Iš Muntvydaitės Genutienės 018 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš Muntvydaitės Genutienės 019 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš Muntvydaitės Genutienės 015 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš Muntvydaitės Genutienės 016 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš Muntvydaitės Genutienės 021 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Kazimiera Noreikienėdešinėje ir Stanislava Noreikienė Ritos mama

Kazė Noreikienė(dešinėje) su kaimyne.

Poilsis prie Akmenos.jpgPoilsis prie Akmenos1.jpg

iš Noreikos Antano Juozo traktoristas iš Noreikos Antano Juozo melioracija Kiaukuose


 LIETUVOS ATGIMIMO SAJŪDIS

Vidos Sakalauskienės prisiminimai, Sajūdis Tūbinėse

Tūbinėse, kaip ir visoje Lietuvoje aktyviausių Sajūdžio rėmėjų dėka buvo organizuojami mitingai už Sajūdį ir laisvus rinkimus. Pirmą kartą Tūbinėse iškilmingai atžymėta Lietuvos Nepriklausomybės diena 1989 02 18

Trispalvė Tūbinių bažnycioje1 1988m

Buvusios Nepriklausomos Lietuvos Valstybės vėliava pašventinimui įnešama į Tūbinių bažnyčią.

Trispalvės šventinimas Tūbinių bažnycioje1 1988m

Iškilmingos mišios Tūbinių bažnyčioje. Nuotraukoje skaitovė Vida Sakalauskienė iš Kiaukų ir tūbiniškis Modestas Trijonis. Mišias aukojo Šilalės kun. Alfredas  Memys(1960-2015).Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Tūbinių sajūdis 1

Tūbinių sajūdžio mitingas, 1989 m. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Tūbinių sajudis 10

Mitinge matomas Tūbinių Sajūdžio aktyvas: viršuje iš kairės ketvirtas: Pranas Jakas, toliau Stasys Bagdonas, Stasys Macas, Alfonsas Bendikas, tautiniais rūbais Vida Sakalauskienė, už jos Šilalės Sajūdžio atstovas Aleksandras Kažukauskas, dešinėje prie vėliavos Modestas Trijonis. Nuotraukos centre kalba kun. Alfresas Memys, Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Tūbinių pročkelė Benėtaitė1.jpg

Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Iš A. Noreikos šeimos nuotraukų rinkinio

Kiaukams_pav.3.jpg

Apie Kiaukų dvarą

Randama žinių, kad valstybinės valdos centras 1853 m. buvo Kiaukų dvaras išsidėstęs už Jėrubyno ir Noralio santakos, nutolęs nuo Šilalės 7 km. į šiaurės rytus. 

Dvaro sodyba buvo polivarko tipo. Ją sudarė ekonomo namas, svirnas ledainė tvartai, klojimas, dvi daržinės, spirito varykla(bravoras) ir malūnas. Pastatai buvo mediniai, dengti šiaudais, suręsti iš tašytų rastų. Ekonomo namas buvo dviejų galų(14x8), su priemene ir virene centre, ekonomo kambariais viename gale ir šeimynine su kamara kitame gale.

Svirnas stačiakampio plano, šoninio tipo dviejų patalpų. Didesniojoje dalyje buvo 14 aruodų ir turėjo duris su spyna. Mažesniojoje buvo 4 aruodai, ledainė antžeminė artima kvadratui.(5x6). Dalis turėjo lubas ir grindis, po kuriomis buvo rūsys, į kurį vedė durys. Tvartų kiemo(abarių) pastatas(57x7,5 m. buvo kampinio plano. Jame 2 tvartai ir arklidė vežiminė. Klonienoje stovėjo senas klojimas(18x8,5) ir dvi tokio pat dydžio daržinės(30x8) daržinės su dvivėriais vartais. Viena skirta šienui, kita- javams ar šiaudams. 1853 m. polivarkas panaikintas, nurodyta malūną parduoti iš varžytinių, o kitus pastatus atiduoti vienkiemininkui ir dviems valstiečiams.

Šaltinis " Lietuvos dvaų ir sodybų atlasas, Šilalės savivaldybė" 


Žinių apie Kiaukus pateikta Vytenio ir Junonos keliautojų po Šilalės kraštą žinyne

"Šiaurės Karšuva" 

IMG_0058.jpgIMG_0057.jpg


Kiaukų schema1

koplytėlė Kiaukuose3

Senosiose Kiaukų kaimo kapinėse XVIII a kaimą nusiaubusio juodojo maro aukos. Sovietmečiu koplyčia buvo išniekinta, nukentėjusi nuo vagių.

 Apie 1710-osius metus Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje siautėjo maras, nusinešęs labai daug žmonių gyvybių. Ypač  nukentėjo Žemaitija, kur išmirė beveik 2 trečdaliai žmonių. Pagal čia gyvenusių senolių pasakojimus, maras apėmė ir Kiaukų kaimą. Kadangi maro epidemijos pakirstų žmonių nebuvo kam laidoti, duobes savęs pasilaidojimui išsikasdavo patys , kol dar galėdavo tą padaryti. Kiaukuose ilgą laiką gyvenęs Juozas Noreika, dabar gyvenantis Natkiškėse, besidomintis savo gimtojo Kiaukų kaimo istorija, daug apie tai girdėjo iš savo tėvo ir senelio pasakojimų, o kasant rūsius, sodyboje atkastus sėdinčio žmogaus griaučius patys savo akimis matę.

Juozas dar papasakojo, kad visi maro pakirstieji, kaip ir atkastasis nelaimėlis  sodyboje, buvo sulaidoti čia pat, ant Noralio upelio šlaito, kur išlikę keletas akmeninių kryžių su įrašais ir 1934-aisiais metais, Kiaukų kaimo gyventojų iniciatyva, šių tragiškų laikų atminimui pastatyta ir pašventinta koplyčia.

Po maro epidemijos į atsilaisvinusias teritorijas Žemaitijoje gyventi atsikėlė iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunikaikštystės kraštų, dabartinės Baltarusijos-Lydos gubernijos ir Prūsijos.

Atminimo lenta Kiaukų kaimui ant akmens 

Gyventojų ir čia gyvenusių kraštiečių Jurgučių pastangomis kapinaičių teritorija aptverta, padaryti laiptai, iš Noralio upelio slėnio pusės, pastatytas atminimo ženklas Kiaukų kaimui atminti su trumpa kaimo istorija, kuri siekia 1562-uosius metus.