A t g i m i m o  Kryžius  senąjame Obelyne

Važiuojant keliu nuo Šilalės, link Upynos, ties Senojo Obelyno k. pradžia, mus pasitinka didingas medinis Kryžius, tai - Atgimimo kryžius.

Obelyno kryžius prie kelio

Pirmasis kryžius Senojo Obelyno sankryžoje buvo pastatytas dar 1938 m., pažymint Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Statomas buvo šalia sankrįžos gyvenančių ūkininkų Petronėlės ir Antano Gestautų sumanymu. Tai buvo šviesūs visuomeniški kaimo žmonės, rūpinosi savo krašto istorija, puoselėjo lietuvybę. Petronėlė Gestautienė buvo, Katalikiškos moterų organizacijos narė. Užėjus sovietmečiui, ūkininkų Gestautų šeima buvo ištremta į Sibirą. 

Gestautų tremtis

Stanislovas ir Stefanija Gestutai 2020 07 16 d. Apie savo gyvenimą ir vedybas tremtyje, savo giminę, kurioje yra ir žinomų žmonių, kaip brolio anūkas Remigijus Šimašius, Stefanija Gestautienė gali papasakoti labai daug.

Gestautų giminė. Keturi broliai seserys ir Tėvai. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Petronėlė Gestautienė-1951 m. tremtinė

Nuotrauka siūsta Šlepams: "Kaimynai, visuomet prisimename Jumis", Sibiras, Gestautienė, 1954 08 27

Stefanijos sesers Elytės laidotuves Sibire: Krasnojarsko kraštas, Nazarovsko rajonas, k. Iljinka, Stefos Šimašiūtės nuotrauka

Stefa su vaikais, Petronėlė Gestautienė dešinėje

Sesers Elytė kapas Sibire. Atgimimo netais broliai vyko į tremties vietą ir palaikus pargabeno į Lietuvą. 

Atgimimo kryžius

Sovietmečiu senasis kryžius sunyko, Lietuvos Nepriklausomybę menantį paminklą atnaujinti valdžiai nerūpėjo, o žmonių iniciatyvos  tokiais atvejais tarybų valdžios nebuvo palaikomos.

Prasidėjus atgimimui vietos gyventojų Petronėlės Gestautienės sūnaus, Stanislovo ir Stefos Gestautų šeima kėlė iniciatyvą, rūpinosi pastatyti naują kryžių toje pat vietoje, kad Atgimimo metais, Lietuvos dvidešimtmetį menantis šakotas ąžuolinis Kryžius, vėl stovėtų. Taip gimė ir pavadinimas Atgimimo kryžius kuris, pagal iniciatorių sumanymą turės ir tremtinių pagerbimo paskirtį. Kryžiaus atsiradimo istorija taip pat įdomi. Ji pilna tuometinės atgimimo laikų dvasios, vieningumo ir siekių prikelti mūsų kraštą, o kartu ir Lietuvą.

Karštas troškimas, kad šis kryžius vėl atgimtų naujam gyvenimui pirmiausia brendo tremtinės Petronėlės Gestautienės galvoje. Tai buvo jos noras, dar gyvai esant, vėl išvysti šalia tėviškės stovintį šakotą kryžių, menantį apylinkės tremtinių  ir visų apylinkės žmonių, nukentėjusių nuo sovietinės sistemos kančias.

Greitai atsirado pgalbininkų, žmonių, kuriems šita idėja buvo brangi ir kurie padėjo suburti S. ir S. Gestautams į darnią komandą kryžiaus atstatymui beveik visą Obelyno bendruomenę. Mokytojas Motiejus Martišius iš Upynos miestelio, apsiėmė viską organizuoti, apjumgti. Kartu tai buvo ir mokytojo Alfonso Aušros (Šilalės Švietimo skyriaus inspektorius) iš Šilalės noras vėl atstatyti Senojo Obelyno kaime šakotąjį kryžių.

Darbai prasidėjo nuo ąžuolo paieškų, kuris būtų šakotas ir atitiktų sumanytojų lūkesčius. Tuo rūpinosi Vytautas Motuzas, jis lankė girininkijas ir ieškojo ąžuolo kryžiaus statybai. Paieškos buvo sudėtingos, nors mūsų krašto miškuose ir būta didingų ąžuolų, bet autentiško ir primenančio senojo kryžiaus formas nelabai sekėsi rasti. Tad pats sodybos šeimininkas Stasys Gestautas leidosi dar kartelį į skardžius esančius prie Akmenos ir visai netoli, Pakoplyčio kaimo, Juliui Trijoniui priklausančiame skardyje S. Gestautas rado didingą ir šakotą ąžuolą, primenantį savo pirmtaką kryžių.

Ąžuolas buvo surastas ir beliko sutarti dėl jo pirkimo, bet vos tik užsiminus, kad šis ąžuolas reikalingas kryžiaus atstatymui, Julius Trijonis ąžuolą dovanojo. Toliau iniciatyvos ėmėsi kaimo meistrai Gerkė Emilis (1922 – 1995 ) ir Antanas Rabiza. Jų nurodymu, talkinantys kaimo žmonės ėmėsi paruošimo darbų, nužievinimo, impregnavimo ir kitų darbų. O talkino tikrai gausybė kaimo žmonių. Stefa Gestautienė sako, kad sunku visus ir prisiminti. Tai ir Juozas Poška, Vytautas Motuzas, Rimas Kiržgalvis, Vaclovas Trijonaitis, Antanas Aužbikavičius, Feliksas Jankauskas, taip pat talkino sodybos šeimininkų giminės, žentai Romas Zeideris, Steponas Ūksa ir daugelį kitų, kurių vardai ir pavardės yra surašyti „pergamente“ ir įdėti į kapsulę, kuri įmontuota kryžiaus pamatuose, šventinimo dieną.

Šventinimo iškilmės įvyko 1989 m. spalio 8 d. Jasorganizavo ir šventės atidaryme kalbėjo mokytojas Motiejus Martišius.

 Mokytojas Motiejus Martišius atidaro Šventinimo iškilmes.

Šventinimo iškilmių vaizdas, 1989 m. spalio 8 d

Šventinimo iškilmių vaizdas, 1989 m. spalio 8 d

 Atgimimo kryžiaus šventinimo ceremonija. Šilalės parapijos kunigas Antanas Putramentas.

Giesmes gieda Obelyno kaimo giedoriai.

Atgimimo kryžių šventina Šilalės parapijos kunigas Antanas Putramentas, 1989 m. spalio 8 d.

Šventės metu S. ir S. Gestautai išreiškė pagarbą visiems prisidėjusiems prie kryžiaus pastatymo, tiek materialine pagalba, tiek darbais, net mintimis ir maldomis. Kaip pasakoja sodybos šeimininkai jie dažnai sulaukdavo svečių ir ekskursijų, atvažiuojančių pasižiūrėti šito didingo kryžiaus. Juo domėjosi ir vietos ir iš kitur užklydę į mūsų kraštus kraštotyrininkai.

Atgimimo kryžius ypač brangus  tremtiniams. Jūų atminimui ant pamato įspaustos tremties datos 1951-1957 m.

Šventės dalyviai prie pašventinto Atgimimo kryžiaus, 1989 m. spalio 8 d.

Bendra šventės dalyvių nuotrauka, 1989 m. spalio 8 d.

Obelyno kaimo istorija

Senasis ir Naujasis Obelynas yra pusiaukelėje tarp Šilalės ir Upynos. Tai du gretimai iš to paties „kelmo“ išaugę ir daugiau bendrą nei atskirą istoriją turintys kaimai. O ji prasideda dar senajame I- IV a., tęsiasi viduriniajame V- IXa. ir vėlyvajame X-XIIa. geležies amžiuose. Visų tų laikotarpių kapų 1997 m. aptikta Senojo Obelyno kapinyne.

Obelyno kaimas aprašytas 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje XVI a. Šis 46 valakų sodžius užėmė didelį plotą kairiajame Akmenos krante. Svarbiausia, kad jau XVI a. viduryje Obelyne formavosi Karšuvos Tijūno, į valsčių įėjusių valdovo žemių valdytojo dvaras. 1726 m. dokumente vietovė apibūdinama kaip „ Karšuvos tijūnustė, kitaip Obelynas“. Sunykus dvarui, dalyje žemių susidarius naujiems kaimams.

Netoliese Atgimimo kryžiaus, labiau į pietvakarių pusę netoli kelio, auga ąžuolas. Jis - taip istorijos paminklas. Medis sodintas 1930m., pažymint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Ąžuolas stovi Kiržgalvių žemėse. Tremtinė Jadvyga Kiržgalvienė pasirūpino, kad tame ąžuole vėl būtų atnaujinta ir įkelta koplytėlė.

Puslapyje paruoštas pagal Obelyno bibliotekininkės S. Trijonaitėnės užrašytą kraštotyros darbą ir str. tinklalapyje gražitumano.lt  Kitos nuotraukos Vidos Sakalauskienės, Kiaukų k.