|
Sąjūdis ir Nepriklausomybė 1988 m. Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje prasidėjus pertvarkai ir politiniam atšilimui, dauguma tikėjome, kad sulauksime laikų, kada atsidarys tos "geležinės" sovietinės sienos, išlaisvės kūrybinės žmogaus galios ir sugrįš laisvė pasirinkimui. Galū gale toks laikas atėjo Sajūdžio pavadinimu.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo DEKLARACIJA, 19899 02 16 Tūbinių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Stasys Macas, Vytautas Katauskas, Alfonsas Bendikas įsijungė į Sajūdžio veiklą aktyviai veikusį Šilalėje, ragino tą daryti ir kitus, ne kartą pasisakė mitinguose, skatino žmones būti aktyviais piliečiais rinkimuose. Tai buvo daug emocijų ir vilčių teikiančios dienos, kad po ilgų sovietinių dešimtmečių į Lietuvą gali ir turi ateiti išsilaisvinimas iš sovietinio mastymo, kad būtų laisvė žodžiui, laisvė nuosavybei, kelionėms ir bendravimui su artimaisiais atsiradusiais už sovietinės geležinės sienos.
Kovo 11-oji Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo diena. Vilnius, 1990 m.
Kelias į šią dieną ėjo per 100-tūkstantinius mitingus Vilniuje, Kaune ir visoje Lietuvoje
Lietuvos kariuomenės dienos paminejimas Šilalėje. Stop kadruose iš filmuotos medžiagos, tarp dalyvių randame ir tūbiniškių: pirmas iš kairės Alfonsas Bendikas, 1989 11 23 d. Kadrai iš J. Raudoniaus dokumentikos apie Šilalės Sajūdį. Ypatingai pakiliai buvo paminėtas Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 55 metinės Vytogaloje, kur dalyvavo apylinkių gyventojai ir kraštiečiai.
Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 55 metinių paminėjimo Vytogaloje dalyviai kiaukiškiai Vlado Noreikos šeimos nariai ir kiti kraštiečiai. Stop kadras iš J. Raudoniaus filmuotos medžiagos apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 55 metinių paminėjimą. Vytogala, 1988m. Sugrįžo Valstybė, Žemė ir tautos atmintis, kurią sovietinė sistema visaip stengėsi ištrinti sakydama, kad Lietuva pati pasirinko sovietinį kelią. Dauguma kraštiečių, Sąjūdžio pakviesti skirtingose Lietuvos vietose, išgyvenome nepakartojamus jausmus būdami susikibę į vieną gyvą grandinę Baltijos kelyje nuo Vilniaus iki Talino 1989 m. Taip buvo paminėtos Ribentropo - Molotovo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, 50-sios metinės. Kelionę į Baltijos kelią iš Šiaulių suorganizavome ir su bendradarbiais nuvykome dviem autobusais ir keletu lengvųjų automobilių.
Šiaulių gamybinio mokymo kombinato darbuotojų ir Sąjūdžio aktyvistų grupė Baltijos kelyje, netoli Pasvalio. Rankų grandinėje, kartu su visais stovi ir 9-erių metų Astutė Bendikaitė su pussesere Renata Gestautaitė Povilaitienė, parsivežusios iš šios kelionės įspūdžių ir prisiminimų daugeliui metų.
Žiguliukų virtinėje galbūt atpažinsite savo ekipažą. Sajūdžio atsiradimas buvo ypatinga šventė politinių kalinių ir tremtinių palikuonims, visiems nuo sovietinės sistemos nukentėjusiems Lietuvos gyventojams, tremtiniams, sulaukusiems Lietuvos Atgimimo.
LR Nepriklausomybės kovų dalyvio savanorio-kūrėjo, Vyties Kryžiaus kavalieriaus, Antano Petroko dukra, 92 m. Vladislava Sakalauskienė, 2018 m. Vl. Sakalauskienė visa širdimi buvo įsijungusi į Sajūdžio veiklą Šilalėje, susitikimo metu jos namuose pademonstravo suknelę, su kuria ji stovejo istoriniame Sajūdžio organizuotame Baltijos kelyje, 1989 08 23 d. Ji taip pat parodė saugomą tautinę vėliavą, kuri ją ir jos šeimos narius nuolat lydėjo Sąjūdžio renginiuose ir mitinguose. Mitingas prie Nepriklausomybės Ažuolo Tūbinėse, taip pat kaip ir visoje Lietuvoje aktyviausių Sajūdžio narių dėka buvo organizuojami mitingai už Sajūdį ir laisvus rinkimus. 1989 m. pirmą kartą po ilgų dešimtmečių Tūbinėse iškilmingai atžymėta Lietuvos Nepriklausomybės diena.
Sąjūdžio mitingas Tūbinėse, Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės dienos minėjimo proga, 1989 m. vasario 16. Kairėje, Sajūdžio iniciatorių tvorele aptvertas, 1930 m. pasodintas Nepriklausomybės Ažuolas. Taip jis saugomas nuo sunaikinimo dėl numatomo, Tūbines kertančio kelio ir pagrindinės miestelio sankryžos rekonstrukcijos.
Buvusios Nepriklausomos Lietuvos Valstybės vėliava pašventinimui įnešama į Tūbinių bažnyčią.
Mitinge matomas Tūbinių Sajūdžio aktyvas: viršuje iš kairės ketvirtas: Pranas Jakas, toliau Stasys Bagdonas, Stasys Macas, Alfonsas Bendikas, tautiniais rūbais Vida Sakalauskienė, už jos Šilalės Sajūdžio atstovas Aleksandras Kažukauskas, dešinėje prie vėliavos Modestas Trijonis. Nuotraukos centre kalba kun. Alfresas Memys,
Tūbinių sajūdžio mitingas. Kalba Tūbinių Sajūdžio vienas iniciatorių Vytautas Katauskis.
Skelbiami Lietuvos persitvarkymo Sajūdžio dokumentai.
Tūbinių sajūdžio mitingas. Tūbinių ir aplinkinių kaimų gyventojai, po daugelio dešimtmečių, susirinkę pagrindinėje gyvenvietės sankryžoje stovėjusio Vytauto Didžiojo paminklo vietoje, gieda oficialiai draudžiamą Tautinę giesmę -Nepriklausomos Lietuvos himną.
Taip saugojo Leniną Atgimimo metais Klaipėdoje, 1990 m Sausio 13-osios įvykiai ir laisvėjanti Lietuva Vilniaus TV bokštas mena kruvinus 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykius, kurių metu žuvo 12 žmonių: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.
Tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį Vytautas Koncevičius saugojo TV bokšto vartus ir buvo sužeistas, nuo sužeidimų 1991 m. vasario mėn. mirė. Tris bokšto gynėjus - L.Asanavičiūtę, R.Jankauską ir A.Kavoliuką - suvažinėjo tankai, kiti gynėjai mirė nuo įvairių šautinių sužeidimų.
1991 m. sausio 13 d aukos
Gynėjų žuvimo vietos pažymėtos granito obeliskais. Šalia pasodinti medžiai – ten, kur krito vyrai, auga ąžuoliukai, o L.Asanavičiūtės žūties vietoje auga liepaitė.
Tremtinių žuvusių ir mirusių Sibire palaikų susigrazinimas. Kasmet prieš Sausio 13-osios minėjimą Telecentro darbuotojų procesija apeina tragiškų įvykių vietas, gynėjų žuvimo vietose padeda gėlių ir uždega žvakes. Tą dieną prie TV bokšto susirenka daugybė žmonių, kad pagerbtų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Uždegamas didžiulis atminimo laužas, skaitomos eilės, skamba muzika.
Buvusio Tūbinių pučiamūjų orkestro muzikanto Prano Kairio sūnus, taip pat Pranas(nuotraukoje stovi 9-as iš kairės), kraštiečiams tūbiniškiams organizavo kelionę į Ablingą ir aprodė sodyboje veikiantį, savo paties įkurtą kraštotyros muziejų. 1987m rugpjūčio 23 d.
|
Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikraščio Atgimimo numeris su Justino Marcinkevičiaus kreipimusi į tautą. Iš autoriaus Sajūdžio laikraščių komplekto.
