Lietuvos Mokytoja už Atlanto

Ona Dapkutė Razutienė ir jos veiklos perėmėja,

dukra Danguolė Razutytė Varnienė.

Ona Dapkutė Razutienė, veikli ir nusipelniusi mokytoja, gimusi ir gyvenusi Jakaičių k., Šilalės valsčiuje, dirbusi mokytoja Didkiemio k. mokykloje, vėliau išeivijoje. Ona buvo ne tik mokytoja ir kultūros veikėja, bet ir savo Tėvynės Lietuvos patriotė. Tolimoje Kalifornijoje, Los Angeles mieste, Šv. Kazimiero lietuvių mokykloje, mokydama lietuvių išeivių vaikus, sukūrė Jaunimo ansamblį, kuris mokykloje dainavo lietuviškas dainas, šoko tautinius šokius. Vėliau mokytoja Ona Razutienė įkūrė didelį „Spindulio" jaunimo ansamblį ir tapo to ansamblio vadove. Šis lietuviškas išeivijos ansamblis su lietuviška daina ir šokiais pasirodė net keturiuose pasaulio kontinentuose.



Ona_Dapkutė_-Razutienė_1929-I-20.jpg

Mokytoja Ona Dapkutė Razutienė 1908-1987 m.

Ona_Dapkutė_Tūbinių_Pavasario_sąjungos_Vadui_Jonui_Konstantinavičiui_1929-I-20.jpg

"Atminčiai. Geram švelnių jausmų idėjos Draugui, p. J. Konstantinavičiui. Mokytoja Dapkutė, 1929-I-20"

Ant dovanojamos nuotraukos šiltą prisiminimą savo ranka Ona Dapkutė užrašė  tūbiniškiui Jonui Konstantinavičiui. Cituojant 1925-1930 m. Tūbinėse dirbusį kun. Aleksandrą Bialazaravičių,  J. Konstantinavičius buvo "idealus ir kilnus"  Lietuvos Katalikiško Jaunimo Pavasario Sąjungos Tūbinių kuopos Vadas.

Ona Dapkutė gimė 1908 m. gegužės 18 d., Jakaičių kaime, ūkininko Vinco Dapkaus(1858-1936) ir Joanos Dapkienės(1861-1943) šeimoje. Jos jaunystės laikotarpį primena Jakaičių k. vykusių vestuvių nuotrauka, kurioje jinai viena iš pamergių.

Iš Elvyros Gudelienes Dapkaus Jono Kazimiero Dapkų giminės vestuvė

Vestuvės Dapkų giminėje. Ona Dapkutė antroje eilėje, pačiame centre, apie 1922-24 m. Nuotrauka iš Alvyros Gudelienes albumo.

Ona_Dapkutė_~1922.jpg

Ona Dapkutė, apie 1923 m.

Ona mokėsi pradžios mokykloje Tūbinėse, 1921 m. stojo mokytis į Šilalės progimnaziją, kurią baigė 1924 m. Mokykla, mokytojai ir visi mokiniai tarp kurių ir Ona Dapkutė, matomi senose nuotraukose, kurias išsaugojo kaiminystėje Brokštėnų k. gyvenusi bendramokslė Bronislava Bendikaitė.

Šilalės Vidurinioji mokykla apie 1923 m"Šilalės vidurinioji mokykla"-skelbia užrašas sunkiai įskaitomoje iškaboje, 1924-IV-04 m. 

Šilales vidurinė mokykla1 visi mokytojai ir 4 klasių mokiniai 1924 VI 22

Šilales vidurinė mokykla: visi mokytojai ir 4 klasių mokiniai 1924-VI-22. Iš Bronislavos Fetingienės(Lenkija) šeimos nuotraukų rinkinio.

Bronislava Fetingienė, išsauojusi šias mokyklos nuotraukas, taip pat tapusi karo pabėgėle, nuotraukoje  šviesiais plaukais, stovi už antroje eilėje sėdinčio, iš kairės ketvirtomokytojo nugaros. Ona Dapkutė nuotraukoje viršutiniame kampe(žr. žemiau pateikiamoje iškarpoje)

Ona_Dapkutė_Šilalės_vidurinės_mokykloje_tarp_mokslo_draugų2_1924_m.jpg

Ona Dapkutė pirma iš kairės. Mokslo draugų rankose mėnesinis laikraštis "Sargyba", ėjęs 1922–1934 m. ir skirtas sporto reikalams ir kovai su alkoholizmu. (Ankstesnės 1924 m. Šilalės vid. m-los mokinių nuotraukos iškarpa).

Po vidurinės baigimo Ona įstojo į Tauragės mokytojų seminariją, kurią baigė 1926 m. Pirmasis jaunos mokytojos paskyrimas buvo į Didkiemio bažnytkaimį netoli Šilalės. Ona dirbo mokytoja ir kartu rūpinosi visa pradžios mokykla, dirbo mokyklos vedėja.

Pradėjusi mokytojauti, Ona Dapkutė nesitenkino vien tik mokytojų seminarijos atestato žiniomis. Vasaros atostogų metu lankė sporto kursus Palangoje, kūno kultūros ir tautinių šokių kursus Kūno kultūros rūmuose Kaune; muzikos, dainavimo, dirigavimo, vaidybinės plastikos bei grimavimo technikos kursus Šiauliuose.

Didkiemyje, kur pradžios mokykloje dirbo 5 metus, mokytoja surengė keturias sporto ir dainų šventes. Tokios šventės Žemaitijos provincijoje buvo naujiena.

Olė_Dabkytė_Didkiemis_1930-VD-m.III.6.jpg

"Atmink Didkiemio kompaniją, linksmuosius veidelius ir linksmąsias treles". 1930-VDm-III-6. (VDm-Vytauto Didžiojo metai).Linksmieji_veideliai_Didkiemis1930-VD-III-6.jpg

Nuotraukoje, dvi mokytojos seserys Dapkutės: Ona(priekyje pirma iš dešinės) ir Aleksandra(Olė, antroje eilėje antra iš dešinės). Kairėje Stasys ir Stasė Šimučiai. Nuotrauka iš  P. Beinoriaus šeimos rinkinio. 

Pagal jos pusseserės Bronės Gajauskienės pasakojimą, Ona Dapkutė nustebino Didkiemį puikiu dramos „Aušros sūnus" pastatymu, kuriame vaidino vienas artistas iš Šiaulių ir B. Gajauskienė. Visas kaimas, niekad tokių „stebuklų" nematęs, ilgai apie vaidinimą kalbėjo ir negalėjo atsistebėti jaunos mokytojos sugebėjimais kaimo mergeles ir bernelius taip išmokyti, sėkmingai juos išvesti į sceną. 1929 m. vasarą parodė dar vieną veikalą, keturių veiksmų dramą „Žvaigždės duktė", kuriame, nerasdama tinkamos artistės, pagrindinį vaidmenį vaidino pati. Pagal jos užrašą ant nuotraukos: „Tai būta įspūdingiausio vakaro..."

B. Gajauskienė prisimena, kad ne vien šokiais ir žaidimais, bet ir savo artimo gerove rūpinosi jauna mokytoja. Aplink Didkiemį, esantį tarp miškų ir pelkių, visi kaimai buvo prasigėrę... Onai Dapkutei atvažiavus, po poros metų visoje apylinkėje vaizdas pasikeitė - girtuokliavimas labai sumažėjo.

Dapkutės_Didkiemyje2.jpg

Ona ir Aleksandra Dapkutės Didkiemio gegužinėje. Nuotraukoje Ona apsikabinusi pirmoje eilėje sėdinčią, ketvirtą merginą iš kairės, Aleksandra(Olė) antroje eilėje trečia iš dešinės, apie 1931 m.

Nuo 1931 m. Ona Dapkutė dirbo Trūkiškių pradžios mokykloje, kur taip pat panaudojo savo patyrimą: suruošė keturias sporto ir dainų šventes, pastatė kelis spektaklius. Netrukus Ona sukūrė šeimą, su Antanu Razučiu, dirbančiu Tauragėje Ligonių kasos direktoriumi. 

Onos_Dapkutės_ir_Antano_Razučio_vestuvės_Tauragė_1934_m.jpg

Onos Dapkutės ir Antano Razučio vestuvės, Tauragė, 1934 m.  

Netrukus, 1936 m. Ona perkeliama mokytojos darbui į Tauragę, kur buvo praleidusi dvejus mokslo metus mokytojų seminarijoje. Prasidėjo darbas miesto V-oje pradžios mokykloje. Čia ji dirbo iki pat pasitraukimo iš Lietuvos, priartėjus karo frontui iš Rytų.

Iš Prano B Prisiminimui gerai draugei iš draugės Olės Dabkytės Jakaičiai 1936m VIII 3 MM p. St.Šimutienei Paižnis1

"Prisiminimui gerai draugei iš draugės Olės Dabkutės, Jakaičiai, p. St. Šimutienei, Payžnis, 1936 m.-VIII-3". Nuotrauka iš  P. Beinoriaus šeimos rinkinio.

Nuotraukoje dešinėje stovi Ona ir Antanas Razučiai, šalia sesuo Aleksandra Dapkutė(Olė). Geroji draugė St. Šimutienė, kuriai Ona adresavo nuotrauką, žinomo Amerikos lietuvio Leonardo Šimučio brolio Stasio žmona. Šimučių sodyba stovėjo netoli Pakėvio kalno, Payžnio k. visai netoli Dapkų ūkio.

Tauragėje Onai veiklos nepritrūko, mieste buvo rengiamos kasmetinės mokyklų Sporto ir dainų šventės, mokytojos gabumai dar labiau išryškėjo, penktoji pradinė mokykla šiose srityse mieste buvo pirmaujanti.

Dirbant Tauragėje atslinko ir pirmoji netektis, mirė tėvas.

Iš Prano Beinorio 023

Jakaičių k. ūkininko Vinco Dapkaus laidotuvės. Tūbinės, 1936 m. Ona Dapkutė(Razutienė) stovi prie tėvo karsto centre(paltas kailine apykakle). Jai iš kairės mama Joana ir sesuo Aleksandra. Iš dešinės stovi brolio Petro žmona Barbora  Dapkienė(Kovalskytė)ir kiti artimiejiNuotrauka iš buvusios draugės, Stasės Šimutienės(Būdvytytės) palikimo Payžnio k., Prano Beinoriaus rinkinio. 

Aleksandros Olės kapas pas Tėvus
 
Onos tėvų, Vinco ir Joanos Dapkų, ir jos sesers Aleksandros(Olės) amžino poilsio vieta Tūbinių kapinėse, 2016 m.

Per 8 metus, praleistus Tauragėje, Ona Razutienė neapsiribojo vien darbu mokykloje. Ji tapo miesto Šaulių moterų sporto klubo vadove ir vadovavo miesto 40-ties šokėjų grupei, kuri gražiai pasirodė tautinių šokių šventėje Kaune. 1941 metais jos vadovaujamas Tauragės miesto V pradžios mokyklos 150 mokinių choras apskrityje laimėjo pirmą vietą. Plastinių šokių ir baleto grupė laimėjo pirmą vietą Kaune, 1939 metais.

Mokytojaudama, Ona priklausė „Tėvynės mylėtojų" draugijai, rinko ir užrašinėjo tautosaką. Tas darbas jai buvo labai naudingas ateityje. Pagal liaudies dainas kūrė naujus šokius, pagal pasakas - vaidinimus. Nepamiršo ir liaudies papročių: vestuvių, rugiapjūtės, Užgavėnių. Visuose jos pastatymuose jaučiama liaudies dainų, pasakų ir legendų įtaka.

Emigracijoje

Ona tėvynės praradimą nujautė jau 1942 m., ant mažutės gimtųjų namų nuotraukos užrašydama:

 „Brangiausia Tėviške, nepamirštama Tu širdžiai, ypač tada, kada neteksiu Tavęs. Ir Tu, motinėle brangiausioji, amžinai gyva, amžinai gera ir nepamirštama".

Ona ir Antanas Razučiai, laimingai išvengę tremties į Sibirą pirmosios sovietų okupacijos metu, antrajai artėjant ilgai nelaukė, su skaudančia širdimi paliko gimtinę ir jaukius namus. Kaip dauguma to meto Lietuvos pabėgėlių, Razučiai atsidūrė Vokietijoje, Bambergo „Displaced People"(DP), vadinamoje „Dievo paukštelių" stovykloje.

Razučių_AntanoAnton_šeimos_kortelė_DP_stovyklose-5.12.1945.jpg

Razučių Antano(Anton) šeimos kortelė DP stovykloje-5.12.1945 m.

Perkeltūjų stovyklos registracijos kortelėje visa Antano Razučio šeima: žmona Ona(Dapkutė), sūnus Aloyzas g. 28.4.46 m. ir duktė Marija-Danguolė, gimusi 6.8.1948 m.

Ona Razutienė su vyru Antanu stovykloje pragyveno nuo 1944 iki 1949 metų, čia augino ir jau Vokietijoje gimusius vaikučius: Aloyzą ir Danguolę. Tai buvo svarbiausias jos darbas.

Razučių_šeimos_kelionė_į_Ameriką01_1949_m.jpg

Razučių šeima pakeliui į Ameriką

Amerikoje, Kalifornijoje apsigyvenusių: jaunystės draugės Adelės Deringienės ir jos vyro Stepo, kvietimu, Ona ir Antanas Razučiai atvažiavo į saulėtą ir šiltą Kaliforniją, į Los Angeles miestą. Amerika tai Amerika, bet... o kur su mažais vaikais įsikurti?

A. ir S. Deringiai ir jau prieš trejetą metų čia įsikūręs buvęs Šilalės kun. Jonas Kučingis(Kučinskas), per pažintis surado dviejų kambariukų butą nedideliame name, kuriame gyveno dar kelios lietuvių tremtinių šeimos. Su darbais buvo dar sunkiau, ypač neturintiems amato ar praktiškos profesijos. Mokytojams, teisininkams, buvusiems valdininkams, karininkams darbų nebuvo.

Tačiau Ona nepasidavė ir savo vietą Amerikoje numatė užrašiusi užrašų sasiuvinio įžangoje

Pamilusi tėvynėj Lietuvoj mokytojos darbą, jaunas širdeles, jaučiuosi laiminga galėdama ir čia, toli nuo tėvynės, mokyti vaikučius, jaunimą savo kalbos ir diegti jaunose širdelėse tėvynės Lietuvos meilę.

Žinodama, kiek daug reikšmės lietuvybės išlaikymui turi savo kultūros puoselėjimas svetimam krašte, pradėjau mokyti lietuviškų dainų, žaidimų bei šokių. Dainos ir tautiniai šokiai - juk tai mūsų kultūros apraiškos ir didžiausias ginklas prieš nutautėjimą. Per dainas stiprėja lietuviška dvasia, o šokiai linksmina ne tik savus, bet ir svetimtaučius".

Taip prasidėjo Onos Razutienės gyvenimas ir jos darbai Amerikoje. Iš tų kelių sakinių aišku, kad ji turi įgimtą pašaukimą mokytojauti: vaikai per dainas ir išmoksta greičiau ir ilgiau atsimena naujus žodžius, taria juos be svetimo akcento. Įsigijusi praktikos Lietuvoje, Ona žinojo, kad vien tik mokytis, repetuoti ilgainiui atsibosta, praeina entuziazmas - būtinai reikia kur nors pasirodyti. Pradėjus mokslo metus rugsėjį, Ona Razutienė su savo mokiniais parengė puikią Kalėdų eglutės programą. Po šio pirmojo žingsnio scenoje - Motinos diena, mokslo metų užbaigimo ir kitos šventės. Ėmė plaukti pakvietimai į muges, universitetus, mokyklas, įvairius festivalius. Ir taip Lietuvos jaunimas išėjo iš parapijos ribų į plačią amerikiečių visuomenę, kur garsino Lietuvos vardą.

Klebono Jono Kučingio pastangomis įsteigus Šv. Kazimiero parapijinę mokyklą, nuo 1958 m. Ona vedė lituanistines pamokas, įjungdama visus lietuviukus į šokių grupes ir jaunimo chorą. 1971 m. prie ansamblio įsteigė lituanistinius kursus, kuriuose, jos pakviesti, dėstė: poetas Bernardas Brazdžionis, rašytoja Alė Rūta, pedagogas žurnalistas Juozas Kojelis, žurnalistas Ignas Medžiukas. Parapijinėje mokykloje Ona Razutienės dirbo 28 metus. Pritrūkus lietuvių vaikų, lituanistinės klasės buvo uždarytos 1986 metais.

Parapijinės mokyklos istorija ir pašventinimas

Los Angeles parapijos klebono Jono Kučingio pastangomis 1949 m. įsteigta savaitgalinė lietuviška mokyklėlė buvo prisiglaudusi bažnyčios rūsyje. 1956 m. senosios klebonijos patalpose buvo atidarytas Šv. Kazimiero parapijos mokyklos pirmas skyrius. Bet tai buvo senas medinis, nedidelis pastatas ir nelabai tiko mokyklai.

Tada klebonas Jonas Kučingis sumanė statyti naują mokyklą. Mintis tapo realybe 1960 metais. Kovo 20 d. buvo pašventinta nauja 8 skyrių parapijos mokykla. Lietuvių kalbą, istoriją ir kai kuriuos kitus dalykus joje dėsto Ona Razutienė, neapleisdama darbo nei savaitgalinėje, nei darbo su jaunimo ansambliu. Gruodžio mėnesį lietuvių mokyklos suruoštoje Kalėdų eglutės programoje dalyvavo jaunimo ansamblio baleto grupė, pašokusi O. Razutienės stilizuotą šokį „Metai". Po to mokiniai parodė vieno veiksmo vaizdelį „Kalėdų dovanos". Mokytoja Ona Razutienė į renginį įjungė veik visas gyvąsias lietuviškas atžalėles - iš viso per 60.

„Jau regis 12 metų, kai veik visiems mokyklos parengimams vadovauja mokytoja O. Razutienė. Ir tik tas jos darbo įvertinti neįstengia, kas jo nemato", - rašė apie tai Čikagos dienraštis "Draugas".

Labai įdomi kun. Jono Kučingio asmenybė, su kuriuo dar dirbdama Šilalės krašte galimai bendravo Ona būdama mokytoja, o vėliau teko sutikti Los Anžele irsulaukti savo šeimai iš kunigo visokiariopos pagalbos.

Bažnyčios procesijų gėlių barstytojos 1942 m. Kartu Šilalės vikaras Viskantas   

Tūbinių bažnyčios procesijų gėlių barstytojos. Kairėje  Šilalės bažnyčios administratorius kun. Jonas Kučinskas(Kučingis), dešinėje Šilalės bažnyčios vikaras kun. Antanas Viskantis, 1942 m balandžio 30d. Nuotrauka iš  Macų šeimos rinkinio.
 
Jono Kučinsko pavarde dirbęs Šilalėje kunigas, buvo ypač pasižymėjęs savo pamokslais, kurie skatino pažinti savo tautos tikėjimo kraitį, rūpintis ir gėrėtis savo tauta, skatino domėtis Lietuvos istorija, gėrėtis jos gamtos grožiu. 1942 metais, dirbdamas Šilalės giminazijoje Jonas Kučingis padarė didelę įtaką gyvenimo pasirinkimui gabiems savo mokiniams, kurie vėliau vėliau tapo žinomi Lietuvoje ir už jos ribų. Tai lietuviai emigrantai, kraštiečiai: Vytautas Radžius, Antanas Rubšys ir Stasys Žilys, kuriuos kun. Jonas Kučinskis, nukreipė kovai už savo tautą ir tėvynės laisvę. Todėl nenuostabu, kad Ona Razutienė kunigo asmenyje surado tikrą bendražygį, lydėjusį ją iki paskutinės gyvenimo ddienos.
Kun. Jonas Kučingis Šv. Kazimiero parapijoje Los Angeles išdirbo net 38-rius metus. Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas LDK Gedimino ordinu.

O._Razutienė_su_bendražygiais_kartu_ir_dukra_Danguolė.jpg

Jaunimo ansamblio Spindulys vadovybė 1971 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Danguolė Razutytė, I. Šepetytė: antroje: G. Gudauskienė, Ona Razutienė. O.Barauskienė, A. Polikaitis.

Onos Razutienės vadovaujamas jaunimo ansamblis plėtėsi, pritraukė daug gabių menininkų ir pasirodymai buvo išvedami į kiemą, o netrukus reikėjo ruoštis pasaulinei New York parodai. 

Jaunimo ansamblis pasaulinėje New York parodoje

1964 metai prasidėjo įspūdinga Užgavėnių švente, arba, kaip vietos lietuviai vadindavo - ,"blynų baliumi". Jis vėliau tapo kasmetiniu ir daugumos mėgstamu. Buvo surinkta per 200 dolerių ansamblio kelionės išlaidoms į New York parodoje įvyksiančią Dainų ir šokių šventę. Tam buvo pradėta rimtai ruoštis. Prieš tai birželį vyko VIII Los Angeles lietuvių jaunimo šventė. Šventės pelnas skirtas grupės kelionei į tautinių šokių šventę New York. Organizacinio tėvų komiteto pirmininke buvo išrinkta A. Dūdienė.

Į New York traukiniu važiavo 26 šokėjai ir dvi palydovės: O. Razutienė - vadovė, V Kazlauskienė - padėjėja. Aplankė sostinę Vašingtoną, Baltuosius rūmus, Lietuvos atstovybę. Lietuvių diena New York įvyko rugpjūčio mėn. 23-ąją. Rytojaus dieną buvo pakviesti pasirodyti Pasaulinėje parodoje. „Pasisekimas buvo užtikrintas, ansamblio šokėjai to niekada nepamirš", - prisimena Ona Razutienė.

Ona_Rasa_Dapkutė_Razutienė_ir_Spindulio_ansamblio_mergaitės_Los_Angeles_apie_1990_m.jpg

Ona Dapkutė Razutienė ir "Spindulio" ansamblio mergaitės, Los Angeles, Iš Antano Dapkaus albumo, apie 1970 m.

Toliau nauja veikla ir darbai: Lietuvos Nepriklausomybės 50-mečio minėjimas, Trečioji Tautinių šokių šventė 1968 m., jaunimo ansamblio dvidešimtmetis. 1968 m. dvidešimtmetį paminėjo ir savaitgalinė lituanistinė mokykla. Čia mūsų vaikai išmokdavo pirmąsias lietuviškas raides, čia mokėsi ir pirmųjų tautinio šokio žingsnių. Su šia mokykla neatsiejamas mokytojos O. Razutienės vardas.

Dvidešimt penkeri veiklos metai

Nejučiom bėgo laikas ir 1974-taisiais sukako 25-eri veiklos metai - sidabrinis jubiliejus. Minėjimo pradžia buvo tradicinis „blynų balius" vasario 23-ją parapijos salėje. Vėl tautiniai ir pramoginiai šokiai, senieji ir nauji atlikėjų veidai.

Po to lietuviškos melodingos dainos, daugeliui primenančios tėvynę Lietuvą. Poetas Bernardas Brazdžionis specialiai Jaunimo šventei parašė eilėraštį „Šiandien mūsų šventė". Kompozitoriui Broniui Budriūnui sukūrus muziką, ji tapo oficialia ansamblio daina.

Los Angeles jaunimo ansamblis jubiliejinę šventę pažymėjo birželio 30 dieną. Sidabrinio jubiliejaus proga žurnalas Lietuvių dienos viršelyje atspausdino mokytojos Onos Razutienės nuotrauką, o Alė Rūta rašė:

„Ji buvo, yra ir liks visuomet mylinti jauną žmogų, žmogų apskritai, mylinti savo darbą, negailinti sveikatos, neskaičiuojanti savo darbo valandų, nematuojanti išgalių <...>. Tai tikra Lietuvos mokytoja. Ir prieš ją mes lenkiame galvas".

Šventė įvyko didžiulėje Hollywood Palladium salėje. Pasirodė daug svečių su savo programomis iš Detroito, Čikagos, San Francisco. Spalio mėnesį ansambliečiai ir vadovė Ona Razutienė dalyvavo pasaulinėje EXPO-74 parodoje (Washington valstija). Jų pasirodymą stebėjo apie 1,500 žmonių. Programą rodė ir televizija.

V-oji tautinių šokių šventė Čikagoje

1976 m. rugsėjo 5 d. Čikagoje prasidėjo iškilminga V laisvojo pasaulio lietuvių tautinių šokių šventė, sutapusi su Amerikos 200 metų nepriklausomybės sukaktimi. Šventėje JAV prezidentui Gerald Ford atstovavo jo žmona Betty, tarusi lietuviškai „labas". Illinois valstijos gubernatorius Dan Walker paskelbė, kad visoje valstijoje rugsėjo 5-oji skelbiama Lietuvių diena. Į šventę atvyko daug aukštų Amerikos pareigūnų - susirinko apie 12 tūkst. žmonių.

Tautinių_šokių_šventė_Čikagoje._Antra_iš_kairės_sėdi_Onos_Razutienės_dukra_Danguolė.jpg

Tautinių šokių šventė Čikagoje. Antra iš kairės sėdi Onos Razutienės dukra Danguolė. Jono Kuprio nuotrauka.

Pirmoji išvyka į Europą

1977 m. Vasario 16 d. Los Angeles miesto rotušės aikštėje iškelta Lietuvos trispalvė. Iškilmėse dalyvavo O. Razutienės vedama jaunimo grupė, nuskambėjo Lietuvos himnas.

Tais metais, birželio 4 d. Jaunimo šventėje, po krikšto ceremonijų, ansambliui suteiktas „Spindulio" vardas. Krikšto tėvas - prelatas Jonas Kučingis, motina - Adelė Bajalienė. Pastaroji daugelį metų rūpinosi ir globojo jaunimą.

Liepos 17 d. parapijos salėje įvyko „Spindulio" išleistuvės į Europą. Gastrolių programoje - 19 dainų ir giesmių, 25 tautiniai šokiai, B. Brazdžionio eilėraščių deklamacijos. Grupėje su palyda - 37 žmonės, vadovės - Ona Razutienė su dukra, ir Ona Barauskienė, taip pat su dukra Danguole.

Pirmiausia ansamblis užsuko į Vokietijoje esančią Vasario 16-tosios lietuvių gimnaziją. Iš ten keliavo į Miuncheną, o iš jo - į Florenciją ir Romą. Liepos 27 d. buvo audiencijoje pas popiežių Paulių VI, gavo jo palaiminimą, giedojo ir dainavo lietuviškai. Kitą dieną giedojo per prelato Lado Tulabos aukojamas Mišias Šv. Petro bazilikos lietuvių koplyčioje.

Liepos 29 d. lankėsi Ciuriche, koncertavo miesto aikštėje. Paryžiuje numatyto pasirodymo nebuvo, nes susirinko per mažai lietuvių. Iš Paryžiaus - į Londoną. Čia, rugpjūčio 7 d. baigėsi trijų savaičių „Spindulio" kelionė po Senąjį žemyną.

Deja, Lietuvos pamatyti tąkart nepavyko. Tai įvyko vėliau, dainų švenčių Lietuvoje metu, 1980 ir 1985 m.

Apsilankymas_pas_gimines_ir_Vilniuje_po_daug_metų._Iš_Antano_Dapkaus_albumo.jpg

Apsilankymas Lietuvoje ir šiltas giminių susitikimas Vilniuje, po daugelio metų. Iš Antano Dapkaus albumo, 1985 m.

Tolimesnės Onos Razutienės vadovaujamo jaunimo ansamblio tolimesnės gastrolės nuvedė ir į kitus žemynus: Australiją, 1982 m. ir Pietų Ameriką, 1986 m.

Tačiau aktyvus ir įtemtas darbas darė savo gyvenimo pataisas ir Razučių šeimai atnešė netikėtumų.

Paskutinis „blynų balius"

1987 m. Užgavėnės buvo vasario 28 dieną. Ona Razutienė, kaip ir kasmet, anksti išsiuntinėjo ranka rašytus pakvietimus tėvams ir visuomenei. Prašė atvykti su savo blynais ar pyragais arba prisidėti pinigais. Pagaliau - puota, kaip ir visada, Sv. Kazimiero parapijos salėje.

Programa prasidėjo duetu, gimnastikos šokiais. Po to scena pilna jaunų artistų: „ridikėlių, morkų ir petruškų", sulėkusių į gėlių ir daržovių vakarušką... Po mažųjų šokių, parengtų Danguolės Varnienės, ir dainų, kurioms žodžius pritaikė ar parašė O. Razutienė, linksmai sukasi vyresniųjų grupių tautiniai šokiai.

Programa ėjo prie galo. Į sceną išėjo choras, skamba daina po dainos. Iškelia rankas dirigentė naujos dainos pradžiai ir... sukrinta. Tai buvo Onos Razutienės paskutinis „blynų balius" ir gyvenimo pabaiga scenoje. Simboliškai jis baigėsi su nepradėtu posmu...

Ona Rzutienė buvo iškilmingai palaidota netoli esančioje Forest Lawn kapinių, lietuvių sekcijoje. Razučiai čia iš anksto turėjo nusipirkę kriptą.

Tais pačiais metais, neprabėgus nei mėnesiui, šalia žmonos atgulė ir jos vyras Antanas Razutis. Ant kapo paminklo užrašyti poeto Bernardo Brazdionio žodžiai:

„Amžinybėn iškeliavus,

žemėj palieku gyva

su lietuvišku šokiu,

su lietuviška daina".

Religines ceremonijas atliko prelatas Jonas Kučingis. Į paskutinę kelionę lydėjęs Onos daug metų puoselėtas ansamblis „Spindulys", apsirengęs Lietuvos tautiniais rūbais, sušokęs „Blezdingėlę". Mylimai vadovei tai buvo paskutinė ansamblio dovana.

Onos_Razutienės_palydėjimas.jpg

Onos Razutienės palydėjimas iš bažnyčios. Iš Antano Dapkaus albumo 1987-II-28

Onos_Razutienės_palydėjimas_kapinėse.jpg

Onos Razutienės palydėjimas kapinėse, 1987-II-28

Su_mama_ir_močiute_atsisveikina_dukro_Danguolės_Razutytės_Varnienės_šeima.jpg

Su mama ir močiute atsisveikina dukro Danguolės Razutytės Varnienės šeima

Paskutinis_atsisveikinimas_kapinėse_su_savo_mokytojaA.A._O._Rasa._Spindulio_ansamblio_mergaitės_Los_Angeles_1991_IV_4.jpg

"Paskutinis atsisveikinimas su mokytoja A.A. O. Rasa "Blezdingėlė" kapinėse, "Spindulio"ansamblio mergaitės, Los Angeles, 1987-II-28"

Po ansamblio vadovės Onos Razutienės mirties  „Spindulio" vadovo postą užėmė jos dukra Danguolė Razutytė-Varnienė.

Ona_Razutienė_su_dukra_Danguole.jpg

Ona su dukra Danguole - padėjėja ir ateities viltimi, 1974 m.


Apie savo šeimos atsiradimą Amerikoje ir savo mamą viename interviu 2014 m. prisiminė dukra Danguolė Varnienė, 1994 m. jau penktą kartą atlydėjusi savo vadovaujamus LB  "Spindulio" šokio kolektyvus į Lietuvą.

danguole2004.jpg

Danguolė Razutytė Varnienė, 2004 m.

"Aš gimiau po karo Vokietijoje, 1948-aisiais. Į Ameriką, Los Andželą, emigravome 1949-aisiais, kai buvau dar kūdikis.

Mano mama Lietuvoje buvo mokytoja, Nepriklausomybės metais mokiusi kaimo vaikus. Los Andžele ji sutiko jauną kunigą iš Žemaitijos(Joną Kučingį-Kučinską, a. p.), iš savo krašto. Jie susitiko ir jis pasakė: „Onute, tu surink mūsų vaikus, aš gausiu patalpas, pastatysiu bažnyčią ir veiksime...“Taip Los Andžele pradėjo veikti „Spindulys“, iki šiol išsilaikėme“, – didžiuodamasi pasakojo į tėvynę nuolat grįžtanti D. Varnienė."

2004 metais, L.B. Spindulys direktorės  D. Varnienės žinioje buvo kolektyvai: LB Spindulys - VAIKAI, LB Spindulys - STUDENTAI/JAUNIAI, LB Spindulys - VETERANAI. Su šokėjais dirbo mokytojos Sigita Barysienė, Daina Žemaitytė ir pagalbininkai.

Algirdas_susitikime_su_artimaisiais.jpg

Onos Razutienės brolio Petro žmona Barbora Dapkienė, ilgametė Jakaičių k. gyventoja su sūnaus Algirdo šeima.

Antanas_ir_Algirdas_susitikime_su_artimaisiais_iš_Amerikos-Iš_Antano_Dapkaus.jpg

Susitikimas. Iš dešinės Antanas Dapkus, Algirdas Dapkus, Danguolė Razutienė. 

 Antanas_Dapkus1_iš_Tūbinių_aplankė_savo_tetos_Onos_dukrą_ir_šeimą.jpg

Antanas Dapkus, aplankė savo tetos Onos dukros Danguolės Varnienės šeimą. Tūbinės Los Angeles, 2001-IV-04

Danguolės_Razutytės_Varnienės_šeima.jpg

Danguolė Razutytė Varnienė su dukra ir sūnumi Valdu. Iš Antano Dapkaus nuotraukų rinkinio.

XV_Lietuvių_tautinių_šokių_šventės_meno_vadovas_Tomas_Mikuckis_su_LTŠI_valdybos_pirmininke_Los_Angeles_LB_Spindulys_vadove_Danguole_Razutyte-Varniene.jpg

Lietuvių tautinių šokių išeivijoje(LTŠI) valdybos pirmininke, Los Angeles ,,LB Spindulys” vadove Danguole Razutyte-Varniene su XV Lietuvių tautinių šokių šventės meno vadovu Tomu Mikuckiu, 11-10-2012

XIV_LIETUVIŲ_TAUTINIŲ_ŠOKIŲ_ŠVENTĖ_Boston_2012_m.jpg

2014 sausio mėn 25 d, Danguolė Razutytė Varnienė išrinkta į Lietuvių Tautinių Šokių Instituto Valdybą.

Danguolė_Varnienė_2014_m.jpg

Lietuvos Dainų šventės šokių mokytoja Danguolė Varnienė užsienio kolektyvų repeticijoje, 2014 m.

Daugiau Dainų švenčių šurmulį, kuriose dalyvauja viso pasaulio lietuviai ir apie aktyvią buvusios kaimo mokytojos Onos Dapkutės Razutienės dukros, lietuvių šokių mokytojos D. Varnienės veiklą 2014 m. Alfa.lt, Snieguolė Dovidavičienės str. "Dainų šventėje išeivijos šokėjus rikiuoja Los Andželo lietuvė"

Pasak jos, lietuvaičiai iš Los Andželo, Čikagos, Hamburgo, Bostono, Rygos, Sankt Peterburgo, Australijos, Urugvajaus apgyvendinti įvairiausiose Vilniaus vietose. Daugelis džiaugiasi, kad visur juos maloniai priėmė. Užsimanę bet kada gali gauti kavos, arbatos. Visur yra prieigos prie interneto, visi gali susitvarkyti savo reikalus.

Per garsiakalbius sklindančias lietuviškas choreografų komandas, pasak D. Varnienės, visi šokėjai supranta. Tik Pietų amerikiečiams sunkiau – bet yra keli, kurie paaiškina nesuprantantiems. Į Dainų šventės programą įtrauktus šokius – „Pučia vėjas“, „Gyvataras“, „Subatėlė“, „Lek gervė“, „Bitutė“ – šlifavo, mokėsi Amerikoje. Juk yra internetas, ten galima rasti šokių piešinių. Viskas šiais laikais įmanoma.

„Nors mes esame toli nuo Lietuvos, atskirti, bet sugebėjome prieš kelerius metus suorganizuoti išeivijos lietuvių Dainų ir šokių šventę, aš buvau jos meno vadovė, ten suplaukė visi, kas tik galėjo. Pastebėjo, kad Lietuvos lietuvių grupės gauna vienodus tautinius drabužius, kurie primena uniformas, ir juos turi grąžinti. Išeivijos lietuviai atvyksta su savo drabužiais, kuriuos skolinasi iš draugų, įsigyja patys, jie kitokios spalvos, visi skirtingi, taip daug įdomiau.

Puikiai lietuviškai kalbanti S. Miller prasitarė gimusi Čikagoje, kur buvo labai stiprios lietuviškos mokyklos, o tėveliai namuose neleisdavo kalbėti angliškai, tik lietuviškai. Vyravo smarkus patriotizmas, vaikai augo tikėdami laisva Lietuva, žinodami, kad privalo išlaikyti lietuvybę.

Prieš kelias dienas į Lietuvą atskridusi lietuvė jau spėjo aplankyti gimines Vilniuje, nori susitikti su giminėmis iš Anykščių ir gyvenančiais Kaune. Planuoja eiti į Ansamblių vakarą Kalnų parke, visur, kur tik suspės.

Į Dainų šventę – su vyru, vaikais ir šunimi

Toronte gyvenanti Virginija Zubrickienė Lietuvą pasiekė per Frankfurtą. Kelionė praėjo sėkmingai, 67 žmonės atvyko patys ir atsivežė tautinius drabužius. Šokėjai, mokytojai, taip pat jiems padedantys prižiūrėti šokėjus. „Išmeldėm gerą orą, todėl viskas labai gerai“, – kalbėjo į aikštėje besisukančius savo globotinius, grupę „Gintaras“, žvelgdama Kanados lietuvė. Ansamblyje šoka jos dukra, jos sūnus – taip pat šokėjas.

Čikagos lietuvė Giedrė, grupės „Suktinis“ vadovė, į Dainų šventę atskrido su šeima – mama, vyru ir dviem vaikučiais – kelerių metų sūnumi, vos keturių mėnesių mažyliu ir netgi šeimos šuneliu... „Aš manau, kad vaikai ir šunys nestabdo šeimos gyvenimo“, – juokavo Giedrė. Dainų šventėje šoks ir jos vyras bei jos brolis Audrius.

„Suktinis“ ateinančią žiemą švęs savo gyvavimo 10-metį. Giedrė jame nuo pat įsikūrimo. Kai jį paliko buvusi vadovė Salomėja Strižikauskienė, jo vadove tapo Giedrė. Per Kūčias bus 15 metų, kai ji su šeima atvyko gyventi į Čikagą.

„Tikras pasiaukojimas šokiams – vos prieš mėnesį ji pagimdė vaikutį ir jau Lietuvoje“, – kalbėjo iš Čikagos paskui dukrą atvykusi Giedrės mama. Giedrė juokavusi, kad vos gimęs mažylis iškart vaikščios. Mama pasakiusi: „Giedre, tavo vaikas vos gimęs pateks į šokių repeticiją.“ Taip ir nutiko. Net tik į repeticiją, bet ir į Dainų šventę... „Penktadienį pasigimdė, šeštadienį grįžo, sekmadienį išvežė vaiką į lauką, o pirmadienį išrūko į repeticiją“, – dukros atsidavimu šokiams stebėjosi jos mama.

Pati Giedrė prisipažino šokusi ir besilaukdama, iki paskutinių nėštumo dienų. „Bus dar vienas šokėjas Lietuvai“, – žvelgdama į vežimėlyje miegantį sūnų žadėjo daili lietuvė.


 

Prie viso kito, nenutrūko ir garsusis dar mamos Onos Razutienės įdiegtas tradicinis, jau 58-asis Užgavėnių blynų balius.

Blynų_balius_2020_02_22.jpg

Blynų_balius_2020_m.jpg

Blynų balius, D. Razutienė centre.

Blynų_baliuje_su_užgavėnių_kaukėmis_vaikai_ir_jų_vadovė_D._Razutytė_Varnienė.jpg

Blynų baliuje su užgavėnių kaukėmis vaikai. Vadovė D. Razutytė Varnienė, 2020 02 22

Apie įvairiapusišką Los Angelo Lietuvių bendruomenės veiklą ir surengtą ir per 2020 m. užgavėnes surengtą "Blynų balių"  skaityti Los Anželo LB "Spindulio" svetainėje.

Lietuvių_šokiai_Los_Angeles.jpg

Lietuvių šokiai Los Angeles mieste, JAV ir Lietuvos dainų šventėse vyksta ir kraštiečio, buvusio Jakaičių k. gyventojo Vincento Dapkaus dukros Onos Razutienės, anūkės Danguolės taip pat jos vaikų talento ir entuziazmo dėka.

Los_Andželo_šv._Kazimiero_lituanistinė_mokykla_švenčia_65_m._jubiliejų.jpg

Los Andželo šv. Kazimiero lituanistinė mokykla švenčia 65 m. jubiliejų.

Šioje mokykloje net 40 m mokytoja dirba Danguolė Razutytė Varnienė. Los Andželo šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, viena seniausių lituanistinių mokyklų užsienyje. Tai bene vienintelė pasaulyje lituanistinė mokykla, turinti visas 12 klasių. Tik įsteigtoje Šv. Kazimiero lituanistinėje mokykloje buvo 25 mokiniai, šiuo metu čia susirenka 140 mokinių. Į mokyklą suvažiuoja vaikai iš tolimiausių Los Andželo apylinkių. Per 65 gyvavimo metus mokykloje dirbo daugiau nei 200 mokytojų ir mokėsi daugiau nei 1200 mokinių.

2013 m. Danguolė Varnienė savo patyrimu dalijosi su mokiniais ir mokytojais Lietuvoje, Šiaulių "Saulės" pradinėje mokykloje. Už ilgametį ir nuoširdų jaunosios kartos auklėjimą tautiškumo dvasia, meilės Lietuvai ir lietuvių kalbai skiepijimą Danguolė Varnienė apdovanota LR Švietimo ir  mokslo ministerijos padėka.