Tarpukario Tūbinės

Tūbinių planas tarpukario laikotarpiu atrastas tarp bažnytinių dokumentų Lietuvos Valstybiniame archyve. Miestelio pastatų, bei žemės savininkai, gyventojų ir bažnyčios žemės sklypų priklausomynė sužymėta situacijos  plano apraše.

Tarpukario_Tūbinės12.jpg

Tarpukario Tūbinių planas, pateikė K. Misius, LVIA, f.669, ap.48, b.144.

Tarpukario_Tūbinės_03.jpg

Tūbinių situacijos plano paaiškinimas

Plane pažymėti dar tebestovintys pastatai, kurie sudegė prasidėjus karui. Tai špitolės trobesys 4 ir Z. Jauniaus namas 9, kuriame buvo įsikūrusi mokykla.  Žemė, kurioje stovėjo špitolės(prieglaudos) trobesiai ir pastatas 6, tuo metu priklausė bažnyčiai. Pagal situacijos plane pabrauktą p. 5, galima spręsti, kad Tūbinių miestelio planas sudarytas sklypo Nr 5(40x20) pardavimo metu. Gali būti kad lėšų bažnyčiai reikėjo sukaupti bažnyčios stogo ir bokštelių rekonstrukcijai įvykdytai 1939 m.

Dapkaus nuotr

Miško medžiaga-rastai Tūbinių bažnyčios klebonijos statybai. Dešinėje prie vežimo stovi  Jonas Dapkus. Nuotrauka iš Jakaičių k. gyventojo Alfonso Dapkaus albumo.

Alfonsas Dapkus pakomentavo, kad tėvas rastus vežė nudegusios klebonijos atstatymui, o statyba rūpinosi stalius Petras Simanauskis su sūnumi.

Iciko_Glazerio_parduotuvė_sudegė.jpg

Tūbinių vaizdelis1 

Tūbinių bažnyčios šventoriaus galas šalia buvusios klebonijos. Toks vaizdas nupaveiksluotas po to, kai šventorius buvo sumažintas, apie 1960 m.

Tūbinių vaizdelis

Vaizdas šalia Tūbinių mokyklos krepšinio aikštelės. Šalia aukštos eglės tebestovi buvusios Katauskų sodybos tvartas, apie 1962 m.

 

Klebonija
 
Tūbinių klebonijos pastatas. Vaizdas iš bažnyčios šventoriaus, apie 1950 m. Iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės nuotraukų rinkinio
Daug metų tarnavusi pagal savo paskirtį, nukentėjusi nuo gaisro karo pradžioje, klebonija apie 1949 m. tapo Tūbinių septynmete mokykla. 

Klebonija mokykla

Tūbinių mokyklos vaizdas nuo miško pusės, apie 1950 m. Nuotrauka Vl. Vilkanausko, iš Albinos Vilkanauskaitės rinkinio.

Tūbinių_vaizdelis_apie_1950_m.jpg

Siminauskio namelis Tūbinėse

Siminauskio namelis stovėjęs šalia Tūbinių  kapinių, pamiškėje iki šių dienų neišliko.

Iš_Tūbinių_atlaidų.jpg

Keliuku pro Tūbinių bažnyčią, apie 1950 m. Nuotraukoje matomi senieji šventoriaus medžiai, menantys galbūt ir bažnyčios statybos laikus. Iš Monstvilienes albumo.

Iš atlaidų į Kiaukus

Iš Tūbinių atlaidų namo į Kiaukus. Tolumoje matomas bažnyčios bokštas. Apie 1955 m. nuotrauka iš Elenos Dargužaitės Mikalauskienės albumo

Tūbinėse

 Iš Kiaukų į Tūbines krikštyti vaiko.

Vestuvės Tūbinėse1

Valerijos Juškytės, Dargalių k. vestuvių palyda

Koplyčia_XI_stotis.jpg

Vestuvės Kiaukų k. gyventojo Martyno Meškausko giminėje. Šalia mokyklos pastato koplyčia, apie 1964 m. nugriauta, Tūbinių kalvarijų XI stotis.


    Tūbinių koplyčia2   

 Tūbinių II kaimo koplyčia, apie 1950 m.

Nuosavoje žemėje prie Jėrubyno upelio, koplyčią pastatė ūkininko Kazimiero Bagdono tėvas, apie 1935 m.

1964-aisiais metais, užtvenkus Jėrubyno upelio vagą ir įrengiant tvenkinius, koplyčią  nutarta nugriauti. Apie statybą kitoje vietoje tuometinė sovietinė valdžia negalvojo. Laikiną medinę koplyčią pastatė ir Šventūjų skulptūras priglaudė netoliese gyvenęs Stasys Pudževys, jo mama ir artimieji. Vėliau, medinei koplyčiai sunykus, skulptūroms kieme buvo sumūryta nauja iki šiol tebestovinti koplyčia. V. ir J. Almonaičių knygoje "Šiaurės Karšuva" paminėti prieškaryje rašiusio Jono Buračo įspūdžiai apie šią koplyčią, išreikšti  žodžiais:

"Stovi, kaip gyvos, nuskaptuotos dievaičių stovylos žmogaus ūgio didumo: šv. Vincentas, Kristus su kryžiumi ir P.Marijos dangun ėmimas".

Kraštotyrininkų teigimu statulos pagamintos maždaug 1935-1936 metais. Skulptūrų autorius žinomas apylinkės dievdirbys Jeronimas Jasūdas iš Kiaukų.

     Koplyčioje Šventasis Vincentas00   Kristus su kryžiumi00   Koplyčioje Šventosios Marijos Dangun ėmimas000   

Šventūjų skulptūros Tūbinių km. koplyčioje, 2017m.

Šiuo metu koplyčią prižiūri, buvusioje Šidlauskų sodyboje įsikūrusi ir jos aplinką puoselėjanti  Daivos ir Dariaus Eitvydų šeima. Per daugelį metų būta ir vandalizmo atvejų. Pagal S. Pūdževio, gyvenančio Beržės kaime pasakojimą, skulptūros vagių buvo išvogtos ir bandytos išvežti į Lenkiją, gal būt su tikslu jas parduoti.  Apsaugojo geroji apvaizda: po trijų mėnesių jos vėl buvo sugražintos  į savo buvusią vietą.

Tūbinių koplyčia naujoji 2 nuo1965 m

Tūbinių km. koplyčia, 2017 m.

Tūbinių kaimo koplyčia pakeitė savo dislokacijos vietą, tapo kitokios išvaizdos, išgyveno  karus ir sovietinę santvarką. Tiktai globojama ištikimų parapijiečių sulaukė vėl Nepriklausomos  Lietuvos laikų, o joje stovinčių šventūjų skulptūrų akys, kaip ir daugelį dešimtmečių, pasitinka ir palydi pro šalį einančius ir važiuojančius.


 Tūbinių krašto gyventojai ir visuomeninės organizacijos 1920-1955

Ant atminties ilgos laikų diel Viktorija Smalakiūtė 1916.11.15

"Ant atminties ilgos", Viktorija Smalakiūtė, 1916.11.15. Nuotrauka iš P. Jako rinkinio.

Tūbinių savanoris Vištartas2

Tarnyba Rusijos imperijos kariuomenėje, apie 1910-15 m. Iš I. Vištartaitės šeimos rinkinio.

Tūbinėse, Dalios Šimkevič  albumo.jpg

Iš Dalios Šimkeviči--Urbonų.jpg

 

Vestuvė Tūbinėse.jpg 

Iš Elvyros Gudelienes Dapkaus Jono Kazimiero Dapkų giminės vestuvė

  Vestuvės Dapkų giminėje Jakaičių km, apie 1920-22 m. Iš Elvyros Gudelienes albumo

Petro Dapkaus vestuvės12.jpg

Petro Dapkaus ir Barboros Kovalskaitės vestuvė Jakaičių k. apie 1926m. Nuotrauka iš Bronislavos Fetingienės rinkinio.

Iš Prano Beinorio 023

Jakaičių k. gyventojo Vinco Dapkaus laidotuvės, 1936m. Nuotrauka iš P. Beinoriaus rinkinio

Vestuvės Jakų giminėje

Nuotrauka iš P. Jako rinkinio

Iš Pr. Jako Sena vestuvė

Vestuvės Jakų šeimoje. Nuotrauka iš P. Jako rinkinio.


Stanislovo Pintverio šeima

Tūbinių gyventojų Stanislovo ir Augusto Pintverių, Juozapo Žymančiaus šeimos apie 1936m. Antras iš kairės stovi kun. Pranciškus Baltrūnas(?) Nuotrauka iš S. Pintverytės Linkienės rinkinio.

Iš Angeles macaitytes Katauskytės vestuvės1

Vestuvės Mykolo Katausko šeimoje. Nuotrauka iš Angelės Vilkanauskienės albumo.

Radžių šeima kairėje savo sodyboje Tūbinėse2

Radžių šeima sodyboje Tūbinėse, 1939 m.

Virginijos_nuotrauka_šv._kryžiaus_koplyčioje_-tyrimas.jpg

Šilalės Valsčiaus mokytojos Albinos Radžiūtės laidotuvės, kun. A. Bialazaravičius, 1926 m.

Nuotrauką įrėmintą mediniame rėmelyje šv. Kryžiaus koplyčioje atsitiktinai atrado V. Jankauskienė. Kad laidojama Šilalės valsčiaus mokytoja "mylima" Albina pagal užrašus ant vainikų nustatyta   2020 02 13 d.

Radžiūtės Antanas Vilkanauskas Tūbinės

Tūbinių k.  gyventojų Radžių šeimos nariai: iš kairės pirma Apolinaro Radžiaus duktė Danutė , antra Vlada Radžiūtė, trečia Apolinaro Radžiaus žmona Onutė, ketvirtas Apolinaras Radžius, penkta Jadvyga Radžiūtė šešta Egidijaus Radžiaus žmona Elytė. Iš Angelės Mačaitytės Vilkanauskienės albumo.

Vytautas Radžius, emigrantas, kurio pateiktoje nuotraukoje nėra, Tūbinėse gimė 1925 m., 1943 m. baigė Šilalės gimnaziją, kur mokėsi kartu su būsimais žymiais prelatais Stasiu Žiliu ir Antanu Rubšiu, taip pat su V. Sekreckiu iš Brokštėnų

V. Radžius kunigu netapo, studijavo Vokietijoje Aichšteto ir Dilingeno filosofijos ir teologijos aukštosiose mokyklose, pasirinko kultūrininko kelią, buvo vienas pirmosios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės (1956) ir pirmosios JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventės (1958) organizatorių.

Daugiau apie Tūbinių k. gyventojų Radžių šeimą skaityti 

"Radžiai ir jų palikuonys"  ir emigrantų puslapyje "Vytautas Radžius"


 Pavasarininkų kuopos Valdyba 1929 gegužės 24 d

 Tūbinių Pavasario  sajungos valdyba su naująja, šventiškai papuošta vėliava. Kunigas A. Bialazaravičius  sėdi centre, 1929 m. gegužės 24 d. Nuotrauka iš P. Beinoriaus albumo

Atminčiai pavasario Tūbinių kuopa 1929m.2

 "Atminčiai, pavasario Tūbinių kuopa, 1929m gegužės 24 d. Stasei Šimutienei"Nuotraukos centre Tūbinių klebonas Aleksandras Bialazaravičius. Nuotrauka iš P. Beinoriaus albumo.  Šventės dalyviai Pavasario sąjungos aktyvas, daugelis jų  bažnyčios choro giesmininkai. 

Pavasario valdyba

"Prisiminimui, Lietuvos Krikščioniško Jaunimo Pavasario sąjungos kuopos Valdyba, 1929.08.01." Iš kairės  vyrai:  Stanislovas Pintveris, Kazimieras Jakas, sėdi Jonas Konstantinavičius. Nuotrauka iš P. Beinoriaus albumo

LKJS os Vėliavos šventinimo šeimininkės1 1930.11.16

Pavasario kuopos vėliavos šventinimo iškilmių šeimininkės, 1930m.  Nuotrauka iš P. Jako rinkinio 

Iš Prano B Prisiminimui gerai draugei iš draugės Olės Dabkytės Jakaičiai 1936m VIII 3 MM p. St.Šimutienei Paižnis1

"Prisiminimui gerai draugei iš draugės Olės Dabkytės, Jakaičiai, 1936 m.-VIII-3-MM p. St. Šimutienei, Payžnis." Nuotraukoje iš dešinės stovi Ona(Dapkutė) ir Antanas Razučiai, šalia sesuo Aleksandra Dapkutė(Olė).

Geroji draugė St. Šimutienė, aktyvi Tūbinių bendruomenės ir Pavasario sąjungos narė, žinomo Amerikos lietuvio Leonardo Šimučio brolio Stasio žmona, gyvenusi Payžnio k.

1935 metais Pavasario sąjungos pirmininko pavaduotoju tapo Stasys Jackus, 1937 m. dvasios vadovu-kun. Domininkas Masiulis. 1937 ir 1938m. kuopos valdybą papildė nauji nariai: Alfonsas Padkamaris, Vladas Mockaitis, Vladas Mačaitis, Stasys Pocevičius.

Tūbinių pavasarininkų kuopa34

Tūbinių mergaičių pavasarininkių kuopa, 1938m. Kun. D. Masiulis stovi centre 6-as iš kairės.

1938 m. išrinkta nauja valdyba, prisidėjo naujų narių, Pavasario Sajungos Tūbinių kuopa minėjo savo veiklos dešimtmetį. Šventėje dalyvavo 6 kuopos ir vietos mergaičių kuopa. Pašventinta nauja vėliava. Po  pamaldų vykusio iškilmingo posėdžio metu 30 kandidačių paskelbti tikraisiais nariais. Šventės pabaigoje suvaidintas 4 veiksmų vaidinimas "Ant tėvynės aukuro"

Iš Macaitės R. vaidinimas po gegužinės

Tūbinių katalikiško jaunimo Pavasario sąjungos  šventės vaidinimo dalyviai. Vaidinimo režisierius daugeliu atvejų buvo aktyvus Tūbinių mokyklos mokytojas  A. Račkauskas. Nuotrauka iš R.Macaitės Pūdževienės, Macų šeimos rinkinio

IMG_0043.jpg

Paskutinis Lietuvos Katalikiškos Jaunimo Pavasario sąjungos Tūbinių kuopos Valdybos Pirmininkas buvo J. Katauskis. 1939 m. sovietinė valdžia aktyvią organizacijos veiklą privertė nutraukti. 


 Jaunoji Lietuva, Tūbinių skyrius

Šiek tiek žinių apie šią jaunimo organizaciją randame laikraštyje "Jaunoji karta", Nr. 2, 1934 m.

IMG 1955


Tūbinių pučiamųjų instrumentų orkestro istorija.

Jonas Macas(1895-1944) Tūbinių pučiamūjų orkestro įkūrėjas ir vadovas. 

J.Maco pučiamieji Tūbinių šventėje2

 Iš kairės pirmas Pranas Kairys(1926 - 2010), antras Petras Macas, trečias Okockis(tėvas), ketvirtas orkestro vadovas Jonas Macas, Okockis (sūnus).
Aktyvus orkestro griežikas Jono brolis Petras Macas, nepriklausomybės kovų dalyvis, grojo legendinio 3-iojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko orkestre.
 
Jono Maco orkestras, apylinkėje buvo labai populiarus, grodavo vestuvėse, šaulių, jaunalietuvių, pavasarininkų  gegužinėse, bei Valstybinių švenčių minėjimuose, kurie vykdavo prie Vytauto Didžiojo paminklo. 

Bendiko albumo senosios vestuves papildyta

Tūbinių J. Maco muzikantai kaimo vestuvėse, apie 1927 m

Groja Pranas Kairys(viršuje pirmas iš dešinės), pirmoje eilėje pirmas iš dešinės būgnu Juozas Žymančius , su triūba Petras Dapkus iš Jakaičių k. 

Daugiau apie Jono Maco Tūbinių dūdų orkestrą skaityti puslapyje:

Jonas Macas, dūdų orkestras.

Jaunieji ūkininkai

Apie jaunuosius ūkininkus knygoje "Šilalės kraštas", (VII tomas, Šilalės valsčius, 2006

Šilalės valsčius jaunieji ūkininkai1Šilalės valsčius jaunieji ūkininkai2

Bendiko albumo Dargaliai

Dargalių kaimo jaunūjų ūkininkų ratelio(JŪR) nariai per savo gaminių parodėlę, 1934 m. Nuotrauka iš A. Bendiko šeimos albumo 

Plačiau apie Dargalių JŪR informacijos pateikiama skyrelyje/ Dargalių k


Mokslai žemės ūkio mokyklose

Kuriant Nepriklausomą Lietuvą reikėjo atstatyti išdegintus, išplėštus kaimus, sugriautus miestus, statyti mokyklas, tiesti kelius, statyti tiltus, kurti savo pramonę, švietimą ir kultūrą. Reikėjo kurti naują, modernią visuomenę su nauju ūkiu ir buitimi. Tam reikėjo nemažai nagingų, išsimokslinusių įvairių sričių specialistų.

Nors Antrasis Pasaaulinis karas buvo padaręs žemės ūkiui labai daug ir gilių žaizdų, jų gydymas vyko spėriai. Tačiau norint naujai ir moderniai ūkininkauti, buvo reikalingos žemės ūkio mokymo įstaigos, kurios ruošė savus specialistus. Jau 1924 m. Dotnuvoje vietoje rusų laikais veikusios vidurinės žemės ūkio mokyklos buvo įkurta Žemės ūkio akademija. Be aukštosios žemės ūkio mokyklos, buvo kuriamos aukštesniosios specialiosios žemės ūkio mokyklos. Kad ūkininkai būtų geriau paruošti, Žemės ūkio ministerija kūrė žemesnes žemės ūkio mokyklas. Be Žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio kultūros kėlimu rūpinosi Žemės ūkio rūmai, įkurti pačių ūkininkų ir jų organizacijų 1927 m. Lietuvos Žemės ūkio rūmai, kurdami žiemos žemės ūkio mokyklas ir organizuodami kaimo jaunuomenę į jaunųjų ūkininkų ratelius, prisidėjo prie jaunosios ūkininkų kartos paruošimo gyvenimui.

Žiemos žemės ūkio mokyklos mažai skyrėsi nuo žemės ūkio mokyklų. Skyrėsi tuo, kad žiemos žemės ūkio mokyklos kursas buvo trumpesnis. Tada gerai organizuoti jaunųjų ūkininkų rateliai buvo tik nedaugelyje šalių. Lietuvoje jaunųjų ūkininkų rateliai pradėti organizuoti 1929 m. Gerai organizuotas darbas greit davė vaisių: 1937 m. pabaigoje apie 30 000 kaimo jaunuolių jau priklausė jaunųjų ūkininkų organizacijai. Jaunieji ūkininkai buvo praktiškai ir teoriškai ruošiami ūkininkavimo darbui. Būsimi ūkininkai turėjo savo žemės sklypelius, kuriuose jie praktiškai mokėsi auginti žemės ūkio produkciją. Ūkininkų organizacija atliko ir švietėjišką darbą, turėjo savo knygynus, kooperatyvėlius, skaityklas, rengė darbo ekskursijas

Mokslo pazymėjimai1

Žemės ūkio mokyklų baigimo dokumentai, 1934 ir  1935 metais. Paskaitų konspektų fragmentas, 1935 m.

Nemokamas mokslas Tauragės žiemos žemės ūkio mokykloje prasidėdavo spalio–lapkričio mėnesiais ir baigdavosi balandžio mėnesį. Įprastai mokslas trukdavo penkis mėnesius. Daugiausia ją lankydavo atitarnavę karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir sugrįžę į savo sodžius ūkininkų vaikai, jau kiek išmanantys žemės ūkio reikalus. Į mokyklą priimdavo ne jaunesnius nei 17 metų ir baigusius bent pradžios mokyklą, mokančius rašyti ir skaityti. Mokykloje, be teorinių žinių, kursantai atlikdavo praktinius darbus.

Baigusiems Žiemos žemės ūkio mokyklą buvo išduodami Švietimo ministerijos patvirtinti pažymėjimai. Geriausiai baigusiems buvo skiriamos Žemės ūkio rūmų dovanos. Ūkininkai ar būsimieji ūkininkai, baigę Žiemos žemės ūkio mokyklą, turėjo atitinkamą statusą ir į juos buvo žiūrima kaip į perspektyvius, moderniai dirbančius ūkininkus. 

Švietėjišką darbą papildė Žemės ūkio rūmų leidžiama ūkininkų pamėgta literatūra. 

Is Aliaus pask. tevisk gfh

Kauno ŽŪ mokyklos kursantai studijuoja  ŽŪ rūmų leidžiamą literatūrą. Kursantas  A. Bendikas sėdi centre, 1935-birželis.

Mėgstamiausias buvo savaitinis laikraštis „Ūkininko patarėjas“, 1937–1938 metais turėjęs apie 80 000 skaitytojų. Jauniesiems ūkininkams buvo leidžiamas laikraštis „Jaunasis ūkininkas“, kaimo moterims – „Šeimininkė“, smulkioms ūkio šakoms – „Sodas ir daržas“, žemės ūkio specialistams ir pažangiems ūkininkams – „Žemės ūkis“, „Sodžiaus menas“ ir kiti leidiniai.

Kursai ŽŪR Kaune1935 m1

Kursantai prie Žemės Ūkio mokyklos bandymų stoties inspektų. A. Bendikas sėdi ant kėdžių iš kairės antras, 1935m

Alfonso mokslai Kaune1

Alfonsas tarp kursantų viršuje trečias iš dešinės, 1935m.

Išsaugotas  ŽŪ mokyklos paskaitų konspektas, kuriame rašoma kaip prižiūrėti medelyną ir bites. Jis gali būti aktualus ir šių laikų sodininkams.

Tauragės agronomai

Tauragės žiemos žemės ūkio mokyklos pirmoji laida su mokytojais ir egzaminuotojais, 1932 m. kovo 26 d. Nuotrauka iš E. Mažrimo straipsnio "Pirmosios Lietuvos Respublikos amatų ir kitos mokymo įstaigos Tauragėje"

Agronomas, vėliau dirbęs Šilalėje ir 1934m. spalio 30d. lankęsis Dargalių jaunūjų ūkininkų šventėje, antroje eilėje septintas iš kairės.

Siuvimo amatas

Beveik kiekvienas kaimas ar miestelis turėjo savo siuvėją, buvo ir keliaujančių siuvėjų. Iš šių siuvėjų retas kuris turėjo siuvimo mašiną – siūdavo rankomis. Tarp siuvėjų, išmanančių amatą, buvo „pašauktų“, garsių ir mažiau išmanančių. Tarpukario metais tradiciškai siuvėjo amato mokėsi, būdami gizeliais, pas siuvimo meistrus. Žinoma, kad Tauragėje pirmoji siuvimo amato ėmėsi mokyti Tauragės mergaičių amatų-ruošos mokykla.  Lankyti kursus turėjo teisę tik baigę bent pradžios mokyklą ir moką šiek tiek siūti.

IMG 0048

 "Neapmokami kirpimo, siuvimo ir išsiuvinėjimo kursai".

Nuotraukos reklamoje matome, kad kursus Tauragėje organizavo firma "Singer". Brokštėnų kaimo gyventoja Bronislava Bendikaitė prie siuvamos mašinos antra iš kairės. Liudviko Fetingio gyvenančio Lenkijoje šeimos nuotrauka, apie 1926 m.
Macai senūjų Tūbinių siuvėjai1 "Nuo draugės draugėms" užrašas nuotraukoje, kuri išsaugota Macų sodyboje, Tūbinių kaimo pakraštyje. Nuotrauka iš R. Macaitės Pudževienės, Macų šeimos rinkinio.

Prie siuvimo mašinos sėdinti siuvėja, Onos Macaitės Jakienės uošvienė, Kazimiero Jako mama. Siuvimo amatas Jakų, taip pat Macų giminėje nuo senų laikų. Onos brolis Jonas Macas, žymus tarpukario muzikantas, ne tik mėgo groti, buvo ir žinomas kaip vienas gabiausių apylinkės kraučių(siuvėjų).

Dajoro siuvykla 1

Siuvykla Paneročio kaime Stasio Dajoro sodyboje, apie 1946 m. Iš B. Dajoraitės nuotraukų rinkinio

Nuotraukoje iš kairės pirmas Stasys Dajoras, šalia prie pirmos siuvimo mašinos žmona Stasė Noreikaitė Dajorienė, prie kitos mašinos Bronė Vilkanauskaitė(Peleckienė), stovėdama rankomis siuva giminaitė gimnazistė, šalia Dajoro siuvėja mokinė.

Kirpimo kursai.jpg

Kirpimo siuvimo pamokos

Siuvimo amatas Tūbinėse.jpg

Iš Dalios Šimkevičiūtės albumo

Zofija su mamos mašina

Siuvėja Elena Kauliūtė, Pajerubinio km. siuvo ne tik didelei savo giminei, bet ir aplinkiniams kaimynams.


 

Tūbines nuotraukose ir senuose žemėlapiuose

Tūbiniškiai8

Tomas Urbutis prie Tūbinių kryžiaus, 2015 m. 

Kryžius 1925m

Nei Tomas nei jo mama Bronė Urbutienė neprisiminė jokių žinių kam buvo pastatytas ąžuolinis kryžius pamiškėje, šalia jų sodybos, dar vadinamas"Tūbinių kryžiumi"? Gali būti, kad kryžius pastatytas Tūbinių bažnyčios ir kalvarijų 100-ečiui pažymėti, 1925 m. ir vėlesniais metais, parapijiečių iniciatyva,  atnaujintas.

Tūbinių žemėlap.1 1914 m
 
1914 m. žemėlapis, vokiečių naudotas per I Pasaulinį karą.
Dalis buvusių keliukų matomų žemėlapyje, šiuo metu jau išnykę. Galima atrasti buvusį vežimų kelią, jungusį Tūbinių dvarą su Brokštėnų dvaru. 
Palyginę Tūbinių miestelio planą prieš 165 m ir dabar, pamatysime, kad esminių pokyčių neįvyko.
1849 metų plane, bažnyčia ir kapinių koplyčia pažymėta kryžiais, Tūbinių dvaro sodyba centre pažymėta apskritimu, iki šių dienų neišliko.
 
             1849 m                                                       2015 m
Tūbinių vaizdai šiandien ir 1849 m

Tūbinės, 2014 m.

Šventorius3

tubines 0001
 

Vytautas Didysis Tūbinėse4 2015 m

2015 metais vietos bendruomenės atstovai pastatė medinę skulptūrą "Vytautas Didysis". Liaudies meno motyvus primenanti skulptūra papuošė buvusios klebonijos, vėliau mokyklos, dabar bendruomenės namų kiemą.