Tūbinėj ant kapų...

Tūbinių parapijos, vaizdingame Dargalių kaime, šalia Pakėvės alkakalnio beveik pasirėmusi kadaise stovėjo poetės, pedagogės, politikos, bei visuomenės veikėjosTeresės Rubšytės Ūksienės senelių Meškauskų sodyba. Eilėraštyje "Pasiklausti galiu" Teresės prisiminimai, mamos tėviškės gamta ir vaikystės kelionė į Tūbinių atlaidus. Čia pat:

"Tūbinėj ant kapų mamą verkiant regiu" - užuojauta mamai ir ilgesys seneliams kurių nepažinojo. Juos jai primena lankoma amžinojo poilsio vieta Tūbinių kapinėse.

"PASIKLAUSTI GALIU".

Tūbinėj_ant_kapų_Teresės_seneliai1.jpg

Iš eilėraščių rinkinio "Tėvyne, tik tau gyvenu"

Teresės Rubšytės kūryba prasidėjo dar besimokant mokykloje. Pirmieji eilėraščiai pasirodė pogrindžio spaudoje: 1950–1952 m. eilėraščiai skelbti mašinraštiniuose partizanų leidiniuose „Laisvės kovų aidai", „Malda girioje", „Kovos keliu žengiant", 1990 m. antologijoje „Tremtinio Lietuva". Straipsnių etnografinėse monografijose „Laukuva", „Šilalė" autorė. Yra išleidusi šias knygas: „Atvirai“ ( 2008), „Barborytė ir Motiejukas“ ( 2010) „Be Tavęs - aš niekas, Tėvyne“ (2005), „Benas ir stirniukas“ (2006), „Dvi pelytės“ (1996), „Dvi sesytės žemuogytės“ (1999), „Grybų lietus“ (2008), „Kiškio kopūstai“ (1995), „Kulverstukas“ (2002), „Liepsnok, širdie!“ (2000) „Neapleisk Tėvynės, Dieve“ (2007), „Paspirtukas“ (2004), „Pienių laukas“ ( 2001), „Pūkes“ (2010), „Pupa ir žirnis“ (1997), „Stovėki kryžkelėj tvirta“ (2005), „Tėvynė ir širdis – viena“ (2010), „Tėvyne mana“ (1998), „Verta tikėti saule“ (1993), „Zuikeli biedas“ (2006) ir kt.


Tereses_eilėraščių_knygga-Tėvyne_tik_Tau_gyvenu.jpg


Eilėraščių rinkiniai "Lakštingalos trelės" ir  "Tėvyne, tik tau gyvenu", vieni naujausių ilgametėjeTeresės Ūksienės kūrybinėje biografijoje. Spausdinta Kaunas, Spaustuvė "Naujasis lankas", 2017-2018 m.

Tereses_eilėraščių_knygga-Lakštingalos_trelės.jpg


Teresė_Ūksiene_85_m._2016-Šilalės_biblioteka.jpg

Teresei Rubšytė Ūksienė, 2016 m.

Gimė 1931 m. birželio 14 d. Bučių kaime Laukuvos vlsč. Tauragės apskrityje. Mokėsi Šiauduvos ir Nevočių pradinėse mokyklose, Laukuvos ir Skaudvilės gimnazijose, Laukuvos vidurinėje mokykloje. Vilniaus ir Šiaulių pedagoginiuose institutuose.

Už paramą Laisvės kovotojams ir eilėraščius pogrindžio  mašinraštiniuose partizanų leidiniuose, 1953 m. balandžio 25 d. Teresė Rubšytė buvo areštuota ir tų pačių metų gale Pabaltijo karinio  tribunolo nuteista 10 metų laisvės atėmimo ir 5 metus treties, be teisės grįžti į Tėvynę. Kalėjo Archangelsko ir Permės sričių lageriuose. Į laisvę grįžusi 1956 m. vasarą, dirbo mokytoja Varnių rajono Jaunodavos septynmetėje ir Nevočių devynmetėje mokyklose, buvo Šilalės vakarinės mokyklos konsultacinio punkto vedėja. Nuo 1990 m. pensininkė.

Teresė Ūksienė priklauso Lietuvos mokytojų literatų “Spindulio” draugijai, Tėviškės pažinimo draugijai, Žemaitijos rašytojų bendrijai, Žemaičių kultūros draugijai, Šilalės rajono literatų klubui “Versmė”, ilgametė Tėvynės sąjungos Šilalės rajono skyriaus narė, nuo 2005 m. LPKTS Šilalės filialo pirmininkė. 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė.

Už nuopelnus Lietuvai LPKTS Teresė Ūksienė apdovanota Pasipriešinimo dalyvių kryžiumi, III laipsnio LPKTS žymeniu bei padėkos raštais. 2004 m. paskirta mokytojos Irenos Petkutės – rezistencijos poetės “Neringos” premija.

Pagal Vikipediją  ir  Šilalės biblioteka skelbiamą medžiagą


(puslapis ruošiamas)