Tūbinėj ant kapų... Tūbinių parapijoje, vaizdingame Payžnio kaime, šalia Pakėvės alkakalnio, beveik pasirėmusi į kalną, kadaise stovėjo poetės, pedagogės, politikos, bei visuomenės veikėjosTeresės Rubšytės Ūksienės senelių Meškauskų sodyba. Eilėraštyje "Pasiklausti galiu" Teresės prisiminimai, mamos tėviškės gamta ir vaikystės kelionė į Tūbinių atlaidus. "Tūbinėj ant kapų mamą verkiant regiu" - eilėraščio eilutė mamai ir ilgesys seneliams kurių poetė nepažinojo. Juos jai primena tik lankoma senelių amžinojo poilsio vieta, Tūbinių kapinėse. "PASIKLAUSTI GALIU". Iš eilėraščių rinkinio "Tėvyne, tik tau gyvenu" Teresės Rubšytės kūryba prasidėjo anksti, dar besimokant mokykloje. Viešai eilėraščiai pasirodė 1950–1952 m. paskelbti Laisvės kovų sąjūdžio pogrindžio spaudoje. Netrukus patriotine tema sudėti posmai, apie meilę tėvynei Lietuvai, pakelbti mašinraštiniuose partizanų leidiniuose „Laisvės kovų aidai", „Malda girioje", „Kovos keliu žengiant" Teresei lemė sovietinio karinio tribunolo bausnę ilgus nelaisvės ir tremties metus. Tačiau tai Teresės neišgasdino, o tik užgrūdino. Savo gyvenimo darbą ir kūrybą, ji paskyrė kovai už žmogų, už tiesą ir tėvynės Lietuvos laisvę. Dalį savo kūrybinio potencialo ji paskyrė jaunajai kartai, vaikams. 1990 m. Teresės Ūksienės eilėraščiai spausdinti antologijoje „Tremtinio Lietuva". Straipsnių etnografinėse monografijose „Laukuva", „Šilalė" autorė, taip pat išleidusi visą eilę knygų, tame tarpe ir vaikams: „Atvirai“ ( 2008), „Barborytė ir Motiejukas“ ( 2010) „Be Tavęs - aš niekas, Tėvyne“ (2005), „Benas ir stirniukas“ (2006), „Dvi pelytės“ (1996), „Dvi sesytės žemuogytės“ (1999), „Grybų lietus“ (2008), „Kiškio kopūstai“ (1995), „Kulverstukas“ (2002), „Liepsnok, širdie!“ (2000) „Neapleisk Tėvynės, Dieve“ (2007), „Paspirtukas“ (2004), „Pienių laukas“ ( 2001), „Pūkes“ (2010), „Pupa ir žirnis“ (1997), „Stovėki kryžkelėj tvirta“ (2005), „Tėvynė ir širdis – viena“ (2010), „Tėvyne mana“ (1998), „Verta tikėti saule“ (1993), „Zuikeli biedas“ (2006) ir kt. Eilėraščių rinkiniai "Lakštingalos trelės" ir "Tėvyne, tik tau gyvenu", vieni naujausių ilgametėje Teresės Ūksienės kūrybinėje biografijoje. Knygeles, spausdintas Kauno spaustuvėje "Naujasis lankas", 2017-2018 m., autorė 2020 m. padovanojo šios svetainės autoriui susitikimo metu.
Teresė Rubšytė Ūksienė, 2016 m. Gimė 1931 m. birželio 14 d. Bučių kaime Laukuvos vlsč. Tauragės apskrityje. Mokėsi Šiauduvos ir Nevočių pradinėse mokyklose, Laukuvos ir Skaudvilės gimnazijose, Laukuvos vidurinėje mokykloje. Vilniaus ir Šiaulių pedagoginiuose institutuose. Už paramą Laisvės kovotojams ir eilėraščius pogrindžio partizanų leidiniuose, 1953 m. balandžio 25 d. Teresė Rubšytė buvo areštuota ir tų pačių metų gale Pabaltijo karinio tribunolo nuteista 10 metų laisvės atėmimo ir 5 metus tremties, be teisės grįžti į Tėvynę. Kalėjo Archangelsko ir Permės sričių lageriuose. Į laisvę grįžusi 1956 m. vasarą, dirbo mokytoja Varnių rajono Jaunodavos septynmetėje ir Nevočių devynmetėje mokyklose, buvo Šilalės vakarinės mokyklos konsultacinio punkto vedėja. Teresė Ūksienė daug metų dirba neįtikėtinai platų visuomeninį darbą, dalyvauja Lietuvos mokytojų literatų “Spindulio” draugijos, Tėviškės pažinimo, Žemaitijos rašytojų, Žemaičių kultūros organizacijų veikloje, priklauso Šilalės rajono literatų klubui “Versmė”, taip pat yra ilgametė Tėvynės sąjungos LKD partijos Šilalės rajono skyriaus narė, nuo 2007 m. Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė. Nuo 2005 m. yra Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Sąjungos(LPKTS) Šilalės filialo pirmininkė, įdeda daug pastangų saugant pasipriešinimo kovų paveldą, dirba šioje srityjje švietėjišką darbą. Už nuopelnus Lietuvai LPKTS Teresė Ūksienė apdovanota Pasipriešinimo dalyvių kryžiumi, III laipsnio LPKTS žymeniu ir padėkos raštais. 2004 m. paskirta mokytojos Irenos Petkutės – rezistencijos poetės “Neringos” premija. Pagal Vikipediją ir Šilalės biblioteka skelbiamą medžiagą Prie Barboros Meškauskaitės-Rubšienės kapo Laukuvos kaponėse, 2020 09 07. Loretos Kalnikaitės nuotrauka. Teresė Ūksienė su artimaisiais Laukuvos bažnyčios šventoriuje, prie brolio Antano Rubšio kapo, 2020 09 07. Loretos Kalnikaitės nuotrauka. Prelato Antano Rubšio išversto Šv. Rašto leidimas ir kelios jo parašytos knygos. 2020 09 07. Loretos Kalnikaitės nuotrauka. 2020 09 07. Loretos Kalnikaitės nuotrauka. Laukuvos bažnyčios šventoriuje, 2020 09 07 Teresė Ūksienės brolio Antano Rubšio pagerbimas, šv. Mišios bažnyčioje, 2020 09 07, Loretos Kalnikaitės nuotrauka.
2020 09 07 Teresė Ūksienė-gimtineje, prie gimines kryžiaus, Bučių k. 2020 09 07. Loretos Kalnikaitės nuotrauka. Prisiminimai iš gyvenimo Bučių kaime, kuriame apsigyveno Teresės mama Barbora Meškauskaitė atitekėjusi į Bučius iš Payžnio. (Lietuvos Valsčiai, Laukuva II d., Versmė, Vilnius, 2008 m.)
|