|
Šėrikai-Payžnys ir tolimoji Amerika Amerikos lietuviškosios veiklos puoselėtojas, Lietuvos laisvės diplomatas Leonardas Šimutis, savo gyvenimu ir darbais paliko gilius pėdsakus ne tik Amerikos lietuvių veikloje, bet ir Lietuvos istorijoje. Gimęs Šėrikų kaime netoli Šilalės Leonardas anksti pasirinko emigranto kelią ir išvyko į Ameriką dar ankstyvoje jaunystėje 1913 m. būdamas 21 m. Užtikus Leonardo Šimučio pėdsakus Tūbinių parapijoje, senų nuotraukų, išsaugotų pas giminaičius Payžnio k., prasidėjo ir visos Šimučių šeimos istorijos atskleidimas. Gimtajame krašte Leonardo Šimučio žygiai už Atlanto pasirodo mažai žinomi. Leonardas Šimutis, 1913 m. Iš P. Beinoriaus šeimos nuotraukų rinkinio. Ant nuotraukos, dar būdamas jaunas emigrantas Leonardas su lietuvišku simboliu Vyčio ženkleliu švarko kalnieriuje. Siūsdamas iš Amerikos savo broliui į Payžnio k. jis užrašė: "Brangiam broliui, ilgai atminčiai Stasiui Šimučiui". Likimas buvo toks, kad prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, 1940 m., už Atlanto į Kanadą, išvyko ir brolis Stasys.
Stasio ir Būdvytytės Stasės Šimučių sodyba, 1947 m. Stasio Šimučio sodyba Payžnio k., stovėjusi vaizdingoje vietoje šalia Pakėvio alkakalnio, iki šių dienų neišliko. Apylinkėje nuo seno gyvena keletas Šimučių pavardę turinčių žmonių, siejamų ankstyvesniais giminystės ryšiais. Kaip Šimučių nuotraukos pateko į Payžnio kaimą paaiškėjo gilinantis į Tūbinių, o vėliau į senosios Šilalės parapijos istoriją.
Stasio Šimučio ir Stasės Būdvytytės vestuvės, apie 1925 m.
"Atmink Didkiemio kompaniją, linksmuosius veidelius ir linksmąsias treles". 1930-VDm-III-6. (VDm-Vytauto Didžiojo metai). Nuotraukoje Payžnio k. gyventojai: dvi mokytojos seserys Dapkutės: Ona, priekyje pirma iš dešinės, Antanas Razutis kairėje (būsimasis Onos vyras), Aleksandra(Olė), antroje eilėje antra iš dešinės. Kairėje Stasė Šimtytė. Nuotrauka iš P. Beinoriaus šeimos rinkinio. Šimučių šeima Placidos Ambrozaitės ir Jono Šimučio šeima, susikūrusi 1888 m., gyveno tėvų ūkyje Šėrikų k. netoli Šilalės. Yra žinių apie čia gyvenusius Šimučius, ypač apie Praną Šimutį, paveldėjusį senają tėviškę, kuris buvo žinomas kaip ryškus Šilalės tarpukario ūkininkas. Vienas vyriausių sūnų Leonardas, vėliau tapęs žinomu Amerikos lietuvių visuomenės veikėju, gimė 1892 m., augo didelėje 6 vaikų šeimoje ir vienas pirmūjų iš brolių, dar 1913 m. emigravo į JAV. Įsijungęs į lietuvišką veiklą ir kovą už Lietuvos Nepriklausomybę Amerikoje, į Lietuvą grįžo jau atkūrus Nepriklausomą Lietuvos Respubliką. 1926 m. dalyvavo rinkimuose į Seimą ir buvo išrinktas LR III-jo seimo nariu.
Šimučių sodyba Šėrikų k. apie 1957 m.
Šimučių šeima apie 1925 m. Iš kairės stovi Feliksas ir Pranas, sėdi Stasys ir Petras. Emigranto Leonardo tarp brolių nėra. Nuotrauka iš Jūratės Brazauskienės rinkinio. Leonardas su mažamečiais vaikais lankėsi gimtinėje Šėrikuose, taip pat Payžnio k., kur vėliau siuntė nuotraukas su žinutėmis brolio Stanislovo šeimai, kurios išliko iki šių dienų.
Leonardo Šimučio vaikai, Leonardas 6 m. ir Valdemaras 4 m., ką tik atvykę į Brookliną Niujorke, siunčia žinutę savo dėdei į Payžnio kaimą, 1927 m "Brangiam diedei atminčiai, Stasiui Šimučiui, Brooklyn, JAV"
Lietuvos parlamentaro Leonardo, žmonos Andželos ir jų vaikų Leonardo 6 m. ir Valdemaro 4 m. Šimučių šeima įrašyta "George Washington " laivo keleivių sarašuose, kuris 1927 03 09 dieną išplaukė iš Vokietijos miesto Bremeno į Niujorką. Įdomu tai, kad 1927 m. kelionėje iš Lietuvos į Ameriką kartu su tėvais vykęs Leonardo sūnus Valdemaras, gimęs apie 1894, giminės istorijoje niekur nebeminimas. Gal būt tai ir patvirtina paminėjimus, kad vieno savo sūnaus Leonardas ir Angelina Evaldaitė Šimučiai savo šeimoje neteko.
Šėrikų k.kaip ir Tūbinės priklausė Šilalės parapijai, todėl netoli gyvenančius brolius ir gimines jungė Šilalėje vykstančios šventės, Parcinkulio atlaidai, jų metu vykstantis bendravimas šeimomis. Bendruomenės veikloje aktyvūs buvo visi Šimučiai, pradedant tėvu Jonu, kuris matomas tarp bendruomenės narių, šeimoje išsaugotose nuotraukose. Nepatvirtintais duomenimis J. Šimutis buvo Šilalės teisėjas.
Jonas Šimutis-tėvas, šventėje prie Šilales bažnyčios, sėdi antros eilės centre Šilales klebonui iš kairės.
Šventojo Aloyzo renginio dalyviai Šilalėje. Tūbinių ir Šilalės LKJ Saj. Pavasario kuopų nariai ir garbūs svečiai iš Telšių, prof. prelatas Vincentas Borisevičius ir prof. kan. Jurgis Galdikas. Tūbinių Pavasario kuopos nariai kairėje pusėje, kuopos Valdybos Pirmininkas Jonas Konstantinavičius viršutinėje eilėje ketvirtas iš kairės, 1929 m. VI men. 29 d.
"Ilgai atminčiai dovanoju savo šešėlį Onutė Valerijai, Plinkšiai, 1940.V.16" Petras Šimutis tarnavo LR kariuomenėje, Feliksas buvo bažnyčios maršalka. Feliksas taip pat gyveno Šėrikų k., tačiau savo šeimos nesukūrė.
Petras Šimutis, apie 1927 m.
P. Šimutis Šimučiam, Sudbury, Canada, 1937 m
Stasė Būdvytytė ir Stasys Šimučiai, Payžnys apie 1930 m.
Stasė Šimutienė su dukrele Adelija, Payžnys apie 1928 m.
Stasė Šimutienė, kaimas Payžnys, 1930-I-20 "Atminčiai savo draugei P. Kavalskaitei"
Šimutytės Adelijos laidotuvės, 1930 m. Iš P. Beinoriaus šeimos nuotraukų rinkinio Nuotraukoje matome Šimučių giminę iš Šėrikų k., taip pat artimuosius iš Payžnio. Kairėje, antroje eilėje už vaikų Šilalės vargonininkas Pempė(Čaikauskas), šalia Olė Dapkutė.
"Atminčiai skiriu šitą fotografija del mamytes Stases Šimutienes. M. M. Aldona Šimutaitė, k. Payžnis, 1935 m II 8 d." Iš P. Beinoriaus šeimos nuotraukų rinkinio.
Šimučių giminė tėvo Jono Šimučio laidotuvėse, Šėrikų k.
Šimučių šeimos nariai, Šėrikų k., 1958 m. Leonardo brolis Stasys Šimutis emigravo į Kanadą 1940 m. sausio men. Žmona Stasė kartu nevyko, liko Payžnyje. Vėliau gyveno kartu su Juozu Dapkumi. Stasys broliui Pranui į Šėrikų k. atsiuntė įgaliojimą savo turtą Payžnio k. pavesdamas tvarkyti jam.
Stasio Šimučio atvykimo į Kanadą kelionės manifestas, 1940 sausio 15 d.
Šilalės kooperatyo skyriaus atidarymas. Steigėjai vaistininkas Gaudiešius, kun Kučinskas(Kučingis), ūkininkas Pranas Šimutis ir kiti aktyvūs Šilalės rajono verslo atstovai.
P. Šimutis Emigracijoje
Juzefa Šimutytė(centre) su Prano Šimučio šeima
Prie Dariaus ir Girėno memorialo Kaune.
Šėrikų k. jaunimas
Leonardo Šimučio tėvų, Jono ir Placidos amžinojo poilsio vieta Šilalės kapinėse. Leonardas Šimutis (1892-1975) JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Lietuvos politinis veikėjas, publicistas, žurnalistas, redaktorius
Leonardas Šimutis emigracijos pradžioje apie 1913 m. ir po 60 metų, 1972-aisiais. Didelėje, patriotiškai lietuvybės atžvilgiu nusiteikusioje šeimoje užaugęs L. Šimutis, pradžios mokyklą lankė Šilalėje, nuo 1904 m. mokėsi Kaune, 1912 m. gimnaziją baigė Maskvoje. 1913 m. išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, nuo 1914 m. mokėsi Šv. Bedos kolegijoje (Peru). 1917 metais Čikagos (JAV) De Paul ir Lojolos universitetuose studijavo teisę, anglų kalbą, literatūrą ir žurnalistiką, vėliau Niujorko Fordhamo universitete – sociologiją. 1916–1917 m. – dėstė Šv. Bedos kolegijoje lietuvių kalbą ir istoriją. Daug ambicijų turintis jaunuolis L. Šimutis apsistojo Čikagoje ir tuojau įsijungė i visuomeninės veiklos sūkurius, dalyvavo Jaunimo vyčių organizacijoje, steigė vyčių kuopas, skaitė paskaitas, referatus, organizavo jaunimo dramos ratelius, rašė ir režisavo teatro veikalus, vaidino spektakliuose.
Leonardas Šimutis "Draugo" piknike, 1913 m. Nuo 1914 m. – Leonardas Šimutis dalyvavo Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijoje, leidinio „Katalikas“ redaktorius. leidinio „Vytis“ administratorius, bendradarbiavo leidiniuose, rašė straipsnius, eilėraščius, korespondencijas, apsakymus. 1918–1919 m. – Leonardas Šimutis Tautos fondo sekretorius, 1918–1920 m. – Amerikos lietuvių tarybos narys.
Kaip lietuvių delegacijos narys dalyvavo pas JAV prezidentus V. Vilsoną ir V. Hardingą dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė LKDP frakcijai. Nuo 1926 m. birželio 9 d. – Žemės ir miškų ūkio komisijos narys, Darbo ir socialinės komisijos narių pavaduotojas. Į III Lietuvos Respublikos Seimą Leonardas Šimutis buvo renkamas IV (Telšių) rinkimų apygardoje, pagal Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.
1918–1926 m. – Leonardas Šimutis leidinio „Garsas“ redaktorius. 1926–1927 m. – vienas iš leidinio „Rytas“ redaktorių (Kaune). 1927 m. L. Šimutis grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas, nuo liepos mėnesio tapo leidinio „Draugas“redaktorius.
Leonardas Šimutis-centre "Draugo" redakcijoje
Leonardo Šimučio natūralizacijos JAV pil. dokumentas, 1922 m. birželio 16 d. 1934 m. Leonardas Šimutis buvo aktyvus Pasaulio lietuvių kongreso Kaune dalyvis. Kongrese išrinktas į Pasaulio lietuvių sąjungos valdybą, vėliau buvo Pasaulio lietuvių sąjungos vicepirmininkas, nuo 1934 m. – Lietuvos Romos katalikų susivienijimo pirmininkas, Lietuvių Romos katalikų federacijos centro sekretorius.
Leonardas Šimutis Pasaulio Lietuvių I-ame kongrese Kaune, 1935m rugpjūčio 11d.
Pas LR Prezudentą A. Smetoną, 1935 m. rugpjūčio 16 d. 1940 m. birželio 15 d., SSRS okupavo Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Todėl 1940 m. rugpjūčio mėnesį buvo organizuota bendra, už laisvą Lietuvą kovojančių organizacijų Lietuvių Taryba, kuri nuo rugsėjo mėnesio Pitsburge organizavosi į tautinę Lietuvai gelbėti tarybą. Dar vėliau, sutarus su socialistais, ji tapo Amerikos Lietuvos taryba (ALT'u). Amerikos Lietuvių Tarybos steigėjas, ilgametis jos pirmininkas ir nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę, Lituanistikos Tyrimų ir Studijų Centrui Čikagoje(Lithuanian Research and Studies Center), paliko daugybę metų kauptą, ypatingai vertingą lietuviškosios išeivijos dokumentų ir nuotraukų archyvą. Jame užfiksuoti lietuvių išeivijos delegacijų vizitai Lietuvos laisvės klausimais pas JAV prezidentus, kitas valstybines institucijas. Šių vizitų vienas iniciatorių ir vadovų buvo Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas L. Šimutis.
Lietuvių išeivijos delegacija audiencijoje pas Amerikos prezidentą J. Kenedį. L. Šimutis prezidentui iš kairės centre. Pirmas iš dešinės V. Adamkus, 1962 m. 1940–1964 m. Leonardas Šimutis Amerikos Lietuvos Tarybos (ALT'o) pirmininkas. 1940 m. kartu su lietuvių delegacija dalyvavo pas JAV prezidentą F. D. Ruzveltą, 1953 m. pas JAV prezidentą D. Eizenhauerį. Jo iniciatyva JAV Kongresas pradėjo tirti Lietuvos, Latvijos, Estijos prievartinį inkorporavimą 1940 m. į TSRS. ALT'a talkino šį tyrimą vykdžiusiam JAV Kongreso sudarytam Ch. J. Kersteno komitetui.
1943 m. – vienas iš Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fondo organizatorių. 1943–1948 m. – Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fondo direktorius. 1971 m. – išleido atsiminimus „Amerikos lietuvių taryba: 30 metų Lietuvos laisvės kovoje 1940–1970“. Rašė eilėraščius, operetėms libretus, scenos vaizdelius, feljetonus. 1988 m. – po jo mirties išleista eilėraščių rinktinė (jo sūnaus iniciatyva). Amerikos Lietuvių Tarybos steigėjas, ilgametis jos pirmininkas ir nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę, paliko daug metų kauptą, ypatingai vertingą lietuviškosios išeivijos dokumentų ir nuotraukų archyvą. Jame užfiksuoti lietuvių išeivijos delegacijų vizitai Lietuvos laisvės klausimais pas JAV prezidentus, kitas valstybines instancijas. Šių vizitų vienas iniciatorių ir vadovų buvo Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas L. Šimutis. 1974 metais L. Šimutį kalbino žurnalistas Romas Sakadolskis iš „Amerikos balso“
AMERIKOS LIETUVIŲ VEIKLA 1918 METAIS IR VĖLIAU LEONARDAS SIMUTIS Kaip Jungtinėse Valstybėse gyvenantieji lietuviai padėjo Lietuvai atgauti ir išlaikyti nepriklausomybę anuomet ir ką dabartiniai išeiviai gali ir turi daryti šiuo atžvilgiu? 1918 metai lietuvių tautai buvo lemiantys, ryžtingos ir žūtbūtinės kovos metai, kuriais visa tauta nesulaikomai pajudėjo atkurti savo seną Lietuvos valstybę. Savo žygius pradėjo vasario 16 d., paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Lietuvos išeivija, pažymėtinai Amerikos lietuviai, tuomet dar ir nežinodami apie didįjį įvykį — Nepriklausomybės akto paskelbimą, lygiai ta pačia kryptimi ir tokiu pat užsidegimu kibo į darbą ir kovą, kaip ir jų broliai Lietuvoje. 1918 m. jie iškėlė ir plačiai skelbė šūkį: "Lietuva bus laisva dabar arba niekuomet". Paremti didiesiems tautos uždaviniams ir vykdyti savo šūkį, Amerikos lietuviai 1918 m. atliko šiuos reikšmingus žygius: 1. Kovo mėnesį sušaukė didįjį Visuotinį Amerikos Lietuvių seimą Niujorke. 2. Gegužės 3 d. Baltuose rūmuose JAV prezidentas priėmė lietuvių delegaciją išklausyti prašymą paremti mūsų tautos pastangas išsilaisvinti. 3. Dideliu intensyvumu telkė lėšas Lietuvai laisvinti ir šelpti. 4. Spalio 26 d. Philadelphijoj drauge su kitomis pavergtomis ir laisvės siekiančiomis tautomis Amerikos lietuvių atstovas pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją. Į Visuotinį seimą Niujorke suvažiavo netoli dviejų tūkstančių lietuvių organizacijų, draugijų ir klubų įgaliotų atstovų. Seimas ne tik aiškiai ir tvirtai pasisakė už laisvos, nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atstatymą, bet nusmaigstė gaires ateities veiklai, bandė atkurti išeivijos vienybę, iš dviejų atskirai veikusių tarybų (Amerikos Lietuvių Tarybos — katalikų, ir Lietuvių Tautinės Tarybos — tautininkų) sudarė bendrą Egzekutyvinį komitetą, kurio uždavinys buvo kalbėti ir veikti visų Amerikos lietuvių vardu. Šis bendras dviejų tarybų komitetas atliko visą eilę naudingų ir reikalingų darbų Lietuvos išlaisvinimo baruose. Gegužės 3 d. tais laikais plačiai žinomo teisininko ir katalikų veikėjo Balio Mastausko (Frank Mast) rūpesčiu buvo išrūpinta abiejų tarybų delegacijai audiencija pas prezidentą Woodrow Wilsoną Baltuose rūmuose. Adv. Mastausko ir kun. Jono Jakaičio vadovaujama delegacija, išdėsčiusi lietuvių tautos vedamą kovą ir dedamas pastangas atstatyti nepriklausomą Lietuvos valstybę, gavo prez. Wilsono teigiamą atsakymą ir paskatinimą nepailstamai dirbti, siekiant savo tikslo. Visuotiniam seimui paruošus tikslesnę veiklos programą, prez. Wilsonui sustiprinus mūsų viltis, leidomės į konkrečius darbus. Tarybos ir bendrasis Egzekutyvinis komitetas rikiavosi politiškiems laisvinimo veiksmams; fondai (Tautos Fondas — katalikų ir Neprigulmybės Fondas — tautininkų) paskelbė lėšų telkimo vajus. Tautos Fondas per savo vajų (1918 m. pabaigoj ir 1919 m. pradžioj) sutelkė $350,000 su virš. Man teko garbė šiam vajui vadovauti. Neprigulmybės Fondas surinko per savo vajus apie $70,000. Turėjo savo fondą ir lietuviai socialistai, kuris skelbėsi tik šalpos darbus tedirbąs. Jis surinko apie $30,000. Iš viso katalikų Tautos Fondas per savo vajus 1918 ir 1919 metais sutelkė Lietuvai laisvinti ir šelpti $700,000 su viršum. 1918 m. spalio 4 d. Washingtone susikūrė Vidurio Europos Tautų sąjunga su čekų prof. Tomu Masaryku priešakyje. Jai priklausė čekai, jugoslavai, rumunai, lietuviai, suomiai ir ukrainiečiai. Spalio 26 d. Nepriklausomybės salėje (Independence Hall) Philadelphijoje, Pa., tų tautų atstovai pasirašė pavergtųjų tautų laisvinimo deklaraciją. Pasirašė ant to paties stalo, ant kurio pirmasis JAV prezidentas Jurgis Washingtonas pasirašė naujai įsteigtų Jungtinių Valstybių Konstituciją. Lietuvių vardu pasirašė inž. Tomas Naruševičius. Tada laikėme, kad šis žygis buvo svarbus ir turėjęs nemažai reikšmės mūsų tautos pastangose. Aš čia suminėjau tik kelis ryškesnius Amerikos lietuvių atliktus veiksmus Lietuvos išlaisvinimo baruose 1918 m. Jų buvo atlikta žymiai daugiau. Maždaug ta pačia kryptimi mūsų darbai vyko ir 1919 m. Mūsų tarybos siuntė delegacijas į Europą kontaktuoti Lietuvoj, Šveicarijoj, Švedijoj ir kitur gyvenančius lietuvių veikėjus ir besirūpinančius Lietuvos išlaisvinimu. Siekta veiklos suderinimo, vieningumo ir bendros politinės linijos. Mūsų delegacijos Europoje vyko ne tuščiomis. Amerikiečių fondai aprūpino reikalingomis lėšomis tuo metu besidarbuojančius lietuvių komitetus, įsteigusius informacijų biurus Šveicarijoj ir Prancūzijoj. Per juos ir Lietuvoje veikiantys sąjūdžiai gavo iš mūsų fondų paramos visokeriopai savo veiklai. Pažymėtina ir tai, kad visose lietuvių kolonijose Amerikoje rūpestingai buvo renkami parašai po peticija JAV vyriausybei, reikalaujant remti Lietuvos išlaisvinimo bylą. Kaip žinoma, buvo surinkta vienas milijonas parašų. Be to, organizacijos, draugijos ir paskiri lietuviai periodiniai siuntinėjo laiškus JAV valdžos žmonėms, savo kongresmanams bei senatoriams, prašydami savo veiklai paramos. Washingtone veikė stiprus Lietuvių Informacijos biuras. Šalia to, jau susidariusiai Lietuvos vyriausybei prašant, Niujorke buvo įsteigtas liglaikinis Informacijos biuras, kuriam vadovavo profesionalai žurnalistai ir rašytojai (amerikiečiai). Jiems vadovavo žymus spaudos veikėjas, žurnalistas ir rašytojas p. Boyeris. Šios akcijos, kainavusios katalikų Tautos Fondui $60,000, tikslas buvo plačiai visam krašte išgarsinti Lietuvos nepriklausomos valstybės reikalus ir tuo paskubinti Jungtinių Valstybių de facto ir de jure pripažinimą Lietuvai. Boyerio biuras veikė tik kelis mėnesius. Lietuvos vardą jis tikrai plačiai išgarsino. Amerikos lietuviai nesigailėjo lėšų ir atkurtai Lietuvos valstybei atstatyti ir ekonomiškai bei kultūriškai ją sustiprinti. Jie išpirko už du milijonus dolerių Lietuvos Laisvės Paskolos bonų. Jie surinko nemažai auksinių daiktų — žiedų, laikrodžių ir kt., kad tuo sustiprintų naujos pinigų valiutos — lito pagrindus. Milijonus dolerių amerikiečiai paskirai pasiuntė savo giminėms ir artimiems atstatyti karo sugriautus ūkius. Jie ir patys pirko didesnius ūkius, įsigijo malūnus, steigė ir dirbtuvių Lietuvoje, kad tuo sutvirtintų Lietuvos ekonominį gyvenimą. Ir prie to sutvirtinimo jie labai daug prisidėjo. Amerikoje buvo įkurtos kelios pramonės ir prekybos bendrovės, kurios siekė prisidėti prie Lietuvos ekonominio atstatymo. Ir nemažai prisidėjo. Labai daug prisidėta, kad laimėtų Lietuvai Amerikos de jure pripažinimą. Pripažinimas gautas 1922 m. liepos 27 d. Stipriai paremta Vilniui Vaduoti sąjunga ir Klaipėdos krašto atvadavimas. Net Lietuvos politinės partijos neapsiėjo be amerikiečių paramos. Be daugelio kitų Lietuvos rėmimo darbų, Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija pravedė Kultūros vajų, kurio metu buvo sutelkta apie $60,000. Iš tos sumos $45,000 buvo pasiųsta Lietuvos Katalikų Mokslo akademijai, planavusiai įkurti Lietuvoje katalikų universitetą. Ta pati Lietuvių Katalikų Federacija tarp 1918 m. ir 1930 metų stipendijomis bei paskolomis parėmė daug lietuvių katalikų studentų Lietuvoje ir Amerikoje. Šiam tikslui buvo išleista per $50,000. Gaila, kad tik labai maža dalis mokslus baigusiųjų Federacijos stipendininkų atsilygino. Lietuvos ateitininkai ypač yra gavę daug paramos iš lietuvių katalikų Amerikoje. Net ir prie Ateitininkų rūmų statybos Kaune yra nemažai prisidėta. Neapsiėjo be amerikiečių paramos ir statomos kunigų seminarijos Vilkaviškyje ir Telšiuose. “Saulės" ir "Žiburio" įsteigtos ir išlaikomos mokyklos bei gimnazijos gavo mūsų didelę pagalbą. Ne viena karo metu sugriauta bažnyčia Lietuvoje buvo atstatyta amerikiečių parama. Gausiai buvo paremta ir Adomo Jakšto, prel. Dambrausko vadovaujamoji Šv. Kazimiero Spaudos draugija Kaune. Gavo paramos ir šiaip jau kultūrinės bei labdaros organizacijos Lietuvoje. Istorija kartojasi. Lietuva ir vėl yra pavergta dar žiauresnio ir piktesnio okupanto ruso bolševiko. Nuo 1940 m. ir vėl esame įsijungę į jos išlaisvinimo darbus. Atsakydamas į "L. L." redaktoriaus paskutinįjį klausimą "ką dabar išeiviai gali ir turi daryti?", norėčiau, kad kiek giliau įsigilintumėme į anuometinių laikų Amerikos lietuvių padėtas pastangas, panaudotas Lietuvai laisvinti priemones bei metodus ir pagalvoti, ar galima ir naujesnių priemonių ir metodų besugalvoti. Jei kas jų turime, pasisakykime. Bent šiuo tarpu aš iš savo pusės nieko naujesnio negalėčiau pasiūlyti, apart to, ką šio rašinio pradžioje esu pasakęs: Kaip anuometiniai Amerikos lietuviai nuoširdžiais darbais, pasišventimu ir gausiomis aukomis padėjo atstatyti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę, lygiai taip ir dabartiniai išeiviai privalo dirbti, aukotis ir aukoti. Leonardas Šimutis savo plačia veikla organizavo JAV lietuvių pagalba nepriklausomybę paskelbusiai tėvynei, tiek siekiant jai politinio pripažinimo, tiek telkiant jai finansinę parama. Vadovavo vajams. Vėliau ALT, BALF, ALRKF pirmininkas. Dabar “Draugo” dienraščio redaktorius.
Daug metų laivakortėmis emigrantus aprūpindavo agentūra "Draugas" su kuria bendra lietuviškoji veikla siejo ir vieną žymiausių krašto emigrantų Leonardą Šimutį.
L. Šimutis įvairialypėje Amerikos Lietuvių išeivijos aplinkoje, pasižymėjo ypatinga tolerancija ir pažiūrų stabilumu. Savo pasirinktam politiniam kovos už Lietuvos Nepriklausomybę ir lietuvybės puoselėjimo keliui jis liko ištikimas visą gyvenimą, iki mirties. Leonardas Šimutis mirė 1975 m. balandžio 17 d. Čikagoje (JAV). Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Leonardo Šimučio sūnaus Leonardo(jaunesniojo) šeima, 1959 sausio men.
Leonardo Šimučio sūnus, muzikos profesorius, dr. L. Šimutis(1920-2002), vykdydamas tėvo valią, reikšmingą tėvo Amerikos lietuviškosios veiklos archyvą perdavė Lituanistikos tyrimų ir studijų centrui, Čikagoje(Lithuanian Research and Studies Center). Kitas Leonardo sūnus Jonas buvo Amerikos ginkluotojų pajėgų pulkininkas
Leonardo Šimučio (jaunesniojo) žmonos Zitos Kasparaitės nekrologas. Užaugęs didelėje šeimoje L. Šimutis nuo jaunų dienų turėjo gilias patriotizmo šaknis ir meilę tėviškei. Ištikimybę Lietuvai, kurios, gyvendamas emigracijoje nuolat pasilgdavo, jis jautriai išliejo viename savo eilėraštyje: Tėvyne, aš laukų išsilgau, Ir vieškelių, kur ved bažnyčion,
Leonardo Šimučio eilėraštyje prieš 100 metų aprašytas vieškelis iš Šėrikų k. į Šilalę, 2019 m.
Kryžius Šėrikų kaimo kelių sankryžoje, 2019 m. "Dieve laimink Lietuvą"
Senoji Šimučių sodyba Šėrikų k.
Tėvų, Jono ir Placidos Šimučių šeimos ūkio svirnas. Tarpukariu čia ūkininkavo žymus Šilalės verslininkas, Leonardo brolis Pranas Šimutis.
Šimučių sodyba, beveik nepakitusi, skaičiuoja antrajį šimtmetį, 2019 m.
Prie senojo svirno, su sodyboje gyvenančiais ir Šimučių atminimą saugančiais Brazauskais šio straipsnio autorius A. Bendikas, 2019 m. Kaip Leonardas Šimutis mylėjo šią žemę atskleidža lietuviškoje veikloje visuomet buvęs greta, draugas ir bendražygis rašydamas:
Istorija, skirta žymiajam kraštiečiui Leonardui Šimučiui, jo šeimai ir gimtajai sodybai, bus papildyta naujais duomenimis. Ji galėtų turėti ir laimingą tęsinį: Šilalės rajone, Traksėdyje yra gatvė pavadinta Lenonardo Šimučio vardu. Pasaulio Lietuvių Metų proga, 2019 m. Tūbinių kaime, ant Nepriklausomybės paminklinio komplekso stelų įrašytas garbaus Amerikos lietuvio vardas. Tačiau tai ir viskas. Pagal Leonardo Šimučio atliktus darbus ir neįkainuojamą indėlį į LR Nepriklausomybės atgavimą, Lietuvai svarbų archyvinį palikimą, Visuomenei ir renkamiems rajono valdžios atstovams pritiktų prisidėti ir prie to, kad atminimas būtų tinkamai atžymėtas ir gimtinėje, Šėrikų kaime. Sodyboje arba šalia jos, savininkams neprieštaraujant, galėtų būti pastatytas atminimo ženklas-architektūrinė kompozicija, gal paminklas. Reiktų pagalvoti, kaip galima prisidėti, kadbūtų tinkamai saugomi ir šių dienų sulaukę istorinės sodybos pastatai. G I M T I N Ė
L. Šilelio vardu pasirašęs gimtinės pievų grožį aprašė niekada jų nepamiršęs nuostabus kraštietis Leonardas Šimutis. LIETUVOS LAISVĖS KOVŲ AMERIKOJE IR LIETUVOJE ATMINIMO ĮAMŽINIMAS SVARBUS ŠILALĖS RAJONO PAVELDUI. ĮGYVENDINUS ŠIUOS AR PANAŠIUS PASIŪLYMUS, BŪTŲ TINKAMAI PAGERBTAS MŪSŲ KRAŠTIETIS, VIENAS LABIAUSIAI NUSIPELNIUSIŲ AMERIKOS LIETUVIŲ, PAŠVENTUSIŲ SAVO GYVENIMĄ NENUILSTAMAI KOVAI UŽ MŪSŲ VISŲ LIETUVOS LAISVĘ.
|
