Karo pabėgėlių  Fetingių šeimos likimas. 

Norėdami išlikti, tapo lenkais. Pagal Bronislavos Bendikaitės Fetingienės prisiminimus.

Bronislava Bendikaitė, apie 1924 m.

Bronė, kilusi iš Pajerubinio km. Povilo Bendiko šeimoje, 1927 m. ištekėjo už  vokiečių tautybės Antano Fetingio, dirbusio pasienio tarnyboje Tauragėje. Šeima pradžioje gyveno Skaudvilėje, Tauragėje, vėliau netoli nuo Tauragės Šikšnių kaime kur šeima įsigijo ūkį ir ketino ūkininkauti.

 Bronislava Bendikaitė ir Antanas Fetingis, 1927m.

Antanas(Otonas) Fetingis, profesionalus LR kariškis, dirbo pasienyje, netoli Tauragės.

Tūbinių J. Maco muzikantai kaimo vestuvėse, apie 1927 m

 Vestuvės vyko Bendikų giminėje. Kazimiera Bendikienė(1881-1952), viršuje ketvirta iš kairės), už jos Antanas Mockus, Bronė Bendikaitė Fetingienė(1909-1995) su vyru Antanu, stovi aukščiau jaunūjų poros. Antanas Fetingis su Lietuvos pasienio policijos uniforma į vestuvių šventę atvyko iš Tauragės. Groja Pranas Kairys(viršuje pirmas iš dešinės), pirmoje eilėje pirmas iš dešinės būgnu Juozas Žymančius , su triūba Petras Dapkus iš Jakaičių k.

Antanas(Oton) Fetingis, LR pasienio apsaugos tarnyboje. Nuotraukoje Antanas stovi kairėje su ginklu. Sargyba stovi galimai prie sulaikytūjų sienos pažeidėjų degtinės kontrabandininkų, apie 1938m.

Degtinės kontrabanda Lietuvos Vokietijos pasienyje netoli Tauragės buvo kasdieninis reiškinys

Nemažą dalį pasieniečių darbo laiko užėmė pasienio rėžimo pažeidėjų, degtinės kontrabandos užkardymas.

Artėjant frontui, ir grįžtant rusams, 1944 m. rugpjūčio mėn, Bronislavos ir jos vyro, vokiečių tautybės Antano Fetingių šeima, kartu su kaimynais į Vakarus patraukė arklių kinkiniais. Jauniausiam, iš kartu keliavusių trijų vaikų Liudui, buvo vos dveji metai.

Pabėgelių kolonos iš Rytų Prūsijos-Mažosios Lietuvos.

Tragiškas buvo daugelio pabėgelių likimas vežimų vilkstinėje, kurioje važiavo Fetingiai. Ją ne kartą atakavo rusų bombonešiai. Žuvo jų artimiausi kaimynai, daug kitų kartu važiavusių. Tačiau jiems likimas buvo palankus. Išvargę po didelių pavojų ir vargų, pasiekė Vokietijos Štetino apylinkes (dab.Lenkijos teritorija), tačiau ir frontas priartėjo iš paskos. Bronislava su šeima vietinių lenkų padedami prisidavė kad yra lenkai, taip išvengė gražnimo į Lietuvą ir tremties į Sibirą. Tačiau bėdo dar tik prasidėjo. Užimtose teritorijose siautėjo išvaduotojai rusų kareiviai. Kiekviena naktis buvo pilna siaubo: nevaldomi žudymai, prievartavimai pasibaigdavo tik išaušus rytui. Ir taip iki kitos nakties. Bronislava to ilgai negalėdavo pasakoti be siaubo ašarų akyse.

Taikliai aprašo padėtį Rytų Prūsijos apylinkėse internetinis portalas: www.antrasispasaulinis.net

" Puolanti sovietų kariuomenė Rytų Prūsijos pakelėse palikdavo į pakaušius nušautų pabėgėlių kūnus, o ramiuose vokiškuose ir lietuviškuose kaimeliuose – išprievartautas ir nukankintas moteris, mergaites. Tūkstančiai pabėgėlių rado savo kapus Baltijos jūros dugne, kai laivus, kuriais jie plaukė, nuskandino sovietų torpedos".

Įsakymas duotas rusų lakūnams subombarduoti "besitraukiantį priešą".

Pabegėlių kolonos besitraukiančios kuršmarių ledu. Nuotrauka daryta iš rusų karinio orlaivio. Remiantis faktine medžiaga apie tai Vokietijoje buvo sukurtas  filmas

Rytų Prūsijoje, be vokiečių ir lietuvininkų, buvo nemažai ir kitų tautybių gyventojų. Tačiau Raudonosios armijos kareiviams buvo išaiškinta, kad tai fašistų (tai yra, priešų) teritorija, kad Rytprūsiai esąs karų židinys, o jo gyventojai – vokiečiai – prūsai, kuriems reikią keršyti už visas skriaudas Rusijai. Ir sovietiniai kariai ėmė keršyti…"  Toliau ten pat aprašomi siaubingi sovietinės armijos nusikaltimai civiliniams gyventojams.

Penki broliai, pirmą kartą susitikę su savo teta, 1987 m.

Brokštėnuose tą kartą savo tetą iš Lenkijos pasitiko ir Kaulių, Vištartų, bei Kučinskų giminių atstovai.

Pusbroliai Liudas ir Benas Fetingiai ir jų dėdės Bendiko Alfonso šeima, 1987 m.

Pirmoji pažintis su pusbroliais Liudu ir Broniumi prasidėjo Vilniaus geležinkelio stotyje. Iš Varšuvos  atvykstančio traukinio laukėme jaudindamiesi, ar pavyks atpažinti nė karto nematytus savo pusbrolius. Tačiau jaudintąsi buvo be reikalo. Pamatę mus jie priėjo iš kart ir šiltai iki ašarų apsikabinome.

Tai buvo 1987-ieji, politinio atšilimo metai. Lenkijoje jau valdžią ėmė liaudies frontas "Solidarumas". Netrukus ir mes buvome apdovanoti šios iš lenkų darbininkų profsajungų kilusios organizacijos ženkleliais.

Tik po daugiau, kaip 44-rių metų, Bronislava ir jos vaikai galėjo atvykti iš Lenkijos į gimtinę, o giminė iš gimtojo krašto galėjo aplankyti Lenkijoje gyvenančią pabėgėlių likimą išgyvenusią savo tetos  Bronislavos Fetingienės šeimą.

Atsirado galimybė, aplankyti lakūnų St. Dariaus S. Girėno žūties vietą, joje  stovintį  paminklą ir šalia esantį muziejų. Žūties vieta už keliolikos kilometrų esančiame buvusiame Soldino miške. 

Broliai Tomas ir Alfonsas Bendikai, nuotraukoje su žmonomis Birute ir Vida Lenkijoje, prie St. Dariaus ir Stasio Girėno pminklo, 1988 m.

Bronislava Fetingienė(nuotraukoje pirma iš dešinės) juos pasitiko kartu su savo vaikais Liudu, Broniumi, Vanda ir jų šeimomis.

Kelionė į Lenkiją sutapo su lakūnų žūties 55-osiomis metinėmis. Didvyrių pagerbimo šventėje, kuri vyko lakūnų žūties vietoje, prie pastatyto paminklo, susirinko daug lietuvių iš visų Lenkijos vaivadijų, dalyvavo Lenkijos ir  Lietuvos valdžios atstovai.

Bronislava Fetingienė (nuotraukoje vyriausia amžiumi centre), kartu su savo vaikais Liudu, Broniumi ir Vanda ir visa didelia šeima Lenkijoje, priėmė svečius, brolio Alfonso vaikus, Tomą ir Alfonsą su žmonomis Birute ir Vida.

Didelė lietuvės B. Fetingienės šeima lenkijoje su artimaisiais iš Lietuvos. Bronislava stovi  pirmoje eilėje trečia iš kairės, 1988 m

Pirmoji viešnagė Lenkijoje pas tetą Bronislavą ir jos šeimą

Lenkijoje prie pusbrolio Broniaus Fetingio namų

Bronislava Fetingienė su sūnumi Broniumi iš Lenkijos atvyko į savo sesers namus Kanadoje, apie 1986 m.

Toronto priemiestyje Bramptone, ilgai lauktus svečius pasitiko  viena iš šeimos likusi Marijos Bendikaitės Kučinskienės dukra Palmyra.

 Be kitų tikslų Bronius dar norejo ir porą mėnesių padirbėti, kad grįžęs galėtų nusipirkti Lenkišką žiguliuką "Poskij Fiat". Šį sumanymą įvykdyti nebuvo paprasta. Tiesa, darbu Bronius buvo aprūpintas, tik lenkti nugarą pratęs nebuvo. Įsidarbinęs sezoniniam darbui tabako plantacijoje šalia senai tą darbą dirbančių juodaodžių, greitai prarado ir kūno svorį ir spalvą, taigi darbą teko nutraukti, nors tikslas užsidirbti ir nebuvo iki galo pasiektas. 

Broliai Bronius (kairėje) ir Liudas, kartu su seserimi Vanda, savo mamą Bronę Bendikaitę Fetingienę palaidojo 1995 metais Pyrzyce miestelio  kapinėse, Lenkijoje.

Antano ir Bronislavos Fetingių kapas Lenkijos Pyrzyce miestelio kapinėse, netoli Štetino, 2018m

Iš savo pusbrolio Liudo Fetingio, buvo gauta išskirtinė užduotis parvežti lakūnų krauju aplaistytos žemės taurę į Lietuvą, į Stasio Gireno gimtinę Šilalės rajone Vytogaloje, kur įsteigtas lakūno sodyba muziejus.

 

Antanas(Ottonas)Fetingis už gerą tarnybą buvo apdovanotas LR Valstybiniais apdovanojimais, LDK  Vytauto ordino medaliu, taip pat LR Jubiliejiniu 10 m. Nepriklausomybės medaliu.

Šilalės vidurinė mokykla, 1923-1927m. Liudviko Fetingio šeimos albumo nuotraukų rinkinys perduotas parvežti į mamos Bronislavos gimtinę.