2015 metais buvo atstatytas Tūbinių Nepriklausomybės- Vytauto Didžiojo paminklas
1928-1930-ais metais Tūbinėse pastatytas paminklas stovėjo iki 1964 m.
Tūbinių pradžios mokykla prie Nepriklausomybės paminklo, 1934 m.
Tūbinių bendruomenės, kraštiečių, Šilalės Savivaldybės pastangų dėka, Tūbinių Nepriklausomybės paminklas, vietos gyventojų dar vadinamas Vytauto Didžiojo paminklu, dalyvaujant gausybei svečių, iškilmingai atidengtas 2015 09 06 d.
Atstatyti paminklą naujosios Lietuvos istoriniu laikotarpiu aktualu dėl garbingos Tūbinių praeities atminimo ir dėl jaunosios tūbiniškių ir iš čia kilusių kraštiečių kartos. Tai vieta bendruomenės žmonėms ir čia užsukantiems kraštiečiams susitikti, prisiminti tėvų ir senelių istorijas, vaikystės ir jaunystės dienas. Paminklo istorija ir sugrąžinta buvusios prieškarinės Nepriklausomos Lietuvos dvasia, primins naujoms kartoms sudėtas laisvės kovų aukas, skatins paminėti Lietuvos Valstybės šventes, kaip kad buvo Tūbinėse prieškarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje. Aplinka prie senojo paminklo buvo gražiai tvarkoma, vykdavo Valstybinių švenčių minėjimai, žmonės rinkdavosi gausių visuomeninių organizacijų pakviesti, grojo populiarus Jono Maco dūdų orkestras. Prie lietuvių praeities laisvės kovų simbolio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo, vyko Lietuvos Katalikiškojo Jaunimo Pavasario sąjungos, Šaulių vėliavų šventinimai, priimamos naujų narių ištikimybės priesaikos.
Paminklo atstatymo iniciatyva kilo dar 2014 m Tūbinių bažnyčios 190m. jubiliejaus šventėje, kada kun. kan. A. Genutis paminėjo apie kylančią iniciatyvą atstatyti buvusį Tūbinių paminklą, ragindamas visus susirinkusius rimtai apie tai pagalvoti. Už metų, 2015 m pavasarį, Tūbinėse vykusių Dievo Apvaizdos atlaidų metu, paminklo atstatymo iniciatoriai jau platino konkrečią informacija apie atstatymo varijantus ir ruošiamą paminklo atstatymo projektą, kviečiant visus neabejingus šiai idėjai, prie iniciatyvos prisidėti.
Susitikimas po 2015 06 07d. po pavasarinių atlaidų. Kun. A. Genučio rankose simbolinis "Rūpintojėlis", kraštiečių padėkos ženklas parapijos paveldu besirūpinančiam kunigui. Rūpintojėlį pagamino ir įteikė tautodailininkas iš Mažeikių Alfonsas Bendikas(nuotraukoje vilkintis šviesiu kostiumu).
Informacijos apie paminklo istoriją ir jo iškilmingą atidengimo šventę vykusią Tūbinėse galima rasti šiai progai Šiaulių m. "Titnago" spaustuvėje atspausdintame lankstinuke, kurį paruošė idėjos autorius B. Bendikas.
Lankstinuką galima rasti čia.
Naujojo paminklo pirmoje, pagrindinėje paminklo plokštumoje, iškaltas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto bareljefas. Jo apačioje parašyta:
"Pagarbintas būk Kunigaikšti Didysis Vytautai, kuris mumyse prisikėlei"
Mylimiausio Lietuvos Valdovo ir karo vado, Vytauto Didžiojo 500 m. mirties metinės 1930-ais metais pažymėtos Tūbinėse ir visoje Lietuvoje pastatytais paminklais.
Naujajame paminkle Vytautas Didysis taip pat svarbiausioje plokštumoje, orientuotoje į bendruomenės aikštę.
Antroji plokštuma skirta svarbiai Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo datai, 1918 m. vasario 16-ajai. Čia iškaltas stilizuotas Vyčio atvaizdas ir Lietuvos Valstybinio Himno žodžiai:
"Lietuva, Tėvyne Mūsų, Tu didvyrių žeme, iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia".
Trečioji plokštuma skirta, Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo datai, 1990 m. kovo 11-ajai.
Ąžuolas augantis iš kelmo, simbolizuoja taikioje tautos pasipriešinimo kovoje stebuklingai atstatytą Valstybės Nepriklausomybę.
Taikioje kovoje pralietas nekaltų, beginklių žmonių kraujas primena mums ir primins ateities kartoms Laisvės kainą, kad turime ją branginti ir niekada nepamiršti žmonių paaukojusiūjų brangiausią savo turtą gyvybę.
"Uždekime žvakutes už tuos kurie kovojo, už tuos kurie tikėjo, už tuos kurie išėjo"
Paminklo atstatymo akimirkos
Suprojektuotas ir pastatytas iš esmės naujas paminklas, kurio gamybai buvo naudojamos šiuolaikiškos medžiagos ir technologijos. Gamybos procesas nebuvo iš lengvūjų, nes artimo analogo nebuvo žinoma. Į paminklo techninį projektavimą ir gamybos procesą prisiimdami dalį atsakomybės įsijungė šiauliečiai inžinieriai, turintys giminės šaknis Šilalės krašte. Pagal architekto sumanymą buvo paruošti keli paminklo konstrukcijos varijantai ieškant geriausio, kad tenkintų užsakovo, architekto ir skulptoriaus sumanymus. Galvosūkis buvo kai kurios numatytos medžiagos, sumontuoto paminklo kėlimo bei transportavimo klausimai.
Suvirinta metalo konstrukcija paminklų dirbtuvėse, Šiauliuose. Karkaso viršuje, simboliškai buvo užkelta ta pati metalinė saulutė nuo senojo, Tūbinėse stovėjusio paminklo. Nukentėjusi nuo sovietinių vandalų 1964-aisiais metais, neabejingų Tūbiniškių išsaugota, istorinė saulutė buvo pakelta į sąlyginai jai skirtą vietą 3-jų metrų aukštyje, po... 50 metų. Nuotraukoje šalia naujoji paminklo saulutė.
Paminklo granito plokštės, pagal skulptoriaus projektą, buvo pagamintos paminklų dirbtuvėse "Juodasis kaspinas", Šiauliuose.
Paminklas paruoštas išvežimui į paskirties vietą maršrutu Šiauliai - Tūbinės, 2015 07 09 diena
Tūbinėse, šalia bendruomenės namų, laukė paruošta vieta būsimajam paminklui.
Netrukus prasidėjo montavimo darbai.
Iš dešinės pirmas, statybos techninis prižiūrėtojas architektas Antanas Plaipa, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas St. Lidžius, užsakovai Benjaminas Bendikas ir seniūnaitis Vladas Montrimas.
2015 m liepos 9-oji diena.
Už kelių dienų, liepos 12d. sekmadienį, vyko metalinės saulutės pakėlimas.
Seniūnaičio Vlado Montrimo rankose(kairėje) senoji griovėjų sulankstyta, tūbiniškių daug metų saugota saulutė. Ji mena paminklo ir krašto istoriją. Dešinėje, šiauliečio konstruktoriaus A. Bendiko rankose, naujoji saulutė paminklui.
Istorinė akimirka. Svarbi paminklo detalė metalinė Saulutė tuoj papuoš paminklo viršūnę. Tai paminklo projektavimo bei gamybos užbaigimo akimirka, kurioje dalyavo atstatymo iniciatoriai ir pirmieji rėmėjai.
Techninio projekto kostruktorius Augenijus Bendikas, apie 25 kg svęriančią saulutę tvirtina jai pritaikytoje vietoje.
Metalinė saulutė, papuošusi paminklo viršūnę, vainikavo ir paminklo projektavimo bei gamybos proceso pabaigą. Visiems šio rimto proceso dalyviams tai buvolaiminga diena.
Kraštiečiai, Tūbinių paminklo rėmėjai, sustojo nuotraukai po saulutės užkėlimo, 2015 m. liepos 12-oji.
Paminklo atidengimo ceremonijoje Šilalės Savivaldybės Meras J. Gudauskas ir paminklo atstatymo iniciatorius B. Bendikas, 2015 m rugsėjo 6d.
Paminklo statybos užsakovas ir iniciatorius B. Bendikas
A. Bendikas prie atidengto Tūbinių paminklo su šventės svečiais: Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis iš kairės ir Lietuvos Laisvės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Šilalės m. garbės pilietis Albinas Kentra
Tautodailės meistras Alfonsas Bendikas Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnui St. Lidžiui atminimui dovanojo inkilą
Tūbinių paminklo atidengimo šventės akimirka, 2015m.
Kraštietis Alfonsas Bendikas, dėkodamas už prisidėjimą prie tūbiniškiams brangaus istorinio paminklo atstatymo, Šilalės Kaimiškosios seniūnijos seniūnui p. Lidžiui, prisiminimui įteikė paties išdrožtą inkilą. Nuotraukos kairėje, paminklo atidengimo iškilmes stebi Juozas Noreika, buvusio Kiaukų kaimo gyventojo, Tūbinių Šaulių būrio nario, Antano Noreikos sūnus. Būtent jo tėvas Antanas matomas anksčiau pateiktoje senoje nuotraukoje, kur Tūbinių Šauliai kartu sėdi prie paminklo.
Nuotraukoje klasės draugai Tūbinių aštuonmetės mokyklos 1968 m. laidos mokiniai, iš kairės: Antanas Kėbla, Petras Jurgutis ir Augenijus Bendikas, 1965 m. Kitoje nuotraukoje susitikimas po 50 metų, prie naujojo Tūbinių paminklo, 2015m.
Tūbinių paminklo atstatymas svarbus įvykis bendruomenei, visiems geros valios žmonėms palaikiusiems atstatymo idėją, jaučiantiems pagarbą savo gimtojo krašto istorijai.
Paminklo atidengimo šventėje dalyvius ir svečius linksmino ansamblis "Jonis", aprašė Šilalės spauda,
"Šiaulių Kraštas" ir kiti laikraščiai
Filmuotos medžiagos iš šventės galime rasti pagal pateikiamas nuorodas Augenijaus B. youtube kanale:
Vytauto Didžiojo paminklo atstatymas 1d
Vytauto Didžiojo paminklo atstatymas 2 d
Paminklo Vytautui Didžiajam Tūbinėse atstatymas film.3
(atsiprašome už techninį broką):
B. Bendiko rūpesčiu, 2018m. sausio 9 d. Tūbinių paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui įtrauktas į saugomų LR Kultūros Vertybių Registrą(KVR) Nr: KPD-RM-2658; Aktas_KPD-RM-2658.pdf TRP
„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus
2015 m. rugsėjo 18 d., Nr. 7 (66)
Po atlaidų pašventintas atstatytas paminklas Vytautui Didžiajam
Prie pašventinto paminklo Benjaminas Bendikas, Zita Katauskienė
ir Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas
Šv. Kryžiaus išaukštinimo šv. Mišias aukojo ir homiliją pasakė kan. Andriejus Sabaliauskas
Procesijoje dalyvavo daug jaunimo. Centre – klebonas kanauninkas dr. Algis Genutis
TŪBINĖS. Nors medinė parapijos bažnytėlė yra tituluota Dievo Apvaizdos titulu, tačiau tūbiniškiai nuo seno yra įpratę pirmąjį rugsėjo sekmadienį švęsti Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidus. Tad ir šiemet, rugsėjo 6-osios sekmadienį, į gėlėmis ir žalumynais išdabintą (tuo pasirūpino net 27 metus pročkele dirbanti Juzefa Benėtaitė) Dievo Apvaizdos šventovę susirinko daug žmonių, iš kurių buvo nemažai kilusių iš šio krašto. Jie gėrėjosi ir šventoriumi, kurį rūpestingai prižiūri Vladas Montrimas. Nors Tūbinių parapiją aptarnauja Šilalės parapijos kunigai, tačiau šiuose atlaiduose dalyvavo ir juos vedė svečias, puikus pamokslininkas iš Telšių kan. Andriejus Sabaliauskas. Jis pasakė homiliją apie kryžiaus paskirtį, jo galią, kvietė branginti šį mūsų Atpirkėjo Jėzaus Kristaus Kančios ženklą, atstatant apleistus arba sunykusius kryžius pakelėse, sodybose, žmonių žudynių vietose. Būtina atstatyti kryžius ir savo širdyse... Ypač tai svarbu jaunimui ir tiems, kurie apleidę tikėjimą, nutolę nuo kryžiaus. Pasak pamokslininko, svarbu turėti kryžių ir į jį dažnai pažvelgti. Jis būtinas namuose, kasdien prie jo suklaupiant šeimos maldai... Atlaidus pagyvino parapijos choras, vadovaujamas vargonininko Kęstučio Kareivos, bei iškilminga procesija aplink bažnyčią.
Paskui Šilalės ir šios parapijos klebonas kan. dr. Algis Genutis padėkojo kan. A. Sabaliauskui už pravestus atlaidus.
Ne mažiau prasminga ir patriotiška buvo antroji tos dienos dalis. Kiekvienas miestas, miestelis, kaimas arba kaimelis turi savo istoriją, kuri tampa svarbiu ir svariu indėliu į istorinę visos tautos raidą, kultūrą, papročius bei puoselėjamas vertybes, o jos tvirtina bei parodo, kokia stipri, vieninga ir nepaklupdoma yra tauta.
Tūbinių kaimas turi turtingą patriotinę praeitį. Prieškariu Tūbinėse pradėjo veikti aktyvios visuomeninės organizacijos: šaulių būrys, pavasarininkų kuopa, dūdų orkestras. Maždaug apie 1930-uosius, minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, Tūbinėse buvo pastatytas paminklas, primenantis garbingą Lietuvos istoriją bei iškilius mūsų tautos žmones. Sovietmečiu šis paminklas buvo sunaikintas. Net kelis dešimtmečius netoli bažnyčios esančio mūrinio pastato požemyje, mediniuose, supuvusiuose karstuose trūnijo, dūlėjo visokių griozdų užversti Tūbinių bažnyčios fundatorių, dėjusių visas pastangas, kad tūbiniškiai turėtų savo bažnyčią, palaikai. Pagaliau Tūbinių krašto patrioto Benjamino Bendiko, dabar gyvenančio Šiauliuose, iniciatyva, kuriai pritarė Šilalės klebonas kan. dr. A. Genutis, su savo parapijos vikarais aptarnaujantis ir Tūbines, pasirūpinta požemyje esančių palaikų sutvarkymu. Padedant Šilalės rajono savivaldybei ir Šilalės kaimiškajai seniūnijai (seniūnas – Stasys Lidžius), padaryti nauji karstai, į juos sudėti bažnyčios fundatorių palaikai. Viskas pašventinta. Planuojama restauruoti šio požemio vidų, atlikti sienų apdailą.
Kitas patriotiškas žingsnis, prikeliant praeitį, žengtas pasibaigus Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidams, kai žmonės pasuko prie netoli bažnyčios tam specialiai paruoštoje aikštelėje atstatyto Vytauto Didžiojo paminklo. Pirmasis paminklas, minint 500-ąsias šios iškilios asmenybės metines, buvo pastatytas apie 1930 metus. Dabar jau kitoje visiems gerai matomoje vietoje atstatyto paminklo Vytautui Didžiajam iniciatorius yra kraštietis B. Bendikas ir jo brolis Augenijus. Atstatyto paminklo techninio projekto ir su juo susijusių išlaidų rėmėjai yra Alfonso, Aloyzo, Augenijaus, Benjamino ir Birutės Bendikų šeimos. Visų rėmėjų neįmanoma paminėti – jų būta labai daug. Paminklo projekto autorius – architektas Antanas Plaipa, atstatymą rėmė Lietuvos žemės ūkio ministerija (šventėje dalyvavo viceministras Albinas Ežerskis, kuris teigiamai įvertino atstatyto paminklo reikšmę). Šventėje dalyvavęs Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas pasidžiaugė gražia, patriotine tūbiniškių iniciatyva. Meras bei kiti kalbėjusieji padėkojo atstatyto paminklo rėmėjams bei visiems, kurie vienaip arba kitaip prisidėjo prie šios iniciatyvos. Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiajai specialistei Jurgitai Viršilienei įteiktas Kultūros ministro Šarūno Biručio padėkos raštas už svarų indėlį, atstatant paminklą Vytautui Didžiajam Tūbinių kaime bei įamžinant bažnyčios mecenatų Ignoto ir Teklės Jasevičių atminimą, puoselėjant Tūbinių krašto istoriją. Paminklą pašventino klebonas kan. dr. A. Genutis.
Šventė Tūbinėse baigėsi nuotaikingu grupės „Jonis“ koncertu ir visų šventės dalyvių agape bei iki vakaro užsitęsusiais pokalbiais apie praeitį ir nūdieną.
Pranciškus Žukauskas
Šilalės rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2015 „XXI amžius“
Istorija apie Vytautą
Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas
Paveikslą 2000 metais nutapė dailininkas Pranciškus Gerlikas. P. Gerliko gimtinė Tūbinių parapijos Mažrimų km.
Garsusis karvedys Vytautas Didysis, gimęs Senuosiuose Trakuose g. apie 1350 m. Trakuose gyveno iki 1430 m. spalio 27 d., kada netikėtai mirė. Lietuvos didysis kunigaikštis 1401–1429, realiai – 1392–1429;1422–1423 m. – kartu ir Čekijos karalius; Lietuvos karalius 1429–1430 m. Tai Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis.
Kovodamas su Skirgaila bei Jogaila dėl Skirgailai atiduotos tėvonijos (Trakų kunigaikštystės), Vytautas 1382–1384 ir 1389–1392 m. bėgo pas kryžiuočius. 1383 m. spalio 21 d. Tepliavoje buvo pakrikštytas kaip Vygandas, pakartotinai pakrikštytas 1386 m. vasario 15 d. jau kaip Aleksandras. Abu kartus Vytautas kryžiuočius išdavė ir grįžo į Lietuvą, pasiekęs susitarimus su Jogaila. 1384 m. jis atgavo dalį savo tėvonijos. 1392 m. pagal Astravos sutartį atgavo Trakus ir išsikovojo teisę valdyti visą LDK kaip Jogailos vietininkas, o 1401 m. išsirūpino Ldk titulą bei teisę valdyti LDK kaip „Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vasalas. Vytautui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pripažįstama tik nominali Lietuvos priklausomybė nuo Lenkijos, nors jokių vasalinių santykių nebuvo.
Valdant Vytautui jo pastangomis dauguma LDK sritinių kunigaikščių buvo pakeisti didžiojo kunigaikščio vietininkais, o didžiojo kunigaikščio taryba iš patariamojo valdymo organo virto autonomišku valstybės valdymo organu, kurio nariai jau neblogai išmanė LDK vidaus ir užsienio politikos vingrybes.
Vytautas vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410. galutinai palaužusiai Vokiečių ordino karinę galią. Netrukus po šio mūšio, 1411 m sudaryta Torūnės taikos sutartimi Žemaitija buvo pripažinta Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos. 1422 m., po dar vieno Vytauto ir Jogailos surengto žygio į Prūsiją, buvo sudaryta Melno taikos sutartis, kuria ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją.
Remdamas nuo Maskvos nepriklausomas rusų bei rusėnų kunigaikštystes, Vytautas sudarė sutartis su Tverės (1427), Riazanės (1430) ir Pronsko (1430) kunigaikščiais.
1429 m. sausį Lucko pilyje vykusio Europos monarchų ir jų atstovų suvažiavimo dalyviai (nevainikuoto) Vokietijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio (tolimo Vytauto giminaičio) siūlymu Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi.
Lietuvos didžiūnai Vytautą Lietuvos karaliumi buvo apskelbę dar 1398 m. spalį, tada Nemuno Salyno saloje susirinkę patvirtinti LDK taikos su Vokiečių ordinu. Vytauto ir jo žmonos Julijonos vainikavimo karališkais vainikais iškilmės buvo numatytos 1430 m. rugsėjo 8 d., tačiau jos neįvyko lenkams tų metų rugpjūčio viduryje Vokietijos ir Lenkijos pasienyje suėmus, sumušus ir apiplėšus imperatoriaus įgaliotinius, gabenusius į Vilnių Vytauto vainikavimo sutartį . Tai buvo speciali Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinių delegacija, kuri tuo pat metu Vytautui ir jo žmonai vežė Niurnbergo auksakalių pagamintas karūnas ir 1430 m. rugsėjo pradžioje jau buvo Frankfurte prie Oderio. Po šio incidento toliau nebevyko ir grįžo į Vokietiją. Po to, kita Vytauto vainikavimo iškilmių diena buvo paskirta dar du kartus, tačiau antrąjį Lietuvos karaliaus vainikavimosi bandymą sužlugdė tų pačių metų spalio pradžioje į Lietuvą kartu su Vytautą palaikiusiu Jogaila atvykęs Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis, o trečiąjį – netikėta Vytauto mirtis 1430 m. spalio 27 d.
Tarp I ir II pasaulinių karų pirmojo neįvykusio Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi diena, rugsėjo 8-oji Lietuvoje buvo švenčiama kaip Tautos šventė.
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Muziejus įkurtas 1919 metais Lietuvai kuriant savo kariuomenę ir nepriklausomybės kovose atstatant Nepriklausomybę.
Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai muziejaus įkūrimo metu vadovavo kraštietis Pranas Liatukas(1876-1945), kilęs iš Kvėdarnos valsčiaus, Padievaičio kaimo. Prano tėvai Dominykas ir Eleonora Liatukai turėjo 45 hektarus legendomis apipintos ir piliakalniais garsios žemaičių žemės.
1921 m. sausio 22 d. savo įsakyme dėl Lietuvos Karo Muziejaus įkūrimo, Pranas Liatukas parašė šiuos istorinius žodžius:
„Kuriamas karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti busimoms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę.“
Pranas Liatukas 1876-1945
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus pagrindinė ekspozicijų salė Kaune. Po ją galima pakeliauti ir virtualiuoju būdu. Ekspozicijos centre Paminklas Vytautui Didžiajam.
Vytauto Didžiojo vardą muziejus gavo 1930-ais metais, 500 mirties metinių paminėjimo proga. Garbingą vardą, kurį sovietai panaikino 1940-aisiais, o muziejus vardą vėl susigrąžino 1990-aisiais metais.
Vytauto Didžiojo Karo Muziejus 2018m Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečio proga išleido katalogą, skirtą visiems Valstybės kūrėjams ir Laisvės gynėjams, kurie negailėdami savo gyvybės ir sveikatos aukojosi Tėvynei. Jame patalpinti tarpukariu žuvusiems už Lietuvos laisvę pastatyti, sovietmečiu nugriauti, o atgavus Nepriklausomybę vėl atstatyti paminklai.
Nuotraukoje Vytauto Didžiojo Karo Muziejus išleistas katalogas "Žuvusiems už Lietuvos laisvę", Augenijaus Bendiko rankose laikomas egzempliorius, knygos autoriaus, muziejaus darbuotojo Edvino Vaidoto dovana, 2019 04 01.
Katalogo "Žuvusiems už Lietuvos laisvę" viršelio nuotrauka, 2019 04 01
Kataloge patalpinta informacija apie tarpukaryje Tūbinėse stovėjusį, 1964 m nugriautą ir 2015 m atstatytą Tūbinių paminklą. Pagal trumpą autoriaus informaciją nurodytame šaltinyje(452) Tūbinių paminklas vadinamas "Nepriklausomybės 10-mečio paminklu".
Daugelis 1928 metais statytų paminklų, taip pat Laukuvoje ir Kvėdarnoje, buvo statomi kaip trejopos paskirties, kurias apibrėžė trijuose paminklo šlaituose pavaizduotos temos. Tūbinių bendruomenėje paminklas buvo žinomas "Nepriklausomybės", " Karių" ir "Vytauto Didžiojo" pavadinimais. Pastarasis labiau prigijo po Kunigaikščio Vytauto 500-ūjų metinių minėjimo, 1930-aisiais metais, kurie buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais.
PASTABA: Katalogas kol kas išleistas nedideliu tiražu ir naudojamas muziejaus reprezentaciniais tikslais. Įsigyti šiuo metu galima tik Vytauto Didžiojo Karo Muziejuje.
Prieš karą stovėjęs, sovietmečiu nugriautas paminklas Kaune: "Kasvakar, saulei leidžiantis, atliekamos apeigos žuvusių dėl Lietuvos laisvės atminimui pagerbti. K. Binkis, "Naujoji Lietuva", 1938m.
2015 m. Tūbinių bendruomenė įgyvendino dar anksčiau sumanytą projektą, pastatė skulptūrą "Vytautas Didysis" iš medžio, kurioje Vytautas stilistiškai pavaizduotas visu ūgiu. Liaudies meno motyvus primenanti skulptūra papuošė buvusios klebonijos-mokyklos, dabar bendruomenės namų kiemą.
Naujasis Tūbinių Nepriklausomybės-Vytauto Didžiojo paminklas, 2015 m.
Paminklo vaizdas naktyje, 2015 m.
Tūbiniškiai prie paminklo, 2018 02 18
