|
Šimtmečio šventė Tai platus, kelių kartų ir giminių susitikimas Brokštėnų k. pažymint Bendikų sodybos ir ūkio įkūrimo Brokštėnuose šimtmetį.
Jų dalyviai Bendikų, Noreikų, Vištartų, Kaulių giminių atstovai atvyko iš daugelio rajonų ir Lietuvos miestų, taip pat iš užsienio. Susitikimas 100-mečio šventė 2012 m. liepos 21 dieną įprasudėjo Tūbinėse.
 Susitikimo dalyviai renkasi Šv. Mišioms Tūbinių bažnyčioje, 2018 07 21
Pagal savo apimtį tai pirmasis toks giminės susitikimas, kuriame dalyvavo:
Povilo Bendiko, (1867-1939) ir Kazimieros Vištartaitės Bendikienės, (1881-1952) palikuonys, taip pat Vlado Noreikos(1913-1994) giminės ir palikuonys: Zofijos Bendikaitės - Kaulių giminės šaka, Alfonso Bendiko - Bendikų giminės šaka, Stanislavos Bendikienės - Noreikaitės - Noreikų giminės šaka, senelės Bendikienės Kazimieros - Vyštartaitės - Vyštartų giminės šaka. Bronislavos Bendikaitės - Fetingių giminės šakos atstovai iš Lenkijos šventės dalyviams atsiuntė sveikinimus. Žemės Brokštėnuose, vadinamos Bendikine, šimtmečio šventės tikslas
įamžinti Bendikų ūkio įkūrėjus ir statytojus, senelius Povilą ir Kazimierą Bendikus,
pagerbti šviesios atminties tėvelius Alfonsą ir Stanislavą Bendikus, paaukojusius šiai žemei ir savo šeimai savo sveikatą ir gyvenimą, pratęsti giminės bendravimo tradicijas, pabūti kartu su jaunosiomis giminės kartomis, skatinti jas pažinti savo giminės istoriją ir šaknis, pagerbti iš šio pasaulio išėjusius artimuosius.
Šventė prasidėjo Tūbinių bažnyčioje, kur vyko Šventos mišios.
 Augenijus Bendikas pasveikino giminių susitikimo dalyvius ir pristatė jo oficialiosios dalies vedėją Neringą Bendikaitę Noreikienę.
     Bendra šventės dalyvių nuotrauka bažnyčios šventoriuje, po mišių, 2012 07 21
Trumpa malda ir degančiomis žvakutėmis pagerbti išėjusių artimūjų sustojome Tūbinių ir Šilalės kapinėse:
- prie senelių Povilo ir Kazimieros Bendikų, dukros ir sesers Kazimieros šeimos kapo,
- prie senojo akmeninio kryžiaus, pastatyto 1918 metais - Antano Bendiko šeimos, jo sūnų Pranciškaus ir Kazimiero Bendikų kapo,
- prie senelių Teodoros ir Petro Noreikų, Bronės Noreikaitės-Kasiliauskienės, dukros ir sesers Aldonos šeimos kapų,
- prie Alfonso ir Stanislavos Bendikų, sūnaus ir brolio Tomo Bendiko kapų,
- prie Zofijos ir Albino Kaulių jų sūnaus ir brolio Povilo kapų,
- prie senelės Kazimieros šeimos, brolio Jurgio Vyštarto šeimos ir prie kitų giminių kapų.
 Tomas Bendikas į šventę atvyko iš Londono, JK.
 Kapinėse. Pirmame plane centre Kazimiera Zarankienė, dešinėje Birutė Bendikienė, a.a. Tomo Bendiko žmona, daug metų nuoširdžiai besirūpinanti ne tik savo vyro Tomo, bet ir kitų artimūjų kapais.
  Apie senūjų Bendikų kapo paslapties atskleidimą ir naujai gautus dokumentus prie akmeninio kryžiaus susirinkusiems šventės dalyviams pasakojo Augenijus Bendikas, taip pat brolis Benjaminas.
  Nuotraukoje, senelių Povilo ir Kazimieros Bendikų palaidojimo vieta. Čia stovėjęs medinis kryžius apie 1978 m. buvo pakeistas akmeniniu paminklu. 2012 m. kapavietė vėl pertvarkyta ir atnaujinta. Tai labai sena amžinojo poilsio vieta, šalia Šv. Veronikos, koplyčios. Labai tikėtina, kad čia ilsisi ir prosenelio Pajerubinio kaimo gyventojo Antano Bendiko palaikai.
  Čia ilsisi ir Alfonso sesers Kazimieros Bendikaitės Budginienės palaikai.
 Alfonso ir Stanislavos Noreikaitės-Bendikų amžinojo poilsio vieta
 Bendiko Tomo(1944-1995) kapas.
 Teodoros Daukilaitės ir Antano-Noreikų šeimos kapas.
 Bronės Noreikaitės-Kasiliauskų šeimos kapas.
    Artimieji prie Zofijos ir Albino Kaulių, senelių Juozapo ir Uršulės Kaulių šeimos kapų, Šilalės kapinėse.
 Vlado Noreikos šeimos kapas Šilalėje
Toliau visi vykome aplankyti ir pagerbti Senają Bendikų-Kaulių sodybą Pajerubinio kaime.     Nuo prosenelio Antano Bendiko laikų išlikęs autentiškas svirnas ir apie 1906 metus Povilo Bendiko pastatytas ir pašventintas kryžius.
    Būtent čia prasidėjo mūsų prosenelio Antano Bendiko šeimos gyvenimo istorija, siekianti atgal net 180 metų. Čia gyveno jo sūnūs, Povilo vyresnieji broliai - Pranciškus ir Kazimieras su žmona Ona. Čia, grįžęs iš Amerikos, savarankišką šeimyninį gyvenimą jau Lietuvoje pradėjo senelis Povilas. Vėliau ūkį Pajerubinio kaime perleido vyriausios dukros šeimai Zofijai ir Albinui Kauliams, užauginusiems didelę 8 vaikų šeimą.
  Bronė Mačaitienė pasitinka giminės susitikimo dalyvius iš Brokštėnų. Duoną raiko Aleksandra, nuo kūdikystės priglausta ir užauginta mergaitė.
 Bronė Mačaitienė(1924 - 2018), pati vyriausia šventės dalyvė.
Viena iš Zofijos dukterų, nepailstama ūkininkė, visa siela atsidavusi gimtajai žemei, Bronė Kauliūtė - Mačaitienė, pasitikdama prie sodybos didelį savo giminės pulką su duona ir druska, prabilo nuostabiais, daugelį metų širdyje išnešiotais, šiai progai tinkamais eilėraščio žodžiais:
Upeliukai ir miškai,
Kur mūsų proteviai gyveno,
Ir užaugo jų vaikai,
Gerbsiu ir mylėsiu
Kiek mano jėgos leis
Gint tave padėsiu
Didvyrių eidama keliais
Šios padeklamuotos eilės atspindi Bronės gyvenimo nuostatas. Nuo ankstyvos vaikystės patyrusi sveikatos negalavimų, savo gyvenimo pavyzdžiu sveikiesiems parodė kaip reikia kovoti už gyvenimą, ir iki galo laikytis savo principų ir įsitikinimų. Susiformuoti tokiam charakteriui jai padėjo ir bendravimas su seneliu Povilu. Vaikystėje stipriai susirgusi, dažnai svečiuodavosi ir pas senelius Brokštėnuose. Kai visa šeimyna išeidavo prie ūkio darbų, ją sergančią dažnai palikdavo dviese su seneliu. Jis labai ją mylėjo, glausdavo prie savęs, pasakodavo įvairiausių istorijų apie gyvenimą tolimas keliones per vandenynus, pavojingą darbą anglies kasyklose, Amerikoje. Dalis šių pasakojimų rado vietą Bendikų giminės istorijoje.
Pasikeitus laikmečiui ir gražinant žemę savininkams Bronė daug padėjo pastangų kad žemė nebūtų išdalyta svetimiems, kovojo visais įmanomais būdais, kad galėtų savarankiškai ūkininkauti. Pradėjus griūti seniesiems pastatams, užsiėmė naujo namo statyba. Dėl šių principų ją gerbė ir dėdė Alfonsas dažnai ją lankęs ir kaimynai ir vietinė valdžia. Tarp gyvenime sutiktų žmonių buvo ir tokių kurių Bronė nenorėtų daugiau sutikti. Jai skauda širdį, kad gyvenimas dažnai einasi ne taip kaip norėtusi, kad atidavusi daug savo meilės ir šilumos augindama savo anūkus ir priglaustus šeimos narius, negauna tokios pat šilumos atgal, kartais nėra ramybės senatvėje, o svarbiausia, nėra norinčio rimtai ūkininkauti, kad prakaitu aplaistyta protėvių žemė, išmaitinusi tiek daug giminės narių turėtų patikimą šeimininką.
 Šios nuotraukos saugomos Bronės archyvuose jai primena ir istoriją ir jaunystės laikus.
Sodybos kieme tebestovi šeimos relikvija tapęs, apie 1906 metus Povilo statytas medinis kryžius, netoliese jau Povilo žento Albino Kauliaus sodinta didžiulė eglė. Ją apkabinti susikibus reikia jau trijų žmonių.
  Prisiminimais apie čia buvusį gyvenimą pasidalijo čia užaugusi, su šeima sunkų pokario laiką išgyvenusi, 80 metų Kazimiera Kauliutė - Zarankienė.
Turėdama puikią atmintį ir skaitovo sugebėjimą perteikti savo mintis, Kazimiera šventės dalyviams papasakojo daug labai įdomių prisiminimų iš savo vaikystės, jaunystės laikų, o taip pat atskleidė keleto susitikimų su senoliu Povilu vaizdus. Jos prisiminimai, dukros Daivos šeimos pastangomis, įrašyti į kompaktinį diską, buvo pеržiūrėti ir šventės šurmulio metu Brokštėnuose.
Tai labai jaudinanti istorija , praturtinanti mūsų žinias apie karo ir pokario laiką šiame krašte ir konkrečiai šioje vietovėje, tuometinį gyvenimą po to, kai senolio šeima išsikraustė į Brokštėnus ir išsklido po platūjį pasaulį. Ši labai graži istorinė senūjų Bendikų gyvenamoji vieta, mūsų vadinama Senąja Bendikine dar laukia savo įamžinimo ir smulkesnio aprašymo. Tikimės tai padaryti kartu su gausios Kaulių giminės šakos atstovais, kurios vienas aktyviausių, Kazimieros anūkas Darius Kiniulis - archeologas ir muziejininkas.
 Kazimiera Zarankienė dalijasi prisiminimais, 2012-tieji.
    Pažvelgus į šias nuotraukas, kurioms jau per 70 metų, ausyse skamba net aštuonių Zofijos vaikų, Povilo anūkų klegesys, susiliejęs naminių gyvulių ir supančios gamtos garsais. Tiek daug čia gamtos ir gyvybės, o kur dar pakalnėje savo vandenis nešantis sraunus Jėrubyno upelis.
Galime suprasti, kad užaugęs tokioje aplinkoje, ir dar didesnėje, net 11-kos Antano Bendiko vaikų šeimoje, Povilas ir savo naujojo ūkio vietą rinkosi netoli to paties Jerubyno upelio vandens atitekančio iš Dievyčio ežero ir Ižnės ištakų, nešančio gyvenimo džiaugsmą, gyvybingumą ir daugeliui giminės kartų.
     Bendikaitė Zofija su vyru Albinu Kauliumi susituokę 1919-tais metais ir apsigyvenę šiame gamtos prieglobstyje, buvusiame prosenelio Antano Bendiko, o vėliau ir jo vaikų Kazimiero ir Povilo ūkyje, užaugino į mokslus ir gyvenimą išleido aštuonis savo vaikus.
1972 metais čia, Pajerubinio kaime laimingai sulaukė ir savo auksinių vestuvių, kurios vyko kartu su jauniausios dukros Salomėjos vestuvėmis. Visiems dalyvavusiems tai buvo nepamirštama šventė. Deja neužilgo po šių vestuvių Zofija paliko šį pasaulį, Albinas Kaulius šiuose namuose dar dešimtmetį pragyveno vienišas. Skaudus likimas, kad jauniausioji Salomėja šio giminės susitikimo ir 100-mečio šventės nesulaukė, išėjo a. atilsio tais pačiais metais, jau vykstant paruošiamiesiems darbams.
 Zofijos ir Albino auksinės vestuvės, dukros Salomėjos pirmoji santuoka
Po pietų šventės dalyviai persikėlė į Brokštėnus, kur vyko dalyvių registravimas, įteiktos dalyvio kortelės, "Bendikinės 100-mečio" medaliai  
    Rūpintojėlis senosios Stanislavos ir Alfonso Bendikų sodybos 100-mečio atminimui, kurį išdrožė sūnus Alfonsas.
 Prie sodybos tvenkinių laukė paruošta palapinė is stalas šventės dalyviams.
   Svečiai palieka įrašus dalyvių knygoje
 Bendikinės 100-mečio medaliai
 100-mečio šventės renginio siela Neringa į gausiai susirinkusį svečių būrį kreipėsi Vinco Stonio eilėmis: Raudonas saulės kamuolys pusiau pasislėpė už tvarto. Tylu, tiktai vėjelio gūsis pažadino senutę liepą ir krinta žemėn vilkeliu jos paskutinis žiedas.
Jau po medunešio. Svirne dar kvepia nektaru, O iščiulptas korys kampe dar tūno kaip vaiduoklis.
Ko ieškai tu, paklydusi kamane? Ar dingusių pavasario dienų? Ar prarastos jaunystės? Jau po medunešio
Tirštėja prieblanda. Sode, Tėvukas slenka lyg šešėlis. Ties aviliu palinko. Ten kurtu, tik laktoje dvi bitės budi.
O vakaro žara prigeso. Tėvukas užkelia vartus – Jau po medunešio. Alfonsas: "Šį rūpintojėlį 100-mečio šventės proga dariau ne sau o visai giminei ir tėvų atminimui"
 Šilalės parapijos klebonas, kanauninkas t. m. dr. Algis Genutis prie 100-metės sodybos pastatyto Rūpintojėlio, skirto Alfonsui ir Stanislavai Bendikams pasakė gražią prakalbą, ir atliko pašventinimo apeigas.
        AKMENIUI
Sveikas akmenėli, toks puikus didingas, kainozojaus eros tolimų laikų! Tu matei veidų daug kenčiančių, laimingų, meni mūsų bočius, darbus jų vaikų. Laikas nušlifavo tavo šonus, veidą ir paliko kūne daug gilių randų. Tu matei kaip saulė kilo ir vėl leidos prie tavęs prigludus prieglobstį randu.
Tu matei kaip karas siaubė bočių žemę, kaip broleliai gynė sesių darželius. Tu tvirtai stovėjai naktį tą neramią, kada tankai trypė kaimo rugelius. Meni kaip senolė statė šitą ūkį. ir kaip bočius vargo užsienio šaly... Meni šešis sūnus glaudžiantį tėvelį...gaila, kad prabilti tu vis negali...
Mielas akmenėli, pasakyt galėtum, kaip motutė vygę lingavo nakty, Kaip palangėj augo rūtos, žalios mėtos, ir žydėjo ievos sodo pakrašty. Daug kartų džiaugeisi žydint obelėlėms ir kentei nuo šalčio glėbyje žiemos Dar daug šimtų metų stovė.ki akmenėli, dovanok tvirtybės, džiaugsmo, šilumos!
Atminimo akmuo, stiprios valios ir begalinio pasiaukojimo šeimai simbolis pastatytas Bendikų ūkio įkūrėjų, senelių Povilo ir Kazimieros Bendikų atminimui.  Vėliava, jos pristatymo ir pašventinimo metu, patikėta jauniausiems šeštosios giminių kartos atstovams šilališkei Aistei Arnašiūtei ir Dainiui Bendikui, atvykusiam į giminės susitikimą iš tolimiausio krašto Islandijos.
   Vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvauja septintosios kartos atstovas Kasparas Kučka iš Mažeikių ir Audinga Bendikaitė iš Brokštėnų
    Bendikinės vėliavos pakėlimą lydėjo giminių dainos posmai.   Šventinis stalas dalyviams.
  Bendikų ir Noreikų geneologinės lentelės
Dalyviams susirinkus prie šventinio stalo, buvo paskelbta tylos minutė kad pagerbti visus artimuosius, jau išėjusius iš šio gyvenimo.   Apie tėvų ir senelių atminimą, Bendikinės 100-mečio šventės sumanymą kalbėjo susitikimo Augenijus Bendikas.
 Alfonso Bendiko šeima be emigraantų brolio Jono ir tėvo Povilo.Alfonsas12 m. sėdi centre, 1927 m.
Jis pristatė paruoštą Bendikų giminės medį **, ir savo šeimą, padėkojo broliams, jų šeimoms, visoms giminėms prisidėjusiems kaupiant medžiagą ir nuotraukas ruošiamai giminės istorijai.
  Noreikų giminės medį **sudarė, nuotraukų pateikė, istorijų susijusių su gimine papasakojo ir savo šeimą pristatė Liuda Noreikaitė Macijauskienė iš Vilniaus, atvykusi į šventę su šeima.
   Vlado Noreikos šeima prie Gimtinės Dvikamienio Ažuolo kartu su senele Teodora Noreikiene apie 1960-uosius metus
 Genutė Kasiliauskaitė Kuprienė iš Alytaus papaskojo apie savo mamos Bronės Noreikaitės Kasiliauskienės giminės šaką ir pristatė savo šeimos narius Bronė Noreikaitė Kasiliauskienė su savo šeima, dukra Bronė(Jankauskienė, iš kairės), sūnus Petras, dukra Genutė(Kuprienė) ir Aldona.
  Juozo Noreikos šeima, gyveno Krokuose
 Juozo Noreikos palikuonys, anūkės-dukros Kristinos vaikai ir proanūkė
   proseneliai Petronėlė Gudauskaitė Vištartienė ir Jurgis Vištartas, apie 1920 m. Rimantas su džiaugsmu priėmė kvietimą, pakvietė dalyvauti pusseseres, dalijosi prisiminimais apie savo tėvų Juzefos ir Antano bendravimą su Bendikais Brokštėnuose, apie senelio Jurgio Vištarto keliones į Ameriką, prisidėjo prie Vyštartų giminės geneologinių paieškų.
Nuotraukose matome senelį Jurgį Vyštartą, Kazimieros Bendikienės brolį, du kartus vykusį į tą patį Westvilės miestelį Ilinojaus valstijoje Amerikoje, kur darbavosi ir takus jau buvo pramynęs Povilas Bendikas. Kitoje nuotraukoje proseneliai, Jurgio tėvai: Jurgis Vyštartas ir Petronėlė Gudauskaitė Vyštartienė. Manome, kad kaip tik prosenelis Jurgis buvo nuvykęs Ameriką apie 1890 - 95-uosius, ir, gal būt, namuose palikęs dvi mažąsias dukras, vyriausiąją Kazimierą, kuriai buvo apie 10 metų, vežėsi su savimi. O 1889-aisiais Kazimiera tapo Bendiko Povilo žmona Čikagoje.
   Alfonso Vištarto dukros, atvykusios iš Šilalės, Gargždų ir Balsių pagražino šventinį stalą tortais ir pristatė savo šeimas.
Senoje nuotraukoje senelio Jurgio Vištarto šeima su sūnumis. Mažiukai vaikai tai jų tėvelis Alfonsas su broliuku Broniumi. Tortą šventiniam stalui demonstruoja Neringa Noreikienė.
 Trys sesės, Alfonso Vištarto dukros užaugo Balsių k.
Zofijos Bendikaitės anūkės, Adelės Kauliūtės dukros Liuda Vismantaitė ir Silvija Vismantaitė Kolobovienė Liuda trumpai pristatė visą Kaulių giminės šaką, kurią sudaro net aštuonių vaikų šeimos, Liuda išsaugojo ir pateikė medžiagos, istorinių nuotraukų, apie savo močiutės Zofijos Bendikaitės šeimą, jos brolį Joną. Nuotraukų iš Kanados ar Jungtinių Valstijų kitoje pusėje ir trumpos žinutės artimiesiems.
Nuotraukose Vismantai ir Adelė Vismontiene su dukrelėmis Silva ir Liuda.    Protėvių atminimą ir žemę šventai sauganti, daug metų savo tėvų Kaulių namų židinį kūrenanti, 90-ties metų Povilo Bendiko anūkė Bronė Kauliūtė Mačaitienė iš Pajerubinio kaimo, į Brokštėnus atvyko su dukra Albina, anūku Aleksu ir proanūke Aleksandra. Šalia Aleksandros sėdi sūnėno Povilo Mačaičio dukra.
Albinas Kaulius su sūnum Povilu ir anūku Povilu, dukros Zofijos Mačaitienės sūnumi.
Kazimiera Zarankienė su dukra Daiva prisistatė ir papasakojo daug dar nežinomų istorijų apie giminę. Ji, viena iš dviejų likusių Povilo pirmagimės Zofijos Bendikaitės Kaulienės dukrų, prisimenančių senelį Povilą.
Zofija Kaulienė su dukromis Brone ir Adele
  
Vakarop prie laužo šilumos, vyko giminės istorijos aptarimai, buvo pagarsinta Legenda Apie Bendikų Kilmę ...
Benjaminas (kairėje), vyriausias iš Bendikų, stovi kartu su pusbroliu Petru Noreika. Įdėjęs daug pastangų į šventės organizavimą, pasinėręs į giminės istorijos tyrinėjimus Benjaminas šiam šventiniam vakarui paruošė staigmeną: trūkstamą giminės istorijos dalį užpildęs gana įtikinama legenda apie Bendikų kilmę.  Legendinis kardas, praėjus metams po įteikimo
100-mečio giminių susitikimas Brokštėnuose, prisilietimas prie giminės istorijos ir protėvių pagerbimas, ilgam išliks mūsų ir mūsų vaikų širdyse. Nuoširdžiai dėkojame, Kaulių, Noreikų, Vyštartų, Bendikų giminių šakų atstovams ir jų šeimoms už prisidėjimą ir dalyvavimą šiame susitikime. Tikimės, kad "Bendikinės 100-mečio" šventė bus gera pradžia ateities giminių susitikimams, kad prie šio judėjimo prisijungs daugiau jaunosios giminės kartos atstovų iš visų kraštų ir mes kartu dar daug kartų aukštai kelsime Bendikinės vėliavą! Filmuotą medžiagą galima pažiūrėti pagal nuorodas: 100-mečio giminių susitikimas 1d. 100-mečio giminių susitikimas 2d.
Bendra šventės dalyvių nuotrauka prisiminimui prie Bendikų sodybos Brokštėnuose, 2012 m rugpjūtis. Daugiau nuotraukų iš 100-mečio šventės galima rasti pagal nuorodą:
Šiame dienoraštyje pateikta suglausta susitikimo medžaga ir šventėje dalyvavusių giminių šakų ir jų atstovų trumpi pristatymai. Daugiau medžiagos pagal gimines šakas pateikta skyrelyje "Gyvenimo knyga". Dėkojame visiems dalyviams pasidalinusiems prisiminimais ir nuotraukomis.
p.s.
  Alfonsas savo sodyboje pastatęs Kryžių, aplankęs savo pusseserės dukrą Liudą Vismantaitę Iždonuose, rado "Žaltį". Padėčiai ištaisyti pažadėjo išdrožti "Rūpintojėlį" kad sodyboje išliktų pusiausvyra...
Šventės dalyvių registravimo knyga
    Šventės aidai 
 2013.03.07
2013.06.01 d Šilalėje įvyko Alfonso Bendiko mirties 20-ties metų ir naujai atrastųjų senūjų protėvių vardų paminėjimas.
Šilalės bažnyčioje buvo laikomos mišios už Bendikų šeimos mirusius.
Pagal šeimos prašymą, mišių metu, buvo paminėti ir anksčiau giminėje nežinomų ,naujai archyvuose atrastųjų Bendikų protėvių vardai (tekste žemiau šie vardai pažymėti stambesniu šriftu):
Po mišių buvo aplankėme giminių kapus Šilalėje ir Tūbiniuose. Vėliau visi susirinkome prie pietų stalo kavinėje Šilalėje. Paminejimo pietų metu buvo pristatyti 2012 metais, giminės susitikimo metu pagarsintų giminės paieškų rezultatai ir Lietuvos Valstybinio Istorijos Archyvo archyvuose atrastų dokumentų medžiaga. Visi pasidžiaugėme paieškų rezultatais, pasidalijome įspūdžiais iš netikėtų didelių savo protėvių šeimų atradimo, aptarėme tolimesnius planus, ir naujai iškilusius klausimus. Buvo pritarta pagal galimybes pratesti paieškas pasirinktomis kryptimis. Minėjime dalyvavusioms giminės šakoms, taip pat brolių šeimoms buvo išdalytos archyvinės medžiagos dokumentų kopijos.
Pagal užklausimą dėl Bendikų genealogijos, 2013 metais archyvo(LVIA) pateikta medžiaga:
Iš LVIA gautos genealoginės lemtelės ir patvirtintos dokumentų kopijos  LVIA-1810.04.24-Marijonos Bendikaitės gimimo
 LVIA-1812. 05.25-Barboros B. gimimo
 LVIA-1814.10.17- Tado Bendiko gimimo
 LVIA-1816m Antano Bendiko gimimo
 LVIA-1819m Margaritos gimimo
 LVIA-1822m Aleksandro Bendiko gimimo
 LVIA-1833m Juditos Šlažaitės Bendikienės, 56m mirties
 LVIA-1843m Antano ir Eleonoros vedybos
 LVIA-1845m Ievos Bendikaitės gimimo, A
 LVIA-1847 03 28 Vincento Bendiko mirties
 LVIA-1848 03 30 Marijonos gimimo
 LVIA-1852 02 12 Tado B. 30m. ir Apolonijos Brazauskaites 18m. vedybos
 LVIA-1853 05 26 Antano B. gimimo
  LVIA-1856-Kazimiero gimimo
 LVIA-1858 04 15 Liudvikos gimimo
,
 LVIA-1860m Pranciškos gimimo
 LVIA-1860 04 19 Tado Bendiko s.Tado mirties
 LVIA-1864 10 16 Pranciškaus Bendiko gimimo
 LVIA-1846 04 06 Vincento gimimo
 LVIA-1850 07 19 Onos gimimo
 LVIA-1867m Povilo gimimo1
  LVIA-1870 08 07 Eleonoros Bendikaites, A. gimimo
  LVIA-1890-Eleonoros mirties
LVIA-1801m Jono Bendiko(Ivan) krikšto LVIA-1903-Marijos gimimo
LVIA-1909- Bronislavos gimimo
LVIA-1913m Kazimieros gimimo
LVIA-1915m Alfonso gimimo
LVIA-1916m Pranciškaus Bendiko mirties
LVIA-1817m Kazimiero mirties
LVIA-1931m Liudvikos Bendikaitės mirties
LVIA-1839m sausio mėn 21 d. Povilo mirties
|
