Tarp nedaugelio bažnyčios istorinių relikvijų iki šių dienų išsaugotas unikalus, Tūbinių dvaro savininkų Jacevičių 1926 m. bažnyčiai ir parapijai dovanotas  būgnas.
Būgnas 1824 2016m

Tūbinių bažnyčios būgnas, 2015 m.

Daugiau kaip 150 metų šis būgnas buvo neatsiejama Tūbinėse vykusių Velykų  švenčių dalis. Bažnyčios inventoriniuose aprašymuose minima, kad praeityje net du bažnyčios būgnai rytą auštant žadinę kaimo gyventojus į rytines pamaldas. Garsas, tai stiprėjantis, tai vėl nuslopstantis, užpildęs šventorių pasklisdavo po apylinkę, keldami nuotaiką ir nepakartojamą džiugesį. Šventės vykdavo iškilmingai, pučiant dūdų orkestrui, su „Kristaus kareivių“ rikiuotėmis, įtaigiais kunigų pamokslais, Šv. Kryžiaus kelio stočių apvaikščiojimais.
Bugno papuošimai  

Būgnas inkrustuotas kalto metalo elementais ir dvigalvio erelio atvaizdais, iki šių dienų išlaikęs savo pirmapradę išvaizdą. Specialioje plokštelėje, užtvirtintoje ant būgno šono, įspaustas Jacevičių giminės herbas, Anupro  Jacevičius šeimos vardų inicialai ir metai, 1826-ieji. Šiuo metu senovinis būgnas apeigoms nebenaudojamas, saugomas kaip kultūros paveldo objektas, kuriam 2016-aisiais sukako 190 metų.

Vyresniems tūbiniškiams atmintyje  įstrigę Velykų šventimo tradicijos prieškariu, taip pat po karo, apie 1950 m. kurių metu buvo organizuojamos įspūdingos inscenizacijos su Kristaus kareiviais-žalnieriais, dalyvaujant daug aplinkinio jaunimo, taip pat pučiamūjų orkestrui. Tuo laiku Tūbinėse dirbo aktyvus kun. Antanas Jurgaitis.

Iš Virginijos Lukošiūtės kun Jurgaitis
 
A.Jurgaitis Tūbinių bažnyčios šventoriuje, apie 1952 m, Nuotrauka iš V. Lukoševičienės rinkinio.

Tūbinių parapija kun. A. Jurgaičiui buvo viena pirmūjų biografijoje, todėl, būdamas jaunas ir turėdamas daug ateities planų, buvo labai aktyvus. Jo dėka bažnyčioje buvo įrengtas generatorius gaminantis elektrą bažnyčios apšvietimui, laisvalaikiu po parapiją važinėjo nuosavu motociklu. 

Kristaus kareivis ir žydai

Kristaus kareivis A. Valauskis tarp "žydų", visi iš Kiaukų k. Nuotrauka iš M. Vielavičienės albumo 

Kristaus kareiviai  Velykų švantėje01, 1952m.jpg

Kristaus kareivių rikiuotė iš Kiaukų. Uniformas gaminosi savo iniciatyva. Iš M. Vielavičienės albumo.

Kristaus kareiviai Tūbinėse4
 
Kristaus kareivių, "Žalnierių" rikiuotė, pasiruošusi velykų šventėms. Ant žemės, rankose laikydami kankinimo įrankius, sėdi keturi žydai. Nuotrauka iš Elvyros Gudelienės albumo  

Velykinių apeigų aprašymuose randame  pasakojimų apie ir velykų šventimą Tūbinėse. Šios šventės iki šių dienų  gyvos Tūbinių vyresniūjų gyventojų prisiminimuose:

 "...Kristaus kančių kelio veikėjai, tai persirengėliai kristaus "kareiviai" vadinami "Žalnieriais" ir aišku „žydai“ rankose turintys parupštus Kristaus kankinimo įrankius. Svarbiausias persirengėlių tikslas praktiškas: budinti užsnūdusius žmones.

Persirengėliai susigalvodavo ir kitokių išdaigų pakišdavo snaudžiantiems panosėn buteliuką su eteriniu spiritu, kartais brūkšteldavo silke, bučiuodavo merginoms rankas taip, kad įdurtų su į kaukės nosį įkalta vinute. Raudonai apsirengęs Judas skambindavo prie diržo pririštame monetas. Ir zakristijonas nevengdavo snaudžiančiam pakišti panosėn degančią žvakę.

Kristaus kareiviai baznycioje 1952m

Kristaus kareiviai "žalnieriai" Tūbinių bažnyčioje, apie 1952m. Nuotrauka iš E. Mikalauskienės albumo

 „Žydukų“ svarbiausias tikslas pagrobti kryžių. „Kareiviai“ su kardais neprileidžia įkyrių „žydukų“, dažnai tarp jų įvyksta „susirėmimų“: vieni atsimuša mediniais kardais, kiti puola su ilgomis replėmis ar plaktukais. Visa kova vyksta be žodžių, tik „žydukai“ neva žydiškai marmaliuoja. Nepavykus pagrobti kryžiaus jėga, „žydukai“ imasi visokių apgaulių: siūlo sargybai pinigų, bando užkalbinti ir atitraukti dėmesį, kiša amoniaką po nosimi. Be kryžiaus pagrobimo, „žydukai“ turi ir kitokių užsiėmimų: kimba prie besimeldžiančių, „nudžiauna“ jų daiktus, pririša virvėmis vieną prie kito snaudalius. Drąsesni bernai, atsinešę virves, pamaldžiai klūpančius kiek apsnūdusius maldininkus ir anksčiau rišdavo, o besišnekučiuojančius su mergomis bernus ir botagu supliekdavo. Raseinių krašte, kaip rašė B. Buračas, „jie, slankiodami visais bažnyčios pašaliais, ieškodavo, bene ras ką nors besnaudžiant. Radę miegančius pliekia didžiausiu botagu į bažnyčios grindis, kad, rodos, kas šaudo, net didžiausi snaudaliai pašoka iš miego. Jei kas neboja ir tokio šaudymo, tai toks gauna botagu per kuprą. Kiti Velykų „žydai“ nešasi kopėčias, pagaikščius, rykštes ir kitus pabūklus. Radę ką nors bemiegant, statosi kopėčias ir virsta ant miegančiųjų. Bažnyčios tarnai rodo žaibus ir perkūnijas. Perkūnijos trenksmas turi snaudalius žadinti ir vaikus stebinti.

Kristaus kareiviai žygiuoja

Kristaus kareiviai rikiuotėje prie Tūbinių bažnyčios. Kairėje, su ilgu rimbu rankoje, stovi žydas, dešinėje toliau, matomos pučiamųjų orkestro dūdos. Nuotrauka iš Kestučio Mikalausko rinkinio.
"Velykų rytą, auštant kaimo gyventojus žadina mušamas būgnas, taip tikintieji kviečiami į rytines pamaldas. Tuomet sargybiniai ir "velykžydžiai" sugrįžta į bažnyčią, ir tarnyba užbaigiama kartu su tikinčiaisiais bendroje procesijoje. Jos metu procesija eina  aplink bažnyčią tris ratus, tuo tarpu "velykžydžiai bėga šalia procecijos priešinga kryptimi devynis kart, taip bandydami šansus paskutinį kart sutrkdyti kristaus prisikėlimą. Žydais pasirėdžiusieji pusberniai su savimi  nešasi kopėčias, pagaikščius ir botagus, kiti reples, vinis ir rykštes. Kad šlykščiau atrodytų, pašonėn pasikiša kokią nudvėsusią vištą ar negyvą varną. Kada procesija eina iškilmingai su didele rimtimi, tai „žydai“, parodydami savo priešingumą, eina triukšmaudami, žydiškai koliodamiesi, botagais pliauškindami ir pagaikščiais švaistydamiesi. Kartu su bažnytine procesija eidavo ir kaimo muzikantai. Ketvirtajame mūsų amžiaus dešimtmetyje ir Šilalės raj. (Kvėdarnos, Laukuvos, Upynos, Tūbinės bažnyčiose) per Prisikėlimo procesiją persirengėliai lakstė priešinga procesijai kryptimi savaip darydami tvarką blaškydami maldininkų dėmesį."

Iš M. Vielavičienės Žalnieriai

 Iš M. Vėlavičienės nuotraukų rinkinio. Velykos, 1953-05-20

Kunigas A. Jurgaitis buvo aktyvus kovotojas su tikėjimo priespauda, savo pažiūras skleisdavo ir jaunimo tarpe, o šventinės eisenos, sutraukiančios daugybę žmonių užkliuvo sovietiniam saugumui(NKVD). Dauguma procesijų dalyvių patyrė sovietinio saugumo tardymus, kun. A. Jurgaitis iš Tūbinių buvo  iškeltas į Kaltinėnus, ir neužilgo nuteistas 5 m. kalėjimo. 
....