Savanoris Antanas Petrokas  

LR Nepriklausomybės kovų savanoris Antanas  Petrokas, 1919 m.

Nepriklausomybės kovų dalyviai ir savanoriai, 1919 m. Iš Arūno Petkevičiaaus nuotraukų rinkinio

Nuotrauka išsaugota Antano Petroko bendražygio, Kalniškių k gyventojo Domininko Petkevičiaus šeimoje. Spėjama, kad tai galėtų būti savanorių būrys, nusipaveikslavęs  Laukžemėje, Kretingos rajone.  Dokumentai rodo kad pirmoji A. Petroko, galimai ir kitų savanorių, taip pat kraštiečių šauktinių tarnybos vieta buvo Kretingos komendantūros būrys komplektuojamas Laukžemėje.

Apie 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų savanorį, Kalniškių k. gyventoją Antaną Petroką V. Kavaliausko knygoje "Lietuvos Karžygiai" rašoma:

Vyties kryžiaus kavalierius Antanas Petrokas ir jo apdovanojimai, Vyties Kryžius, Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo medalis, LR 1918-1928 m. Nepriklausomybės medalis,1934 m.

Tūbinių šaulių būrys prie Nepriklausomybės Vytauto Didžiojo paminklo, 1938-ieji m. 

Nuotraukoje stovi: iš kairės antras Pranas Dapkus, šalia su LR Valstybiniais apdovanojimais Antanas Petrokas, penkta iš kairės Stasė Trijonytė Račkauskienė, už jos stovi broliai Jonas ir Antanas Trijoniai. Antras iš dešinės stovi Povilas Stulga, trečias Albinas Monstvilas(?), už jo, aukščiau prie medžio stovi Stanislovas Pintveris. Sėdi iš kairės: Kazimieras Bagdonas, Pensavas, J. Katauskas, Dominikas Petkus, Antanas Noreika.

........................

Antano Petroko žmonos, Bronislavos laidotuvių procesija Kalniškių k. 1931 m. liepa.

Bronislavos Petrokienės laidotuvės Tūbinių kapinėse, 1931 m. liepa.

........................... 

Antano Petroko dukra, Vladislava Sankalienė(1926-2019 m.), pokario metais patyrusi nežmoniškus NKVD tardymus ir smurtą , džiaugėsi laisva Lietuva ir didžiavosi iki šių dienų išsaugojusi visus savo tėvui skirtus LR Valstybės apdovanojimus ir daugumą dokumentų.

Vladislava Sankalienė tik švęsdama garbingą 90 m. jubiliejų, 2016 metais, savo pasakojimu artimiesiems pirmą kartą atvėrė tai, ką jai teko išgyventi dėl savo tėvo, Nepriklausomybės kovų savanorio, aktyvaus šaulių būrio nario, pasirinkto kelio. Po karo, netrukus suėmus ir į Šilutės kalėjimą, vėliau į Vorkutos lagerius išvežus jos tėvą Antaną Petroką, šeimos narių kančios tęsėsi nuo visiško turto išvogimo-konfiskavimo, tardymų ir nežmoniško smurto Laukuvos stribinėje iki nepabaigiamo slapstymosi nuo persekiojimų ir tremimų vajaus.

Vladislava pirmą kartą matytoje 1938 m. nuotraukoje atpažino savo tėvą, stovintį su apdovanojimais tarp šaulių, prie Tūbinių paminklo, 2018 m.

Vladislava pasidalijo savo prisiminimais su kraštiečiais, džiaugėsi atsiradusia galimybeįamžinti tėvo atminimą Tūbinėse, kur jis, kartu su šauliais buvo aktyvus valstybinių švenčių organizatorius, sakydavo prakalbas, eisenose į bažnyčią po mitingo, žygiuodavo pirmose gretose.

Vladislava , kartu su dukromis rūpinosi, kad atminimo lenta tėvui atsirastų ir palaidojimo vietoje Tūbinių kapinėse. Svarbiausieji jos prisiminimai išliko užfiksuoti istorijos archyvinėje medžiagoje, artimųjų atmintyje ir nuotraukose.

Vladislava Sankalienė(1926-2020)

 Daugelį metų savo tėvo ir jo bendražygių atminimą išsaugojusi Vladislava Sankalienė senoviniu varpeliu skambina ateities kartoms ką kiekvienas privalome padaryti. Šilalė, 2018 m.

Aktyvi Sąjūdžio ir Nepriklausomos Lietuvos šalininkė, Vladislava Petrokaitė Sankalienė, išsaugojusi savo tėvo, 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų savanorio atminimą ir jam Valstybės suteiktus apdovanojimus, 2020 01 26 d. paliko šį pasaulį su viltimi, kad protėvių įdėtos pastangos dėl Laisvos ir Nepriklausomos Lietuvos bus tęsiamos, o atminimas gerbiamas ir saugomas.

(puslapis bus papildomas)

Politiniai kaliniai Vorkutos lageryje