|
Pajėrubynis Istorinės knygos, išgirsti prisiminimai, archyvų dokumentai padeda gauti duomenų apie protėvių gyvenamuosius kaimus, jų gyventojus, tikėjimą, istorinį laikmetį, politinę situaciją, ir ūkinę veiklą, kaip gyveno ir užaugino dideles šeimas. Pajėrubynio k. istorija nėra plačiai aprašyta, nebuvo ir dabar nėra daug gyventojų ir sodybų. 1845-1847m Žemaitijos Vyskupystės gyventojų sarašuose, kuriuos sudarė Šilalės bažnyčios kunigai, galima rasti tik Kiaukų kaimą. 1867 m. Šilalės Valsčiaus gyventojų statistikoje randame aprašytą Pajėrubynio vienkiemį, kuriame gyveno 15 asmenų. Kaimą sudarė buvęs vienkiemis ir atokiau nuo Kiaukų esančios sodybos išsidėsčiusios vakariniame Jėrubyno upelio krante. 1795 m. po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Pajėrubynis priklausė valstybinei KIAUKŲ VALDAI. Rozalija Dajoraitė Rekašienė, buvusi Pajerubinio k gyventoja, atvykusi iš Amerikos 1938 metais kartu su dukra Filomena, vaizdžiai aprašė savo įspūdžius, ką pamatė gimtajame Pajėrubynio kaime ir Lietuvoje.  JAV lietuvių laikraštis "Draugas", 1938-10-31.
   Tūbines, Rekašienės laidotuvių aprašymas, 1953 m.
  Jono Baltučio žmonos, Antaninos Stasytaitės Baltutienės 3 m. mirties paminėjimas vyko ne tik aukojamomis mišiomis Tūbinių bažnyčioje, bet ir Amerikoje. Įvykis pagarsintas 1938 m. spalio 31dienos Amerikos lietuvių laikraštyje "Draugas". Skelbime pagarsintos ir kelios giminėje esančių kunigų pavardės.
     (papildoma)
|
