ŠVENTĖ KIAUKUOSE ĮVYKO!

Mieli kraštiečiai ir žemiečiai,

Kiaukų kaimą, jos buvusią mokyklą, čia stovėjusias, bet neišlikusias sodybas ateities kartoms primins puikūs su meile pagaminti atminimo ženklai.

Vienas aktyviausių Kiaukų mokyklos ir jos įkūrėjo, mokytojo tremtinio, Antano Račkausko įamžinimo iniciatorių Zigmas Astrauskas, paaukojęs idėjai nesuskaičiuojamą kiekį darbo valandų, baigdamas savo sukurtą projektą, kartu su Kristina Paliutiene ir kitais projekto sumanytojais, nuoširdžiai dėkoja visiems kraštiečiams ir buvusiems mokiniams -už idėjos palaikymą, aukotojams už pinigines lėšas ir kitokią pagalbą. 

Prie šios padėkos prisijungia buvusio  Kiaukų k. gyventojo Petro Noreikos(1980-1920) palikuonys, Alfonsas Bendikas, mamos gimtinei padovanojęs Rūpintojėlį-Krytžių, taip pat kartu šios, Kiaukų-Tūbinių  istorijos puslapio rengėjas A. Bendikas.

Ačiū už  prisiminimus, atverstus asmeninius albumus, dešimtmečiais saugotas istorines mokyklos ir kaimo gyvenimo nuotraukas!

2020 metų Rugpjūčio 1 d. atidengtas paminklas Kiaukų k. pradžios mokyklai ir jos įkūrėjui, 1941 m. tremtiniui, mokytojui Antanui Račkauskui.

Šventės nuotraukomis ir video medžiaga dalijamąsi sukurtoje viešoje FaceBook grupėje Kiaukai Tūbinės. Čia rasime nuoširdžią vyskupo

Darius Trijonis

padėką šventės organizatoriams, šventėje patirtus įspūdžius, kuriais jis pasidalijo savo FB paskyroje.

Kviečiame visus dalyvius ir kraštiečius prisijungti prie grupės ir sekti čia talpinamas nuotraukas ir naujinimus. 

https://www.facebook.com/groups/321140645924060

Kaip viskas vyko

Šių metų rugpjūčio 1 d. 11 val Tūbinių bažnyčioje

buvo laikomos šv. mišios, kurias aukojo gerb. Vilniaus vyskupas Darius Trijonis ir Viešvilės bažnyčios klebonas Kęstutis Pajaujis. Po mišių Kiaukuose buvo šventinamas KIAUKŲ PRADŽIOS MOKYKLOS IR JOS ĮKŪRĖJO  A. RAČKAUSKO ATMINIMO AKMUO, DAJORŲ-MACIKŲ SODYBOS, KIAUKŲ KAIMO ATMINIMO KRYŽIUS IR KOPLYTSTULPIS-RŪPINTOJĖLIS Petro-Vlado, Noreikų giminės atminimui.

Po oficialiosios dalies rinkomės Tūbinių bendruomenės namuose, įvyko tradicinis pasibuvimas prie bendrojo stalo, linksmino Prano Gudausko Tauragės bandonijos.

Čia pabuvome kartu, pabendravome, pasidalinome prisiminimais. Tuo pat metu bendruomenės salėje vyko bent dvi parodos, pasigrožėjome Kiaukų pradinės mokyklos įkūrėjo, 1941 m. tremtinio, mokytojo Antano Račkausko ir jo dukros, Laimutės Jundulienės tapytais paveikslais, bei žemiečio,  Noreikų giminės palikuonio, tautodailininko Alfonso Bendiko medžio skulptūromis.

Šventės metu buvo įteikti paveikslai, kuriuos tautodailininkė Laimutė Jundulienė, už jos tėvelio pagerbimą ir jo įkurtos mokyklos įamžinimą, buvo nutarusi padovanoti. 

Paveikslas "Šv. Jurgis" po šventūjų mišių buvo padovanotas bažnyčiai. 

Šv. Jurgis -kartonas, aliejiniai dažai, 75 x 70, 1994 m.

Paveikslų autorei apie dovanojimą primins dovanoto paveikslo kopija su bendruomenės atributika.

Laimutės tėvo, mokytojo Antano Račkausko tapytas paveikslas "Kiaukų mokyklėlė" šeimos sprendimu buvo padovanotas Tūbinių bendruomenės namams ir surado vietą ant bendruomenės namų salės sienos.

Kiaukų pradinė mokyklėlė. Antanas Račkauskas,  kartonas, guašas, 60 x 70, 1980 m.

 (šventės medžiaga ruošiama, nuotraukos skelbiamos fb grupėje Kiaukai-Tūbinės)

 ATMINTIS

Žmogaus gyvenimas – tarsi upė, kuri turi savo ištakas, seklumas ir gilias vietas, kol galop pasiekia plačiuosius vandenis. Žmogus auga, plečia savo akiratį, gilina žinias,  supratimą apie Pasaulį, kad pasiektų gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo akimirkų. Tačiau, kaip ir upė, žmogus retai išvengia slenksčių ir sukrėtimų kol gyvenimo tėkmė išsilygina. Metams bėgant gyvenimo ritmas lėtėja ir ...visai sustoja.

Eidami gyvenimo keliu mes savo poelgius matuojame tėvų įdiegtais moraliniais principais, jėgų ir išminties semiamės  iš giminės šaknų, gimtinės ir tautos lobių. Bet kartais girdime: kad kaimas miršta!? Tačiau..., kol mes, kaimo vaikai jį sapnuojame, kaimas nemirs. Visai  nesvarbu, kad vietoje gimtojo namo žaliuoja pieva, siūbuoja javų laukas, ar auga miškas.

Ilgą laiką veikusioje Kiaukų pradinėje mokykloje rašymo ir skaitymo pradžiamokslį gavo Kiaukų, bei aplinkinių sodybų ir kaimų vaikai. Mokykla buvo ne tik žinių, bet ir kaimo kultūros lopšys, sutraukęs dainos ir šokio mėgėjus, juos būrė aktyvūs čia dirbę mokytojai.

Kraštiečių entuziastų dėka, buvusios Kiaukų pradžios mokyklos vietoje, pastatytasAtminimo akmuo, kuris bus šventinamas š.m. Rugpjūčio 1 d., po mišių Tūbinių bažnyčioje. 

Zigmo Astrausko autorinis darbas, Kiaukų mokyklos Atminimo akmuo, buvusios mokyklos vietoje Kiaukuose, 2020 06 20. Simboliška, kad apatinis paminklo akmuo paminklui  surastas Dryžų k., kur veikė  Dryžų pradinė mokykla ir mokinosi daug kraštiečių.

Be šito Z. Astrausko sukurto įspūdingo paminklo mokyklai ir jos įkūrėjui mokytojui A. Račkauskui atminti, Kiaukų k. paveldas pasipildė dar dviem atminimo ženklais, pastatytais buvusių sodybų vietose.

Atminimo kryžius

Dajorų-Macikų sodybos ir Kiaukų k. ATMINIMUI

Kryžiaus statybos iniciatorė Kristina Macikaitė Paliutienė sako, jog " negali nelikti nei ženklo toje vietoje, kur prabėgo dviejų kartų, mano protėvių gyvenimas, čia gimėme ir praleidome vaikystę mes - trečioji karta, sesuo, brolis ir aš. Laikas šiems namams buvo negailestingas – karas, pokaris, kolūkinė vergija, sovietinis žmonių nužmoginimas.
Taigi, kur toji senelių, tėvų ir kitų mano kaimo žmonių nugyvento gyvenimo prasmė, jų viltys, baimės, darbas – jų rankomis čia kiekvienas žemės grumstas nučiupinėtas..."

Kryžius Dajorų-Macikų sodybos ir Kiaukų k. ATMINIMUI, 2020 07 mėn.

"TE KRISTUS LAIMINA IŠĖJUSIUS AMŽINYBĖN, ŠIOJ ŽEMĖJ ESANČIUS IR ATEINANČIUS JŲ PALIKUONIS"

 Rūpintojėlis "Noreikų giminei atminti"

Noreikų sodyboje prie dvikamienio ąžuolo tautodailininko  Alfonso Bendiko sukurtas ir kartu su Petro Noreikos šeima pastatytas atminimo koplytstulpis Rūpintojėlis.

Sodybos istorija ir šis jos atminimo ženklas-Rūpintojėlis naujosioms kartoms primins protėvius, sodyboje išaugusias dideles šeimas ir garbingus giminės palikuonis prisiekusius Lietuvos Valstybei.

Koplytstulpis-Rūpintojėlis Noreikų giminei atminti, 2018 m.

Tėviškės žemėje Kiaukuose  pastatyti koplytstulpį, primenantį kadaise prie keliuko panašų stovėjusį, buvo šį pasaulį jau palikusio Kiaukų k. gyventojo  Noreikos Petro(1948-2017) svajonė, kurios jis nespėjo įgyvendinti.

Žemiau pateikiamas šio, Kiaukų puslapio turinys ir nuorodos į atskirus straipsnius apie Kiaukus ir kadaise Kiaukams priklausiusius aplinkinius kaimus. Čia rasime buvusios Kiaukų mokyklos ir mokinių nuotraukas, buvusio Kiaukų mokyklos mokytojo, tremtinio A. Račkausko, kraštiečių Kristinos Paliutienės, Juozo Noreikos ir kitų buvusių Kiaukų gyventojų prisiminimus, nuotraukas iš buvusio Kiaukų gyvenimo.

Šiame puslapyje:

• "KIAUKŲ PRADINĖ MOKYKLA" , 

Trumpa istorija, mokytojai, mokyklos ir mokinių  nuotraukos. 

Dryžų pradinė mokykla 

• "P R I S I K Ė L Ę  G Y V E N T I"

Tremtinio, Tūbinių ir Kiaukų mokyklų mokytojo Antano Račkausko prisiminimai apie jo mokyklos įkūrimą, darbą su mokiniais ir tremtinio šeimos likimą.

• "M A N O   K A I M A S"

Kraštietės Kristinos Paliutienės mintys skirtos Kiaukų kaimo ir  jo gyventojų atminimui. 

• "VYSKUPAS IŠ ŽEMAITIJOS"

 Dariaus Trijonio giminės šaknys Kiaukų kaime.

• "KUR PRABĖGO JAUNYSTĖ"

Juozo Noreikos atsiminimai apie Kiaukus ir apylinkės gyventojus. Kiaukų ir Paakmenio k. gyventojų sarašai.

• JONO RIMKAUS SODYBA, POCIAI

Puskarininkio Juozo Pociaus tarnyba LR

• "SODYBA PRIE DVIKAMIENIO AŽUOLO"

Puskarininkio Felikso Noreikos tarnyba LR 

LR Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadas Gintaras Noreika

• "MEŠKAUSKAI PRIE AKMENOS"

Martyno Meškausko sodyba. Adelės Meškauskaitės Račkauskienės ir jos sesers Petrauskienes nuotraukos

• "PAAKMENIO MALŪNAS" Mačaičiai, Montvydai,

• VĖLAVIČIAI, JURGUČIAI, GUDAUSKAI, BUDGINAI, 
• TRIJONIAI(Jadvygos Musvydienės prisiminimas), 
• BUDGINAI BRONIUS IR KAZIMIERA
• ŪKIO DARBAI KIAUKŲ K.
• LIETUVOS ATGIMIMO SAJŪDIS TŪBINĖSE.(Vidos Kontminaitės Sakalauskienės nuotraukos).

• LDK KIAUKŲ VALDA, KIAUKŲ DVARAS, KIAUKŲ KAIMAS(istorinės žinios).

Susiję straipsniai:

• KRAŠTIEČIŲ SUSITIKIMAS, 2014 m.
• Pajėrubynis
• Pajėrubynio-vienkiemis, Bendikai-Kauliai
• Paakmenis
• Girininkai
• Atgimimo kryžius Obelyne, Gęstautai, 1989 m.
• Tūbinės
• Kitos mokyklos

Istorija, prisiminimai, atmintis

Kiaukų kaimo apylinkės žemės LDK laikais priklausė Karšuvos valsčiui, 1562 m inventoriuje nurodytos kaip 36 valakų Garduvos(Gardawo) kaimas. 

1712 m. įvardytas Kiaukų kaimas, priklausęs Lingių valdai. Vėliau Kiaukai tapo atskira Didžiojo Kunigaikščio Valda.

1764 m. valdos laikytoju paskirtas Jurgis Radovickis, o 1766 m.- Teodoras ir Ona Silvestravičiai. 1795 m. po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Kiaukai tapo valstybine KIAUKŲ VALDA. Jai priklausė  ir aplinkiniai Paakmenio k., Pajerubinio k., Girininkų k., taip pat Dryžų kaimas.

Kiaukų kapinaičių prieeiga Noralio pakrantėje, 2020 m.

Randama žinių, kad 1853 m. valstybinės valdos centras buvo Kiaukų dvaras nutolęs nuo Šilalės apie 7 km. į šiaurės rytus, išsidėstęs už Jėrubyno ir Noralio santakos. (daugiau apie dvarą  skaityti šio puslapio gale)

Gyventojų ir čia gyvenusių kraštiečių Jurgučių pastangomis kapinaičių teritorija aptverta, padaryti laiptai, iš Noralio upelio slėnio pusės, pastatytas atminimo ženklas Kiaukų kaimui atminti su trumpa kaimo istorija, kuri siekia 1562-uosius metus.

Gyventojų iš kartos į kartą perduodamos šykščios žinios, kad kapinėse palaidotos XVIII a pradžioje kaimą nusiaubusio juodojo maro aukos. 

Kiaukų kapinaičių koplyčia, 2020 m. birželis.

Kiaukų k. koplyčios remonto darbus 2020 pavasarį atliko iniciatyvus kraštietis gyvenantis Šilalėje Zigmas Astrauskas. Darbus finansiškai rėmė Šilalės savivaldybės kaimiškoji seniūnija.

 Kiaukų pradžios mokykla.

Istorijos epizodai ir mokyklos mokytojai

Pradinė mokykla Kiaukuose pradėjo veikti tarpukaryje 1931 metais. Kurioje vietoje buvo atidaryta pati pirmoji mokykla tiksliai nėra nustatyta. Tačiau žinoma, kad prieš karą keletą metų mokykla veikė Jono Rimkaus gyvenamajame name, kurio viename gale buvo įrengtos klasės.

Jono Rimkaus, sodyba Kiaukų kaime, įsikūrusi ant Noralio kranto, netoli buvusios Kiaukų dvarvietės. Nuotrauka iš R. Vedeikienės rinkinio.

Knygose apie Šilalės kraštą randamos žinios, kad nuo 1931 m. iki 1934 m. Kiaukų mokyklos vedėju dirbo Albinas Monstvilas. Mokytojui A. Monstvilui, kartu su žmona, dirbusia Tūbinių pradžios mokykloje, išvykus į Šilalę, Kiaukuose 1934 m. dirbo mokytojos cenzą įgijusi Pranė Petrauskaitė. Nuo tų pačių 1934 m. iki 1936 m. Kiaukų mokykloje dirbo mokytojų seminariją baigusi Antanina Bagočiūnaitė Jurevičienė. Nuo 1936 m. iki 1938 m. mokytojos cenzą įgijusi Ona Tamašauskaitė. 1938 m. rudenį, Kiaukų mokykla iš Jono Rimkaus sodybos išsikėlė. Ją savo žmonos tėviškėje Trijonių sodyboje įkūrė ir joje mokytojavo į Kiaukus iš Tūbinių atsikėlęs mokytojas Antanas Račkauskas.

Mokytojas A. Račkauskas mokykloje dirbo iki 1941 m. birželio mėn. kada buvo ištremtas. Vėliau(1949 m.) mokykloje dirbo Pranas Zalca, 1950 m. mokytoja Starinskytė, 1954 m. mokytoja Marytė Pintverytė-Knyzelienė, 1954-~1960 m., Apie 1965 m Juozas Pocius, mokytoja Antanina Žėkaitė- Bernotienė dirbo 1953.09 iki 1961 m., Teresė Galminienė. Apie metus, 1955-56 mokslo metais mokykloje dirbo mokytoja Donata Daukilienė, vėliau Elytė Skalauskaitė Pocienė. Viena paskutinių mokyklos mokytojų iki jos uždarymo 1975 m. buvo Marytė Pintverienė, kuri mokyklos pastate ir gyveno.

Kiaukų pradinės mokyklos mokiniai su mokytoja Ona Tamašauskaite prie mokyklos Rimkų gyvenamojo namo. Antra mergaitė šalia mokytojos stovi Bronė Brazauskaitė(Zalcienė), trečia, aukštėliau, Adelė Kauliūtė (Vismantienė), dešinėje tikybos mokytojas, Tūbinių parapijos klebonas Domininkas Masiulis, 1937 m.

Kiauku pradžios mokykla, 1938 -XI.8 d.

Ant nuotraukos užrašas: "E. Astrauskytės atmintelė iš pr. mokyklos". Nuotrauka iš Petro Kvederio albumo, pateikė Z. Astrauskas. Dėl vietos kuriame pastate mokykla abejojama.

Pastato langai skirtingi ir nuo Rimkų sodybos ir nuo Račkausko sodybos gali būti dėl to, kad nuotrauka daryta prieš remontą. Kartu su mokiniais nusipaveikslavusio kunigo tapatybė tikslinama. Tai gali būti kunigas iš Kiaukų k. gyventojų, mokytojų artimūjų aplinkos. Yra žinių, kad kunigas buvo Rimkų gimineje. Tūbinėse tuo metu dirbo ir tikybos pamokas mokyklose vedė kun. D. Masiulis.

Kunigas 1938 m. nusipaveikslavęs su Kiaukų mokyklos mokiniais. Nuotraukos darymo vieta nežinoma. Iš R. Pociūtės Vedeikienės rinkinio.

Kiaukų mokyklos klasės mergaitės mokykloje Juozo Pociaus sodyboje.  Mokykla buvusi A. Račkausko sodyboje tuo metu buvo remontuojama. Kristinos Macikaitės Paliutienės nuotrauka. Mokytoja Žibelienė.

Bendromis mokytojų ir mokinių pastangomis sarašas tikslinamas

---

Dryžų mokykla

Dryžų mokykla, Danutės Petkutės-Mikalauskienės nuotrauka. 

Dryžų mokykla. Pirnoje eilėje pirma iš dešinės Danutė Petkutė(Mikalauskienė), ketvirta Onutė Petkutė (Kiaulakienė). Antroje eilėje trečias iš kairės Stasys Zaranka, Danutės Petkutės-Mikalauskienės nuotrauka, 1951 m.

Dryžų k. pradžios mokykla, mokytoja Gurauskaitė(?) 1955 05 28

---

 Kiaukų mokyklos Mokytoja Donata Daukilienė

Vytogalos pradine m-la, moksleivė Donata(Daukilienė) priekyje trečia iš kairės, mokytojas Algirdas Grybas

Vytogalos mokykla-mokytojas Algirdas Grybas, Donata(Daukilienė) antroje eilėje pirma iš kairės.

Mokytoja Donata Daukilienė darbo metu Obelyno mokykloje.

Mokytojos D. Daukilienė ir jos mokiniai Dryžų mokykloje.

Mokytojos D. Daukilienė ir jos mokiniai Dryžų mokykloje.

Daukilienės mokyklos klasė, Dryžai

 Dryžų mokyklos moksleivės.

---

 

Iš Kiaukų mokyklos mokytojų gyvenimo

Tūbinių, Payžnio ir Kiaukų pradinių mokyklų mokytojai. Metodinio ratelio susirinkime, kur kartais dalyvaudavo iki 15 žmonių. 1954 m. pavasaris.

 Antanina Žėkaitė(Bernotienė) gal ilgiausiai mokykloje išdirbusi mokytoja.

Antaninos Žėkaitės studentiškos dienos, stovi priekyje, pirma iš kairės.

Mokytoja Antanina Žėkaitė Bernotienė su šeima ir artimaisiais.

Mokytoja Antanina Bernotienė(kairėje) su drauge Brone Krasauskiene, taip pat mokytoja, dirbusia Genioto pradinėje mokykloje netoli Kvėdarnos. Šilalė, 1954 m. žiema

Žvejyba su geriausia drauge Gudauskaite ant Akmenos liepto, 1956 m. vasara. Iš Redos Šleževičienes albumo

Mokytojos Antaninos ir Antano Bernotų šeima prie Kiaukų pradinės mokyklos. Nuotraukoje Antanina(Žėkaitė) sėdi su balta bliuskele, kairėje jos draugė Bronė Krasauskienė. Centre sėdi Bernotų sūnus Virginijus, 1957 m.  

Mokytojos Antanina Bernotienė ir Maryte Knyzelienė Kiaukuose, 1955 metų ruduo.

Mokytojos M. Knyzelienes klasė, iš Pr. Gudausko nuotraukų rinkinio.

Mokytoja Marytė Knyzelienė prižiūri netoli sodybos esantį kryžių. Tūbinės, 2016 m.

Daugiau apie M. Knyzelienės mokytojos darbą žr. Tūbinių mokykla

---

 

Kiaukų ir Pajėrubynio vaikai. Bendra nuotrauka po pirmosios komunijos.

Antra eilė-tėvai: Trijonienė, Juozas Kantminas, jo žmona Angelija(Trijonytė), Kristina Kvederienė, Petras Kvederis ir Petras Savickis su žmona.

Pirma bendrosios eilė-vaikai iš kairės: Rolandas Trijonis, Zina Pintverytė, Vida Kontminaitė, Loreta Kvederytė, Sonata Kvederytė, Elytė Kvederytė, Marytė Savickaitė ir Petras Savickis.

Pirmoji komunija Tūbinėse(metai nežinomi)

---

 Mokytojas Antanas Račkauskas,

vaidinimų režisierius, šaulys, naujos Kiaukų pradžios mokyklos įkūrėjas.

Antanas  Račkauskas mokytojo darbą pradėjo Pajūryje, kur buvo apsigyvenęs Šilalės notaro Vl. Šimkevičiaus Paežerio dvarelyje. Kaip rašo prisiminimuose, tai buvo reikšmingas jo gyvenimo laikotarpis. Žmonės dvare buvo išsilavinę, buvo daug knygų, tenai gyvendamas pramoko užsienio kalbų. Tuo metu Antanas negalėjo ir įsivaizduoti, kad jo ir Vlado Šimkevičiaus  laukia panašus siaubingas likimas, niekuo nemotyvuota tremtis 1941 m.

 VI. Šimkevičius Sibire buvo atskirtas nuo šeimos, nuo nepakeliamų gyvenimo salygų greitai pasiligojo ir būdamas garbaus amžiaus, kalėjime už metų, 1942 m.mirė. Jo žmona su sūnumi bolševikų buvo  išvežta į Komi respubliką, Syktyvdinskio rajoną. Likimas šeimas suvedė ir tremtyje, tačiau, kaip prisimena A. Račkausko dukra Laimutė, ji  nė neįtarė, kad kartu tremtyje gyvenanti Šimkevičiaus šeima yra ta pati,  kurioje glaudėsi mokytojo karjerą Pajūryje pradėjęs jos tėvas.

1936 metais  A. Račkauskas paskirtas darbui Tūbinių pradžios mokykloje. Mokytojas buvo labai aktyvus, įsiliejo į miestelio visuomeninių organizacijų veiklą ir bendruomenės gyvenimą, kartu su jaunimo organizacijomis ruošė Valstybinių švenčių minėjimus, režisavo vaidinimus. Priklausydamas Tūbinių šaulių būriui dirbo su mokiniais juos šviesdamas būti Lietuvos Valstybės patriotais.

Tūbinių mokyklą tuo metu sudarė  trys komplektai. Jai  priklausė Payžnio ir Kiaukų pradžios mokyklos. Šių pradžios mokyklų baigiamieji egzaminai buvo laikomi Tūbinių mokykloje. Pagal kitą informaciją Tūbinių mokyklai priklausė keturi komplektai. Tai galėjo būti Kalniškių k. pradinė mokykla.

Tūbinių, Kiaukų ir Payžnio pradinių mokyklų mokiniai po baigiamojo egzamino prie paminklo Tūbinėse, kartu su mokytojais- egzaminų komisija, 1939 m. Nuotrauka iš Liudos Vismantaitės albumo.

Nuotraukoje pirmoje eilėje iš kairės sėdi mokytojas Antanas Račkauskas, Bronė Barauskaitė Jurgutienė, Vanda Motiekaitiėnė, Stanislovas Pintveris. Už dešinio S. Pintverio peties stovi jo dukra Marytė Knyzelienė , už jos, viršutinėje eilėje B. Kairytė Urbutienė , šalia jos , dešinėje  Adelė Kauliutė (Vismantienė). 

Dirbdamas Tūbinėse A. Račkauskas giedojo Tūbinių bažnyčios chore, kuriame dalyvaudamas susipažino su Stase Trijonyte, ūkininko dukra iš Kiaukų. Taip susikūrė jauna šeima. 

Antanas ir Stasė Račkauskai, 1939 m.

Tačiau gyventi Tūbinėse salygų nebuvo. Šeima nutarė apsigyventi Kiaukuose, žmonos Stasės tėviškėje.1939 m. A. Račkausko iniciatyva gyvenamojo namo kitame gale buvo įkurta mokykla kur pats mokytojavo. 1941 m. birželio mėn 14 d. A. Račkauskas sovietinės valdžios buvo suimtas ir su visa šeima ištremtas į Rusijos Komijos sritį.

 Trijonių - Račkauskų, vėliau Macų sodyba, kurioje 1939 m. buvo įkurta Kiaukų pradinė mokykla.

Pirmieji darbo metai Kiaukų mokykloje sutapo su 1940 m. sovietine okupacija. Todėl jau 1941 m. birželio 14 d. A. Račkausko noras mokyti vaikus buvo nutrauktas, šeimą su mažais vaikais užgriuvo pirmųjų Lietuvos tremtinių likimas, kuris A. Račkausko tęsėsi 17 ilgų karo ir pokario tremties metų. Jų metu  šeima patyrėnepakeliamas gyvenimo salygas, prarado savo dukrą Danutę ir šeimos narių sveikatą.

Po tremties A. Račkauskas, savo prisiminimuose aprašė siaubingas akimirkas, kada jis ir jo šeima naujosios sovietinės valdžios buvo sulaikomi, taip pat saugumiečių norą atskirti jį nuo šeimos. Jam aplamai buvo nesuprantami gręsiančio trėmimo motyvai, todėl turėdamas galimybę nuo tremties šeimą slėpti, to nepadarė. Vėliau A. Račkauskas pripažino, kad perimti ir valdyti didelį ūkį buvo lemtinga klaida, nes paaiškėjo kad  sovietams tai buvo pagrindas  "išbuožinimu" atsikratyti patriotiškai nusiteikusio mokytojo. Jau būnant tremtyje jį guodė tik viena mintis, kad įkurta mokykla veikė po jo ištrėmimo, taip pat vokiečių okupacijos ir pokario metais, kada buvo ištremta ir visa likusi žmonos Stasės Trijonių giminė.

 "Prisikėlę gyventi"

Taip pavadinti buvusio Tūbinių ir Kiaukų mokyklų mokytojo, tremtinio Antano Račkausko prisiminimai, kurių išleidimu rūpinasi dukra Laimutė Jundulienė, gyvenanti Vilniuje. 

Laimutė Račkauskaitė Jundulienė su vyru Vytautu. Vilnius, 2018 m.

Sodybos - mokyklos vaizdas Kiaukuose  ilgam išliko mokytojo tremtinio Antano Račkausko prisiminimuose, todėl neatsitiknai vėliau po tremties, šis vaizdas atsidūrė jo tapytame paveikale. 

---

 „Kiaukų mokykla“, ilgam išliko mokytojo tremtinio prisiminimuose. Antano Račkausko tapybos darbas, kartonas, guašas.

Mokytojo Antano Račkausko prisiminimuose, kurie šiuo metu ruošiami, yra ir tremtyje paveiksluotų nuotraukų. Jos darytos daugumoje laisvėn grįžti  besiruošiančių tremtinių, vaizduoja daugiausia šviesesnes tremtinių gyvenimo akimirkas. Karo metais buvo griežtai draudžiama fotografuoti kalinimo vietas, vergų darbo stovyklas ir kitas priespaudos vietas. Todėl išsaugotos nuotraukos niekaip neatspindi pirmųjų tremtinių gyvenimo siaubingos tikrovės.

Dėl kryptingo sovietinės valdžios mastu neapykantos kurstymo, karo metų tremtiniai vietinių gyventojų buvo laikomi "nekenčiamais priešais", "banditais", "fašistais" ir kitais epitetais.

Pateikiame  prisiminimų "Prisikėlę gyventi" ištrauką apie mokyklos įkūrimą, suėmimą ilgai tremčiai ir ramybės neduodančias mintis: kodėl šeima susilaukė tokios žiaurios kelionės į nežinią...

Vėliau, prisimindamas trėmimo košmarą A. Račkauskas rašė:

" Tik po ilgo laiko atsikvošėjau, pradėjau dairytis į mus supančia aplinką. Ilgą laiką negalėjau įsižiūrėti į bendrakeleivių veidus, visi atrodė kaip viena tamsi, niūri masė. Būnant dar perone matėsi, kad tai ne eilinė publika. Nors nuotaika buvo slogi, bet vyrai pasitempę, kostiumuoti, o moterys pavasariškai puošnios, kai kurios net su skrybėlaitėmis. Pagalvojau, Viešpatie, į ką per tokį trumpą laiką paverčiami žmonės? Prisiminiau iš šv. Rašto Jobą, kuris per tikėjimą prarado viską: namus, vaikus, sveikatą. Tik tikėjimas palaikė jo gyvastį. Atlaikęs piktojo spaudimą ir laikui bėgant po daugelių išbandymų buvo Dievo apdovanotas su kaupu. Nedrįstu lygintis ir tikėtis geros pabaigos, nes aplinka nieko gero artimiausiu metu nežadėjo. O gal būtent abejonės ir menkas tikėjimas buvo priežastimi tokio likimo..."  

Žiema Račkauskų gyvenamoje Sibiro Slobodskoj Reid gyvenvietėje. Komija, 1958 m. 

Sugrįžusiūjų iš tremties giminių  susitikimas: Račkauskai, Trijoniai, Valauskai, Noreikai. Kiaukai, 1960 m. ruduo.

 M A N O   K A I M A S

Kiaukų kaimo ir  jo gyventojų  atminimui 

Kristina Macikaitė Paliutienė:

"Dešiniajame Akmenos krante įsikūrusiame  Kiaukų kaime kadaise buvo daug sodybų ir gyventojų. Žmonės čia tuokėsi, statėsi namus, augino vaikus, visi vieni kitus pažinojo, bendravo, drauge šventė šventes, rengė talkas ir gegužines, slaugė ligonius ir išlydėdavo mirusius. Paskutinė kelionė vykdavo dažniausiai į Tūbinių kalnelį.

Išvažiavau iš savo kaimo 1971 m. rudenį, beveik prieš penkiasdešimt metų...

2018 m. vasarą atvažiavau aplankyti savo vaikystės takų. 

Mano tėviškėje dabar...

tos pačios pievos ir miškeliai, gražu, tik žmonių nebėra.

Nebėra  namų , kaip ir sodo, šulinio, kaimynų sodybų, žmonių ir gyvūnų balsų laukuose.

Mano vaikystės upeliukas Noralis, nusekęs, bet vis tyliai čiurlena, raizgydamas kilpas,  aplenkdamas  medžius, toks santūrus ir mąslus, kaip ir žmonės, gyvenę čionai.

Buvusios sodybos vietoje radau jaukų stirnaitės guolį, auga jau kiti medžiai, viešpatauja niekieno netrikdoma ramybė.

Stovėjau šalia stirnos guolio, savo gimtojo namo vietoje, galvojau apie senelius, tėvus čia gyvenusius, apie save...

Mąsčiau apie tai, ką mes išeidami paliekame, kas yra svarbu, kai mūsų nebėra?

Tiems, kurie gyvena, svarbu manau atmintis...

Taip ir gimė mintis, kad senosios sodybos vietoje turi stovėti kryžius, įprasminantis atmintį ir ateitį: 

Jis skirtas mūsų šeimai, kaimui ir kiaukiškiams, kurių veidus dar prisimenu arba tiems, kurių net nepažinojau – tremtiniams, partizanams, apie kuriuos pasakodavo tėvas, mama, žavėjosi brolis ir sesuo. Tarp jų daug artimūjų ir bendražygių. Jie mylėjo savo tėvynę ir dėl to aukojosi kad mes gyventume.

Kryžius skirtas ateičiai, kurios nežinau,

bet tikiuosi, kad ji bus gera. 

Manau, kad bus jam lemta šioje vietoje prastovėti kokį šimtmetį 

Kristina Paliutienė kraštiečių susitikime. Tūbinės, 2014 m.

Dajorų šeima. Sėdi Antanina ir Jonas Dajorai, stovi dukra Rozalija Dajoraitė(Macikienė), apie 1925 m. 

Dajorų ir  Macikų šeimos, Kiaukų k., 1949 m.

Macikų šeima prie sodybos, Kiaukų km. Pagal užrašą kitoje pusėje nuotrauka buvo skirta giminaičiams arba kaimynams, esantiems tolimoje tremtyje. "Brangieji, pažvelgę į šią fotografiją prisiminkite mus gyvenančius savo tėvynėje. Macikų šeima, 1949-07-18."

 Rozalija Dajoraitė Macikienė(dešinėje), ir jaunystės draugė Stasė Trijonytė (Račkauskienė), apie 1935 m.

Tūbinių šauliai prie Nepriklausomybės paminklo, 1938 m.

Priekyje iš kairės Stasė Trijonytė Račkauskienė, Rozalija Dajoraitė Macikienė, už ju stovi Stasės broliai Jonas ir Antanas Trijoniai. Dešinėje, Tūbinių mokytoja Bronė Barauskaitė Jurgutienė. 

Rozalija Dajoraitė ir Stasė Trijonytė su broliais buvo aktyvūs Tūbinių šaulių būrio nariai. Todėl 1941 metais birželio mėn. mokytojo Antano ir Stasės Račkauskų šeima vieną pirmūjų iš Tūbinių apylinkės prieš karą nukentėjo dėl trėmimų. Vėliau, apie 1946 m. į Sibirą buvo išvežta likusi Stasės Račkauskienės giminė, taip pat mokytoja Bronė Jurgutienė su vyru ir trimis vaikais. Iš Sibiro B. Jurgutienė grįžo tik  su dukra Genute. Apie Tūbinių šaulių būrį žr. Tūbinių istorija.

Jono ir Antaninos Dajorų, jų dukters šeimos Rozalijos ir Prano Macikų sodybos vietoje statomas kryzius, Kiaukų k. 2019 m. 

Sodyba senelio Jono Dajoro buvo  pastatyta 1905 m., bet  sovietmečiu nugriauta. Dajorų sodybos vietos Atminimo kryžiaus statyboje talkina ketvirtosios Jono ir Antaninos Dajorų giminės kartos atstovas, Kristinos Palitienės sūnus Kristijonas Paliutis. Tai Antaninos ir Jono Dajorų proanūkis, Rozalijos ir Pranciškaus Macikų anūkas. 

"TE KRISTUS LAIMINA IŠĖJUSIUS AMŽINYBĖN, ŠIOJ ŽEMĖJ ESANČIUS IR ATEINANČIUS JŲ PALIKUONIS"

 Vilnius - Kiaukai, 2019 m. 

Kristina Macikaitė Paliutienė(centre), prie buvusios Tūbinių mokyklos, KRAŠTIEČIŲ SUSITIKIME, 2014 m.

VYSKUPAS IŠ ŽEMAITIJOS

Vyskupo Dariaus Trijonio giminės šaknys Kiaukų kaime 

Iš Antano Trijonio sodybos Kiaukų k. amžinajam poilsiui palydimi artimieji, bet augo ir pamaina pateikusi staigmenų. Buvusio Kiaukų k. gyventojo Antano Trijonio sūnus Darius pasirinko kunigystės gyvenimo kelią. Šis kelias bažnytinės hierarchijos laiptais Darių Trijonį atvedė iki vyskupo titulo.

Trys pusbroliai, senelių sodyboje Kiaukuose, apie 1977m. Darius sėdi pirmas iš dešinės. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

Darius Trijonis, gimė 1973 m. Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Būtent čia, sukūręs šeimą, apsigyveno jo tėvas, buvęs Kiaukų k. gyventojas Antanas Trijonis.

Telšiuose Darius lankė vidurinę, naujai įkurtoje katalikiškoje gimnazijoje baigė 12-tą klasę. Visą šį laikotarpį jo tėvas Antanas, kartu su vaikais, lankė tėviškę. Graži aplinka šalia Akmenos, vasarą traukė buvusių Kiaukų k. gyventojų vaikus. Čia prabėgo ne viena ir būsimo kunigo Dariaus Trijonio vaikystės vasara.

Dariaus Trijonio pirmoji Komunija, Telšiuose, 1982 m. Komuniją teikė kunigas Jonas Kauneckas,  vėliau tapęs vyskupu.  Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

1991 m. Darius įstojo į Telšių Kunigų Seminariją, kurią baigė 1996 m. Tų pačių m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu, 1997 m. gegužės 18 d. Darius Trijonis pašventintas kunigu.

Telšių kunigų seminarijos klierikai, po pirmojo kurso. Darius Trijonisstovi su mokslo draugu, kairėje. 1992 m. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

Vyskupo Antano Vaičiaus siuntimu, 1997 metais D. Trijonis išvyko į Romą studijuoti teologijos. 1999 metais, baigęs studijas Romos Popiežiškojo Laterano universitete, įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, Darius Trijonis tapo Telšių kunigų seminarijos prefektu, trejus metus darbavosi kaip klierikų ugdytojas ir dėstytojas. 2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje pradėjo doktorantūros studijas. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje. 2006 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą kunigas ėjo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė. 2012–2015 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju. 

Tapęs kunigu, pakilęs bažnytinės hierarchijos laiptais, Darius daug keliavo organizuodamas piligrimines keliones, tačiau nepamiršo giminės šaknų ir Tūbinių  parapijos, kurioje esant galimybei apsilanko.

Apie Dariaus Trijonio gyvenimo kelią ir jo piligrimines keliones 2006 m, rašė "XXI amžius" straipsnelyje "Gyvenimas ir mokslas su Aukščiausiojo palaima"

Darius Trijonis, kartu su kunigu Kestučiu Pajauju, dalyvavo kraštiečių susitikime 2014 m. Tūbinių bažnyčioje laikė Šv. mišias skirtas protėvių ir mirusiūjų kraštiečių atminimui. Po mišių Darius, kartu su vilniete Kristina Paliutiene, organizavo susitikimo šventę bendruomenės namuose. Kristinos gimtinė taip pat Kiaukų k. 

Kun. Darius Trijonis, kraštiečių susitikime, šalia bendruomenės namų Tūbinėse, 2014 m. 

Vilniaus vyskupijos centre dirbantis D. Trijonis rado šiltų žodžių apie žmonių bendrystę, Tūbinių kraštą ir parapiją. Iš Kristinos Paliutienės nuotraukų albumo.

Kristina Macikaite Paliutienė ir Kunigas Darius Trijonis, 2014 m rugpjūčio 9 d. Iš K. Paliutienės nuotraukų albumo.

Vienas šio Tūbinių parapijos kraštiečių susitikimo iniciatorių, Kiaukų kaimo ir Tūbinių parapijos mylėtojas Juozas Noreika, prisiminė prieškario laikus ir kokia stipri tuomet buvo Tūbinių parapija, minėjo jos įkūrėją kun. Domininką Masiulį, sukalbėtas tikinčiūjų maldas, kad iš šio krašto išeitų bent vienas kunigas. Juozas labai džiaugėsi, kad šiame susitikime dalyvauja ne tik daug dalyvių, bet net trys kraštiečiai kunigai. Tai Kestutis Pajaujis, Vladislovas Juškys ir Darius Trijonis.

Kraštiečių susitikimo iniciatorius Juozas Noreika dėkoja kun. Dariui Trijoniui už susitikimo iniciatyvos palaikymą ir suteiktą pagalbą pravedant renginį. Iš K. Paliutienės nuotraukų albumo.

Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose, praktikuojančių katalikų šeimoje. 1980 m. pradėjo lankyti Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, o 1990 m., Telšiuose atvėrus duris pirmajai Lietuvoje katalikiškai mokyklai, mokėsi jos dvyliktoje klasėje. 1991 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, kurią baigė 1996 m. Tų pačių m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu, 1997 m. gegužės 18 d. Darius Trijonis pašventintas kunigu ir išsiųstas studijuoti teologijos į Romą. 1999 m., baigęs studijas Romos Popiežiškojo Laterano universitete, įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį.

Grįžęs į Lietuvą kunigas Darius Trijonis tapo Telšių kunigų seminarijos prefektu, trejus metus darbavosi kaip klierikų ugdytojas ir dėstytojas. Seminarijoje dėstė bendrąją pastoracinę teologiją, šeimos ir santuokos pastoracinę teologiją, ekumeninę teologiją, pažinimo filosofiją ir metafiziką.

2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje pradėjo doktorantūros studijas. Taip pat talkino Romos Švenčiausiojo Veido parapijos sielovadoje. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje. 2006 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą kunigas ėjo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė. 2012–2015 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju.

2015 m. Darius Trijonis grįžo į Telšių vyskupiją ir buvo paskirtas Telšių Šv. Antano Paduviečio (katedros) parapijos administratoriumi.  2017 m. liepą D. Trijonis paskirtas Telšių vyskupijos kurijos ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ekonomu. 2017 m. rugsėjo 29 d. kunigas D. Trijonis buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru, numatyta vyskupo konsekravimo iškilmių data.

Darius Trijonis, naujasis Vilniaus vyskupas 

Darius Trijonis, naujasis Vilniaus vyskupas ir jo konsekracijos iškilmėse dalyvavę Vyskupai, 2017 m.

Naujai paskirto vyskupo Dariaus Trijonio konsekracijos iškilmės įvyko 2017 m gruodžio 16 d. Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo katedroje. Vyskupo įšventinimo ceremonija ir  Šv. mišios buvo tiesiogiai transiliuojamos visai Lietuvai per televiziją LRT. 

Viešvilės Lurdo atidengimas. Šventinimo ceremoniją atliko kraštiečiai, Vilniaus vyskupas Darius Trijonis ir  kun. Kestutis Pajaujis, 2018 08 05. B. Bendiko nuotrauka.

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje kraštiečiai kartu su Vyskupu Dariumi Trijoniu. 

Trijonių  sodyba 2018 m. 

Trijonių  sodyba 2018 m. Sodybą prižiūri  ir protėvių atminimą saugo čia gyvenanti Dariaus pusseserė Vida Sakalauskienė.

Kur prabėgo jaunystė

prisiminimai apie Kiaukų kaimą, paruošti pagal Juozo Noreikos 2014 m. rugpjūčio 8 d.straipsnį laikraštyje "Šilalės artojas", Nr 60, papildyta 2020 07 22 d.

Juozas Noreika, 2015 m.

Antano ir Juzefos Noreikų statytas gyvenamas namas Kiaukų kaime 1924 m.

Tai Juozo Noreikos  gimtoji, jo tėvų Antano Noreikos ir Juzefos Dajoraitės sodyba, kuri iki šių dienų neišliko.

"Sodyba stovėjo prie šaltiningo Noralio upelio, Kiaukuose religingoje ir gausioje šeimoje, kurioje augome keturi berniukai ir keturios mergaitės. 

Pradžia šeimos būtų tokia: iš prosenelių Izidoriaus Noreikos ir jo žmonos Marijonos Juškytės-Noreikienės. Proseneliai turėjo keturis vaikus: Marijoną, Ievą, Joną ir Vincentą.

Jonas Noreika turėjo dvi dukras: Stasę ir Juzefą. Jonui žuvus, mergaitės liko našlaitės, mažos. Kai užaugo Stasė, sukūrė šeimą su Stanislavu Poška, o Juzefa su Kaziu Trijoniu.

Vincentas Noreika buvo, išvykęs į Ameriką uždarbiauti. Sunkiai dirbdamas, gavo išvaržą. Susirgus jam, sunkaus darbo Amerikoje dirbti nebegalėjo, bet buvo užsidirbęs ir grįžo į Lietuvą. Čia sukūrė šeimą su Agnieška Šnepaite, kilusia iš Šilalės valsčiaus Zobielijos kaimo. Po vedybų gyveno Šilalės valsčiuje, Pajerubinio kaime. 1902 m. susilaukė sūnaus Antano. Paaugus sūnui, tėvas, turėdamas pinigų, pasamdė mokytoją, kuris išmokė skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Antano mokytojas buvo Jonas Trijonis. Jis privačiai ir slaptai mokė vaikus už atlyginimą. Sulaukęs šaukimo į kariuomenę, išėjo tarnauti į Tauragę, raitelių ulonų pulką. Grįžus iš kariuonenės reikėjo, kurti šeimą, reikėjo darbo rankų žemei dirbti.

Antano tėvas Vincentas Noreika nupirko žemės Kiaukų kaime, pastatė gyvenamą namą, pagalbinius pastatus javams, šienui, tvartą gyvuliams, įsigijo inventorių ūkininkavimui, bet reikėjo šeimininkės. Antanas  tuo metu draugavo su Juzefa Dajoraite, kilusia iš to paties Kiaukų kaimo,  geros, religingos šeimos. Pora susituokė, o už nupirktą žemę ir visus kaštus Antanas tėvą turėjo aprūpinti tuom, ko jis norėjo. Tėvui Vincentui reikėjo atskirai išlaikyti karvę, nušerti vieną kiaulę į metus, kurios svoris 100-150 kg. Vasarą turėjo paruošti pašarus gyvuliams, sušienauti šieną.

Kai pastatė Šilalėje sviesto gamyklą, tada kaimuose reikėjo pieno seperavimo punkto. Antanas Noreika viename namo gale įrengė patalpą  ir įkūrė pieno seperavimo punktą. Antanas buvo išsilavinęs, mokėjo skaityti, skaičiuoti. Jis buvo išsiųstas į pienininkystės seperavimo mokslus. Baigęs ir išlaikęs patikrinimo kursus penketais, gavo darbą pieno seperavimo punkto vedėjo pareigose.

Buvo patatytos šildymo krosnys, šildymo katilas su vandeniu, nupirktas ir parvežtas seperatorius pienui sušildyti. Seperatorius buvo sukamas su rankomis. Kiekvienas žmogus atveždamas pieną, jį sušildydavo iki reikiamos temperatūros, pildavo į seperatoriaus indą ir pieną patys išseperuodavo. Liesą pieną pasimdavo, nešdavosi namo darydavo varškę, raugindavo, baltino sriubas, sugirdydavo veršiukams, paršiukams.

Buvo įkurta dar viena darbo vieta: paruošti malkas, kūrenti krosnį, reikėjo nuvežti grietinėlę į Šilalės sviesto gamyklą ir priduoti pagal išrašytą lydraštį.  Bidonai buvo užplombuoti.  Jeigu pažeista plomba, tokios grietinėlės nepriimdavo, grąžindavo atgal. Išduotame lydraštyje buvo išrašytas svoris, turėjo atitikti riebumas, virinimo temperatūra, kad nesurūgtų grietinėlė. Užmokestis buvo mokamas pagal pieno riebumą. Pieno supirkimo punkto statytojai pinigus gaudavo kas mėnesį ir buvo reikalingi: reikėjo mokėti žemės mokestį, pirkti trąšas, druską, žibalą, uknolių, vinučių skirtų prikalti arklio pasagoms prie kanopų, pirkti žemės ūkio padargus, vežimus, šlajas.

Tėvelis Antanas buvo geras ūkininkas, pienininkas, veterinaras, giedorius, dainininkas, muzikantas, bažnyčios komiteto pirmininkas, kasininkas, marčalka, varpo skambintojas. Prisimenu, kaip kaimo žmonės per Antanines ąžuolo lapais apvainikuodavo namą, langus, duris ir įdėdavo dovaną...

Juozas Noreika jaunystėje, 1957 m.

Prisimenu, savo brolius, seseris. Jie buvo muzikalūs ir dainingi. Muzikalumu ypač pasižymėjo brolis Stasys. Jis, ganydamas karves, pasidarė smuiką, iš telefono laidų sudėjo stygas. Stasys turėjo gerą klausą. Išgirdęs grojant melodiją, parėjęs namo, grodavo ant dirbtinio smuiko. Teta  Kazimiera Trijonienė –Macienė, pamačiusi ir išgirdusi jo grojimą su dirbtinu smuiku, padovanojo Antano Račkausko smuiką. Stasys, pasimokęs pas Petrą Gudauską, pradėjo gerai groti smuiku. Pusbrolis Pranas Valauskas padovanojo gitarą. Tėvelis Antanas surado kontrabosą, sudėjo stygas. Sukūrėme kapelą, kurioje grojome: Stasys smuiku, aš Juozas gitara, giminaitis Pranas Trijonis kontrabosu. Pradžioje grojome namuose, susirinkdavo berniukai ir mergaitės iš artimiausių kaimų. Mokėmės šokti. Vėliau pradėjome groti Kiaukių kaimo šokiams ir šokiams už kaimo ribų.

Broliai Noreikai, 1957 m. Pirmas iš dešinės Jonas, viduryje Juozas, iš kairės Stasys

 Antanas Noreika su žmona Juzefa Noreikiene ir gimine, 1937 m.

I- eilėje, pirma iš dešinės, Juzefa Dajoraitė Noreikienė (Juozo Noreikos mama), antra Ona Dajoraitė-Valauskienė (Juzefos Noreikienės sesuo), trečia Kazimiera Dajoraitė-Trijonienė-Macienė (Juzefos Noreikienės sesuo).

 II- eilėje, iš dešinės pirma, Ona Jankauskienė (Antano ir Juzefos Noreikų kaimynė), antras Antanas Noreika (Juozo tėvas), trečia Rozalija Dajoraitė-Macikienė (Juzefos Noreikienės sesuo)

Prisimenu, kad tėvai buvo darbštūs ir  religingi. Vaikus mokė dirbti iš mažens. Prisimenu gerą nutikimą. Man teko vežti grietinę i Šilalės sviesto gamyklą. Važiuojant subliksėjo, radau auksininį laikrodį. Sekmadienį su tėvais nuvykau į bažnyčią. Sekmadienį kunigas per pamokslą pranešė, kad rastas auksinis laikrodis. Pasirodo šitas laikrodis buvo zakrastijono. Sužinojome, kad zakrastijonas važiavo su dviračiu į Šilalę ir pametė laikrodį. Jis meldėsi, kad laikrodis atsirastų. Atsiradus auksiniam laikrodžiui, zakrastijonas nušvito ir apsidžiaugė. Jis man už rastą auksinį laikrodį padovanojo naują kostiumą..."

Plačiau, apie Kiaukus ir jo  gyventojus skaityti: Juozo Noreikos atsiminimai 

Juozas Noreika  Kiaukų k. gyveno iki 1959 m.  Šiuo metu prisiminimų autorius, kaimo istorijos entuziastas gyvena Natkiškėse, Šilutės r.

Kiaukų koplyčios šventinimas. Iš kairės stovi Antanas Valauskas, Antanas Noreika, apeigas atlieka Tūbinių klebonas Jonas Kusas, apie 1965 m. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo.

 Koplyčios pašventinimas senosiose Kiaukų kapinėse. Nuotrauka iš  Antano Noreikos šeimos albumo.

Po koplyčios pašventinimo. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo.

Nuotrauka iš  Antano Noreikos šeimos albumo

Nuotrauka iš  Juozo Noreikos šeimos albumo

Prie artimūjų kapų, Tūbinės,~1970 m.

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje kraštiečiai iš Tūbinių ir Kiaukų. J. Noreika centre.

JONO RIMKAUS SODYBA IR JOS GYVENTOJAI

Jonas Rimkus, amerikonas iš Kiaukų k., pusę savo naujai pastatyto namo buvo paskyręs Kiaukų pradžios mokyklai. 

Jonas Rimkus-, "Čia, kai aš jaunas buvau"

Emigranto Jono Rimkaus vestuvės Amerikoje, Zalatoriaus Studija, Čikaga.

Nuotrauka daryta Varšuvos  foto atelje, kurios įkūrimo data siekia 1857 m. Tai galbūt seniausia nuotrauka šioje svetainėje. Galimai tai palikimas iš J. Rimkaus giminės. Nuotraukoje  vyras į Rimkų giminę gan panašus...

Nuotraukos kita pusė

Šeimos nuotrauka. Tai gali būti palikimas rusu šeima, kurie buvo atkelta Rusijos imperijos metais. Buvo ir kaimas šalia-Rusų Obelynas.

Fotografijos salonas Ch. J. Sachs- Skiemonys.

Kunigas

Kunigas gimineje(?).

Jonas Rimkus, Kiaukų k. 

Jono Rimkaus laidotuvės, apie 1958 m.

Iškilminga procesija pakeliui į Tūbines, kur palaidoti Jono tėvai.

Prie kapo duobės, Tūbinių kapinėse.

 Rimkų kapas senosiose Tūbinių kapinėse

Jono Rimkaus, sodyba Kiaukų kaime, ant Noralio kranto, netoli buvusios Kiaukų dvarvietės. Nuotrauka iš R. Vedeikienės rinkinio.

Sodyboje Kiaukų pradžios mokykla veikė iki iki 1938-ųjų metų. Jonas Rimkus palikuonių neturėjo, jam mirus, sodybą perėmė sūnėnas, ūkyje gyvenęs Juozas Pocius. 

J. Pocius, Lietuvos Kariuomenės puskarininkis, sukūręs šeimą su  Gaidėnuose gyvenusia Apolonija Bambalaite, buvusioje Rimkaus sodyboje užaugino didelę šeimą.

Juozas Pocius, 1933 m.

Juozas Pocius Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Iš R. Vedeikienės albumo, 1936 m.

Rikiuotė -Į sargybą, J. Pocius, 1936 m.

Juozo Pociaus tarnyba, mokomoji kuopa, 3-ias būrys. Juozas stovi pirmoje eilėje, trečias iš dešinės, 1936-XI-22 d.

Juozo Pociaus šeima.

Stovi iš kairės Juozas, dešinėje jo brolis Leonas, sedi Juozo sesuo Elena , dešinėje sesuo Anastazija. Viduryje sėdi Juozo mama Agota Pocienė(Rimkutė).

Juozo Pociaus šeima. Nuotraukoje: iš kairės antra Vlada, trečias Jonas, ketvirta Regina. Gaidėnai, 1957 m.

Giminės susitikimas Apolonijos Bambalaitės Pocienės tėviškėje Gaidėnuose. Kairėje sėdi Juozas ir Apolonija Pociai su savo atžalomis ant rankų.

Prisiminimui iš darbų sovietmečiu: J. Pocius pagerbtas nuotrauka tarybinio ūkio garbės lentoje.

Astrauskai

Z. Astrauskas prie statomo savo autorinio darbo paminklo Kiaukams. 

Astrauskų, dabar Petro Kvederio sodyba Pajėrubinio k. Iš P. Kvederio albumo

Astrauskų šeima. Stovi iš kairės Zigmas Astrauskas, Elena Astrauskaitė(Trijonienė), Povilas Astrauskas. Prekyje sėdi Zofija (Dajoraitė) ir Stanislovas Astrauskai, tarp jų vaikas- Juozukas Trijonis, Elenos sūnus Iš P. Kvederio nuotraukų rinkinio 

Astrauskų giminė. Centre Zosė Dajoraitė Astrauskienė, dešinėje Elena Astrauskaitė Trijonienė(Pranciškaus Trijonio mama) , kairėje Ona Astrauskaitė Kvederienė, viršuje sūnus Petras.

Emigracijoje viena iš Dajoraičių seserų. Iš Petro Kvederio nuotraukų rinkinio

Tarnyboje Vilniuje. Sėdi pirmas iš kairės Povilas Astrauskas

Kiauku pradžios mokykla. Ant nuotraukos užrašas: "E. Astrauskytės atmintelė iš prad. mokyklos, 1938 -XI.8 d.". Nuotrauka iš Petro Kvederio albumo, pateikė Z. Astrauskas.

Giminės. Kairėje mergaitė- Virginija Astrauskaitė (Turskiemė), jos tėvai Zigmas ir Augenija Astrauskai, ketvirta Kvederienė Ona, aukščiau Trijonienė- Zigmo sesuo, šalia jos Noreika Antanas, Stanislava Mačaitienė-(buvusi Jurgutytė-Jurgučio Augusčio sesuo-Eugenijos mama-Zigmo uošvienė), sekanti(III eilė) Jankauskienė, Jurgutis Augustas, centre vyriausia Zigmo mama(Zigmo jaunesniojo močiutė) Zofija Astrauskienė, šalia dešiniau (II-eile) Trijonio Petro (partizanų )mama , buv Jurgutyte Stanislavos Mačaitėnės sesuo,   

Pirmoje eilėje, centre Mačaitis Stasys, antras Petras Kvederys, , ketvirtas vaikas- Antanas Jurgutis, penkta Stasė Jurgutytė, tikėtina su jaunesniuoju broliuku ant rankų.Iš P. Kvederio nuotraukų rinkinio

Pajėrubynio k. gyventojai. Iš kairės pirmas stovi Zigmas Astrauskas(vyresnysis), trečia Ona Kvederienė, iš dešinės pirmas Povilas Astrauskas

 Iš kairės Trijonis Juozas, Trijonienė Elena-Astraukaitė, Zigmo jaunesniojo mama Eugenija Astrauskienė, močiutė Astrauskienė Zofija, Juzefa Jurgutienė(Augusto žm.), Stasė Jurgutytė, priekyje Astrauskas Zigmas, stovi Augustas Jurgutis.. 

Ona ir Juzefa Astrauskaitės, iš kairės Kvederienė ir Jurgutienė.

 Zigmo Astrausko 50-metis. Šalia seserys, dešinėje Jurgutienė Juzefa. viduryje Elena Trijonienė Petro, Petras Trijonis(muzikantų tėvai), ir Turskis Juozas.

Jaunuoliai, Jurgutis Pranas kairėje, su Zigmu Astrausku.

Petras Kvederis su Pranu Gudauskiu, apie 1970 m.

Dajoraitės. Iš Kairės Noreikienė, Zofija Astrauskienė, Valauskienė, Kazimiera Macienė(buv. Trijonienė). Iš P. Kvederio albumo

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje Lurdo statybos meistras Zigmas Astrauskas su pussesere Vida Kantminaite Sakalauskiene ir jos dukra.

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje Juozas Noreika keirėje, centre Viešvilės klebonas K. Pajaujis ir Zigmas Astrauskas.

 Sodyba prie dvikamienio ažuolo,

tai protėvių Simono Noreikos(1855-1936), jo sūnaus Petro(1980-1920) ir Teodoros Daukilaitės(1882-1974) Noreikų namai, stovėję Kiaukų k. pakraštyje, šalia Jėrubyno upelio.

Čia gimė Nepriklausomos  LK puskarininkis Feliksas Noreika(1910-1983), augo jo broliai Vladas ir Juozas, seserys Stanislava(Bendikienė), Bronislava(Kasiliauskienė), Teodora(Petkienė). Vėliau sodyboje gyveno Vlado Noreikos šeima užauginusi sūnus Mindaugą ir Petrą, dukras Liudviką ir Verutę. Vlado sūnaus Petro ir Onos šeima, užauginusi tris sūnus Gintarą Laimoną ir Tomą. Gintaras Noreika pasirinko kariškio profesiją, tapoLR Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadu.

Petro Noreikos(1880-1920) sodyba Kiaukų k., apie 1960 m. 

Deja Noreikų sodyba iki šių dienų neišliko. Pagrindinis sodybos akcentas, Noreikų relikvija tapęs dvikamienis ažuolas, kad ir apdegęs, sulaukė šių dienų.

Stanislava Noreikaitė Bendikienė su broliu Vladu Noreika, apie 1955 m.

Trys sūnūs broliai Noreikai iš Kiaukų km. beveik vienu metu tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

Iš kairės: Vladas, Feliksas ir Juozas. Nuotraukos iš Vlado Noreikos šeimos albumo

Feliksas Noreika(1910-1983), Tauragė, 1936-IX-4. Nuotrauka dedikuota draugui Antanui Vilkanauskui iš Girininkų km. Iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės nuotraukų rinkinio.

Nuotraukoje Lietuvos kariuomenės 9-oji  karių kuopa Tauragėje. Būrio vadas Feliksas Noreika sėdi pirmoje eilėje centre, apie 1936 m. Nuotrauka iš Vlado Noreikos šeimos albumo.

Po atlaidų pievelėje poilsiauja LR kairiuomenės puskarininkis Feliksas Noreika(kairėje) su žmona Stase Lebrikaite ir dukra Margarita. Šalia draugų šeima: vyras su LR policininko uniforma kitose nuotraukose atrandamas tarp Kiaukų k gyventojų. Nuotrauka iš S. Pintverytės Linkienės rinkinio, apie 1939 m.

Feliksas Noreika Vokietijoje, 1948 m.

"Toks aš išvykau iš Europos" jau gyvendamas Kanadoje parašė Feliksas artimiesiems ant nuotraukos. Feliksas nuėjo įdomų Kiaukų k. vaiko, Lietuvos kariuomenės puskarininkio ir emigranto gyvenimo kelią. Būdamas išsilavinęs ir prisiekęs Lietuvos patriotas, visada domėjosi Lietuvos reikalais. 

Karui baigiantis, artėjant neišvengiamai antrajai rusų okupacijai, F. Noreika pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Kanadą. Tokiu būdu jam pavyko išvengti sovietinių represijų ir sunaikinimo. Felikso žmona su dukra visam laikui liko Lietuvoje. Tapęs emigrantu Felikas nenutraukė ryšių su kraštiečiais, šeima ir gimine, rašė laiškus, siuntė nuotraukas seserei Stanislavai į Brokštėnus, savo broliui Vladui į Kiaukus.

  

 Feliksas Noreika Kanadoje, apie 1970 m.

 

Teodora Noreikienė su savo anūku Petru, apie 1970 m. 

Mindaugas, Verutė, Petras ir Liuda Noreikai, gal 1956-tieji metai.

Noreikų šeima su močiute Teodora apie 1960-uosius metus.

  

Kazė ir Vladas Noreikai, Kiaukų k.,

Vladas Noreika, sodybą paveldėjęs iš mamos Teodoros, plataus akiračio, gerbiamas už savo charakterio savybes. Su savo brolio Juozo šeima, su pusbroliais ir jų šeimomis, lankydavosi Tūbinių atlaiduose, pas savo seserį Stanislavą Brokštėnuose. Giminė buvo plati. Vlado tėvas Petras Noreika(1980-1920), ir apylinkėje gyvenusių pusbrolių Prano ir Zigmo Noreikų tėvas Kazimieras Noreika(1884-1950) buvo broliai, o jų senelis Simeonas Noreika, gimęs 1855 m., miręs 1936 m.

Lietuvos Karo Akademijos(LKA), absolventų isleistuves. Gintaras Noreika rikiuotėje antras iš dešinės, 1996 m

Tarnybą pradėjęs 1996 metais, G. Noreikapasižymėjo Krašto apsaugos savanorių pajegose(KASP) Žemaičių apygardoje, kilo pareigose iki kuopas vado, užsitarnavo kapitono laipsnį.

1997 m. G. Noreika praėjo mokymus Nevados dykumoje, Amerikoje, vėliau vyko į tarnybą su 4-ąja NATO šalių kontingento pamaina į Afganistano Goro provinciją.

Gintaro pratybos JAV, Šiaures Karolinoje, 1997 m.

Tarnyba Afganistano Goro provincijoje, 2007 m.

G. Noreika vėliau  dirbo Klaipėdoje, šiuo metu toliau tęsia tarnybą KASP 3-ioje rinktinėje, yra Šilalės savanorių kuopos vadas, atlieka sportinės veiklos ir patriotinio švietimo darbą mokyklose ir jaunimo tarpe.

Gintaras Noreika, 2010 m.

---

 

Noreikų giminės susitikimai vyksta tradicinėje vietoje Kiaukuose, šalia dvikamienio ažuolo. 

 

Noreikų giminės susitikimas. Upyna, 2000 m.

Vlado Noreikos giminės  susitikimas 2017 m. vasara. Nuotrauka iš G. Noreikos albumo.

Nuotraukoje nėra vieno svarbiausių Noreikų susitikimų iniciatoriaus, brolio Petro.

2017 m. Petrui Noreikai buvo lemtingi, jo gyvenimas nutrūko. Priėmęs palikimą senolių žemę senojoje sodybvietėje Kiaukuose prie dvikamienio ažuolo gražiai tvarkosi Petro Noreikos sūnus Laimonas, atveria ją ir gausiems giminėms susitikimams.  

Alfonsas Bendikas ir Laimonas Noreika, rinkdami vietą koplytstulpiui, apžiūri ąžuolą, kuris jau nukentėjęs nuo gaisro, bet žaliuoja  toliau, 2018 m.

 

Koplytstulpis rūpintojėlis Kiaukų k., buv. Vlado Noreikos sodybos vietoje. Autorius tautodailininkas Alfonsas Bendikas, 2018 m.

Susitikimas Petro Noreikos mirties metinių minėjimo proga. Kiaukai, 2018 m. rugpjūčio 20-21 d.  Benjamino B. nuotrauka

 Petro Noreikos(1948-2017) svajonė įgyvendinta jubiliejiniais Lietuvai 2018 metais.

 

---

 Meškauskai prie Akmenos

Martyno Meškausko sodyba, gyventojai ir darbai. Adelės Meškauskaitė Račkauskienės ir jos sesers Petrauskienes nuotraukos ir prisiminimai

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo. Tolumoje Martyno Meškausko sodyba, apie 1955 m.

 

 

Adelės Maškauskaitės Račkauskienės  mokslai Tūbinių pradžios mokykloje. Iš A. Račkauskienės albumo

Vestuvė Meškauskinėje kiaukų k

Vestuvininkų rikiuotė Tūbinėse, šalia jau nebeesančios šv. Kryžiaus kelio kalvarijų koplyčios, apie 1958 m.

  

Krikštynos. Dalyvauja Tūbinių klebonas Jonas Kusas

 

Iš A. Račkauskienės albumo

Martyno Meškausko sūnėnas, būsimasis garsus Šventojo Rašto vertėjas, prelatas kun. Antanas Rubšys su kolege. Nuotrauka siūsta iš Amerikos, iš A. Račkauskienės albumo

 

Martynas Meškauskas. Atokvėpis

Juzefos ir Martyno Meškauskų auksinės vestuvės

 

 

  

Juzefa Meškauskienė prie savo senosios sodybos, Kiaukų k.

Darbai kiekvieną diena

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo. Tolumoje Martyno Meškausko sodyba

  

     

Žiema Kiaukų k

Adelė Meškauskaitės Račkauskienės rankdarbiai

Skiautinio siuvimas – labai kruopštus darbas, jam reikia ir meninio supratimo, todėl ne kiekviena siuvėja gali ryžtis prasmingam, tačiau ilgam ir nelengvam darbui. Šis pomėgis reikalauja daug laiko, kantrybės, ištvermės ir net fizinių jėgų, kūrėjui tai didžiausios laimės šaltinis.
Pagerbdami savo nagingąją 86-erių sulaukusią motiną, vaikai surengė mamos skiautinių parodą.
Nedidelė dalis A. Meškauskaitės-Račkauskienės parodos, pavadinta „Skiautelę prie skiautelės“, iš kaimo daržinės buvo persikėlusi į Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyrių, kur ją galėjo aplankyti daugiau žmonių.

 

  

Adelė Meškauskaitė Račkauskienė ir jos rankdarbiai

Adelės Meškauskaitės Račkauskienės širdžiai ir sielai jaukus namų kampelis.

Adelės auksinės vestuvės Tūbinių bažnyčioje po 50 metų. kun. kraštietis Remigijus Monstvilas

Adelės šeimos nuotraukos įpintos į jos gyvenimo pomėgi- rankdarbio raštus.

  Martyno ir Juzefos Meškausku senoji sodyba prie Akmenos, 2019 m.

---

Mačaičiai, Montvydai, Paakmenio malūnas 

Netoli protėvio Simono Mačaičio sodybos, šalia užtvenkto Jėrubyno upelio, 1936 metais buvo pastatytas vandeniu varomas malūnas.

Paakmenio k. gyventojų Mačaičių šeima prie vandens malūno Paakmenio k. apie 1950 m.

Paakmenio k. vandens malūno projektas leidimas statyti, išduotas savininko Simono Mačaičio vardu, 1936m.

Angelė Vilkanauskienė, malūno statytojo Simono Mačaičio duktė, prisiminė veikiantį malūną ir grūdų malimą apylinkės ūkininkams vandens rato pagalba. Reikiamam kiekiui vandens sukaupti buvo užtvenktas Jerubyno upelis. Grūdus malti pradėdavo tik esant tam tikram vandens lygiui. Sovietmečiu malūnas buvo nacionalizuotas, neprižiūrimas, galop užtvanką išplovė vanduo. Vėliau malūnas dar kurį laiką veikė sukant vidaus degimo varikliui, atsiradus elektrai, buvo sukamas elektros variklio pagalba. 

Paakmenio koplyčios šventinimas, kun. J. Kusas. Iš M. Vėlavičienės albumo.

 

Nepriklausomos LR karys. Tai gali būti Paakmenio k., vėliau Šakviečio k. gyventojo, savanorio Valerijono Sankalo nuotrauka. Savanorio kūrėjo medalio apdovanojimo Nr.8272, tarnavusio 1920-1922 m(tikslinama). Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo. 

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo

Mačaičių šeima, prie vandens malūno

 

 Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 

 

  Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

  

 Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 

 Iš  V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 Prie Akmenos.

 

Bronės ir Jono Mačaičių šeima, apie 1955 m. 

Su artimaisiais ir tėvais gimus najagimei Albinai(vėliau Grybienė)

Močiutė su anūke. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 Senojoje sodyboje. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Kiaukų kaimo muzikantas Kazimieras Montvydas per atlaidus mušė ir Tūbinių bažnyčios būgną. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Kazimieras Montvydas su smuiku. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 

Kiaukų griežikai.  Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Linksmybės.  Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Šeima. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

---

 VĖLAVIČIAI

Giminė  ne maža dalimi Kiaukuose ir apylinkėje išsiplėtė iš Antano Vėlavičiaus(1896-1983) šeimos, kuris buvo vedęs net tris kartus.

Su pirmąja žmona Ona Antanas susilaukė keturių mergaičių: Stanislavos, Elenos, Onos ir Bronės. Kai mama 32 metų mirė, vyriausiajai buvo 8 metukai, o jauniausiajai 1.5 m. 

Vedęs antrą kartą Teodorą, susilaukė 4 berniukų: Stanislovo, Juozapo, Antano, ir Jono. Kai ir antroji žmona, berniukų mamasulaukusi 49 m. mirė, vyriausiajam sūnui buvo 14 m., o mažiausiajam keturi metai. Tuomet Antanas vedė trečią kartą. Jo žmona tapusi Juzefa mylėjo Antano vaikus, augino kaip savus. Apie tai prisimena garbaus amžiaus sulaukės sūnus Jonas.

Antanas Vėlavičius, buvo aktyvus k. gyventojas, tarpukariu renkamas k. seniūnu, vėliau sovietmečiu Tūbinių bažnyčios maršalka daug metų rūpinosi bažnyčia ir parapijiečių reikalais.

Antanas Vėlavičius ir jo sūnaus Stasio ir Marytės Vėlavičių šeima(centre). Stasio tėvas Antanas kairėje, dešinėje Tūbinių klebonas Jonas Kusas

Iš kairės pirmas vyras Antanas Vėlavičius, antras Antanas Noreika, trečias kun. Jonas Kusas. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo

Kun. Jonas Kusas su parapijiečiais Vėlavičiais iš Kiaukų. Nuotrauka iš M. Vėlavičienės.

---

Kun. Kusas Kiaukų km. gyventojų Vėlavičių ir jų artimūjų šeimoje.

Teodoros Vėlavičienes paminklo šventinimas. Iš Marytės Vėlavičienės rinkinio

---

JURGUČIAI

Jurgučio Augusto šeima, apie 1955 m.

Vestuvės Kiaukų kaime. Groja tėvas ir sūnus Gudauskai. Iš M. Vėlavičienės albumo.

Birutė ir Stasė...

Gimines saskrydis Petro Trijonio sodyboje prie Akmenos. Iš Angelės Mačaitytės Vilkanauskienės albumo.

 

  Gudauskai

Gudausko Petro, senolių sodyba Kiaukų k.

Stanislava Vėlavičiūtė Gudauskienė(1920-2007).

Broliai Juozapas ir Steponas Gudauskai

Stepono Gudauskio šeima, žmona Stefa, vaikai Rimas ir Kestutis.

Stepono Gudausko sūnaus Rimo gyvenimo pradžia Kiaukų kaime

Iš kairės Elytė Gudauskaitė, Juozas Gudauskas ir Kazys Šimkus

  Antanas Jurgutis ir Pranas Gudauskis, pirma komunija

Vytautas Gudauskis ir kaimynas Virginijus Andrijauskis. Vytautas šiuo metu gyvena Skuodo rajone, Ylakiuose.

Kas tame lizde?

Juozas Gudauskas su broliu ir kompanija

Gudauskai, pirmoje eilėje iš kairės broliai Antanas, Povilas ir Juozapas, už jų nugaros Steponas kaireje už Juozo, Stepono žmona Stefa.

Trys broliai, Juozapas, Steponas ir Antanas

Gudauskai, centre Jadvyga Gudauskaitė, kairiau, jos tėtis Juozapas, Kairėje Steponas Gudauskas, dešinėje, Stefa , Stepono žmona

Iš dešinės Stanislava Gudauskienė, Elena Trijonienė

Stanislava Gudauskienė, sodybos kieme, apie 1970 m.

Dienos akimirka

Muzikantas Juozapas Gudauskis visada geros nuotaikos.

Bulvių skutimas, kaimo moterų kasdienybė.

Juozapas Gudauskas su dukra

Noreikos Petro išleistuvese sodyboje prie dvikamienio ažuolo

Tūbinių bažnyčioje. Pirmoje eilėje iš dešinės Juozapas Gudauskis, antras Antanas Noreika, trečias tūbiniškis Povilas Drūkteinis. Antroje eilėje iš dešinės pirmas Petras Poška, pasižymėjęs kaip užkietėjęs medžiotojas turėjęs vieną akį.

P. Kvaderis, P. Gudauskis ir A. Jurgutis

Pranas Gudauskis, Jonas Dajoras ir kompanija

Pranas Gudauskas tikisi sugauti žuvies. Sprendžiant pagal įrankius tai jam pavyko...

Pranas Gudauskas tėviškėje

Kiaukų jaunimas. Kairėje stovi Pranas Gudauskis, Jadvyga Trijonytė, Elena Trijonytė(Ačienė). Sėdi iš kairės Juozas Trijonis, Edmundas-Jadvygos vyras 

Nauji laikai, naujos kartos, nauji vėjai

Jadvygos Gudauskaitės Šemeklienės sūnus

 sielų ganytojas

Seserys Gudauskaitės ir jų palikuoniai

Remigijui Šemekliui abecėlė atrodė baisus mokslas, kiek lengviau akordeonas.

Vairuoti motociklą vieni niekai

Pirmoji komunija

Studentiškos dienos Klaipėdoje

.

Šventė. Pirmasis mokslų etapas baigtas, laukia kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas.

.......

Šiuo metu Evangelikų Liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis aptarnauja Šilutės ir aplinkinių Vanagų, Pagėgių ir Rukų bažnyčios parapijas. 

Antano Vėlavičiaus dukros, iš kairės -Valauskienė Bronė, Gudauskienė Stanislava, Noreikienė Ona, Trijonienė Elena

Vėlavičiutes-Gudauskienės 80 m. jubiliejus

Pranas Gudauskas daug metų su muzika

Senoji Petro Gudausko sodyba, Kiaukų k.  2018 m.

Trijoniai. Jadvygos Musvydienės prisiminimas

Jadvyga, viena 2014 m. KRAŠTIEČIŲ SUSITIKIMO organizatorių, atvežusi į Tūbines net 2 saviveiklos kolektyvus iš Tauragės

Jadvygos Trijonytės Jaunystė

Jadvygos darbovietė-darželis

Vaikučių apsuptyje. Geriausi žaislai-lėlės

Brolio Beno vestuvės

Vestuvės

Jadvygos dukros studentiškos dienos. Saviveikla taip pat nesvetima.

Antanas Trijonis ir jo žmona

Artimūjų laidotuvėse

Jadvyga Trijonytė Musvydienė, viena iš kraštiečių susitikimo Tūbinėse organizatorių, 2014 m. 

J. Musvydienės saviveiklos kolektyvai Tūbinėse, 2014 m.

Su Jadvyga Musvydiene, Tauragėje 2018 m.

Kazimiera ir Bronius Budginai

Kazimiera Budginienė, 1927-1938-1955      

Kazimiera Bendikaitė Budginienė, (1913-1979)

Tai jauniausia Povilo Bendiko duktė ir ilgiausiai gyvenusi tėvų namuose Brokštėnuose. Ji praleido čia karo ir pirmuosius pokario metus.

Sukūrusi šeimą su Bronislovu Budginu, apsigyveno mažame namelyje Kiaukuose. Tai buvo labai nuoširdus žmogus. Savo vaikų nesusilaukusi, Kazimiera be galo mylėjo savo seserų, o ypač jaunesniojo brolio Alfonso vaikus.

Noreikai ir Budginai iš Kiaukų Bendikinėje Brokštėnuose, 1955 m.

Bronislovas Budginas sėdi kairėje, antra iš kairės Stanislava Bendikienė, trečia Kazimiera Budginienė, ketvirtas Pranas Noreika(Stanislavos pusbrolis), penkta jo žmona, apkabinusi Alfonsą Bendiką, centre tarp vaikų Prano Noreikos dukra, paskutinis stovi Stanislavos brolis Vladas Noreika. Centre Alfonso vaikai, penki broliukai: iš kairės, Tomas  stovi antrame plane prie bičių avilio, sedi ant kelių Augenijus, dešiniau Aloyzas, Benjaminas(Liudas), dešinėje pritūpęs Alfonsas.

Pabuvimai su Kazimiera vaikystėje įsimintini. Jai niekada netrūko geros nuotaikos. Globa ir rūpinimasis vaikaičiais tęsėsi ir Kazimierai  sukūrus savo šeimą, taip pat vėliau, likimui paženklinus jos gyvenimą sunkia nepagydoma liga. 

 Budcinienės sesers dukra Palmyra Kučinskaitė, pirmą kartą  atvyko į Lietuvą iš Kanados, 1976 m. 

Ilgai laultas susitikimas vyko tik kelias valandas. Be sovietinio leidimo išvykusi iš Vilniaus, susitiko tik su dėdės Alfonso šeima ir su savo teta Kazimiera Budginiene(dešinėje su vyru Broniumi).

Alfonsas su žmona ir seserimi Kazimiera pasitiko Bronę Fetingienę  atvykusią iš Lenkijos, 1977m.(sėdi antra iš kairės)

Kazimiera, savo gimtinėje Brokštėnuose, kalbina Aloyzo sūnų Nerijų , 1975 m. 

Budginai su kaimynų Gudauskų vaikais.

Bronius Budginas prie savo žmonos šermenyse

Visuomet buvęs geros nuotaikos, netekęs artimiausio žmogaus, žmonos Kazimieros, Bronislovas apmąstė ir besibaigiantį savo gyvenimą. "Šešiais važiavau, tūkstančius vartojau"-žodžiai kuriuos mėgdavo sakyti Bronislovas turėjo realų pagrindą. Budginai Laukuvos krašte , iš kur Bronislovas buvo kilęs, apylinkėje buvo garsi. bajoriškos kimės giminė. 

1979- ais metais Bronislovas Budginas, sunkios ligos iškamuotą savo žmoną Kazimierą,  palydėjo į paskutinę kelionę į Tūbines, kur jinai buvo palaidota savo tėvų, Povilo ir Kazimieros Bendikų, šeimos kape.

Neilgai trukus, artimieji ir kaimynai palydėjo į paskutinę kelionę ir Bronislovą Budginą

Laidotuvės, kuriose dalyvavo brolis Alfonsas Bendikas su žmona, artimesni kaimynai, įvyko Laukuvos kapinėse.

 Istorinėse nuotraukose kraštiečiai

Jonas Trijonis iš Kiaukų km. "Skiriu Elei Astrauskaitei, 1940 m.X men 9d.". Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio

"Atminčiai, geležis ir akmuo su laiku pranyks, bet mano atmintis per amžius nepranyks!" K. Jakui nuo draugo A. Trijonio, Tūbiniai,  1928.11.15. Nuotrauka iš P. Jako rinkinio

Antanas Vilkanauskas, 1928 m. Iš Stasės Vilkanauskaitės Deksnienės nuotraukų rinkinio

Pasibuvimas Tūbinėse po atlaidų. Pirmas iš kairės su LR kario unforma Stasys Vilkanauskas, sėdi pirma iš dešinės  jo sesuo Ona Vilkanauskaitė su Ole Dabkyte centre ir kt. draugėmis, 1930 m. Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio

Gedeikio ir Lukošiūtės iš Tūbinių vestuvės Kiaukų km. Iš M. Vielavičienės albumo

Petkai, Sibiras-Vorkuta, Kiaukai

Giminė. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Vestuvės. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Šeimininkės vestuvėse. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Nuotaiką palaiko Kiaukų muzikantai.

Kiaukų jaunimas apie 1965 m.

Ūkio darbai Kiaukuose 

Vasara Kiaukų k. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo.

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo.

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio  

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Kazė Noreikienė(dešinėje) su kaimyne.

Antanas Pocius, Kiaukai.

Pakoplyčio k. koplyčia(gal?). Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Iš V. Sakalauskienės albumo

Protėviai. Iš V. Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

 LIETUVOS ATGIMIMO SAJŪDIS

Vidos Sakalauskienės prisiminimai, Sajūdis Tūbinėse

Tūbinėse, kaip ir visoje Lietuvoje aktyviausių Sajūdžio rėmėjų dėka buvo organizuojami mitingai už Sajūdį ir laisvus rinkimus. Pirmą kartą Tūbinėse iškilmingai atžymėta Lietuvos Nepriklausomybės diena 1989 02 18

Buvusios Nepriklausomos Lietuvos Valstybės vėliava pašventinimui įnešama į Tūbinių bažnyčią.

Iškilmingos mišios Tūbinių bažnyčioje. Nuotraukoje skaitovė Vida Sakalauskienė iš Kiaukų ir tūbiniškis Modestas Trijonis. Mišias aukojo Šilalės kun. Alfredas  Memys(1960-2015).Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Tūbinių sajūdžio mitingas, 1989 m. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Mitinge matomas Tūbinių Sajūdžio aktyvas: viršuje iš kairės ketvirtas: Pranas Jakas, toliau Stasys Bagdonas, Stasys Macas, Alfonsas Bendikas, tautiniais rūbais Vida Sakalauskienė, už jos Šilalės Sajūdžio atstovas Aleksandras Kažukauskas, dešinėje prie vėliavos Modestas Trijonis. Nuotraukos centre kalba kun. Alfresas Memys, Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

 Apie Kiaukų dvarą

Randama žinių, kad valstybinės valdos centras 1853 m.  buvo Kiaukų dvaras išsidėstęs už Jėrubyno ir Noralio santakos, nutolęs nuo Šilalės apie 7 km. į šiaurės rytus. 

Dvaro sodyba buvo polivarko tipo. Ją sudarė ekonomo namas, svirnas ledainė tvartai, klojimas, dvi daržinės, spirito varykla(bravoras) ir malūnas. Pastatai buvo mediniai, dengti šiaudais, suręsti iš tašytų rastų. Ekonomo namas buvo dviejų galų(14x8), su priemene ir virene centre, ekonomo kambariais viename gale ir šeimynine su kamara kitame gale.

Svirnas stačiakampio plano, šoninio tipo dviejų patalpų. Didesniojoje dalyje buvo 14 aruodų ir turėjo duris su spyna. Mažesniojoje buvo 4 aruodai, ledainė antžeminė artima kvadratui.(5x6). Dalis turėjo lubas ir grindis, po kuriomis buvo rūsys, į kurį vedė durys. Tvartų kiemo(abarių) pastatas(57x7,5 m. buvo kampinio plano. Jame 2 tvartai ir arklidė vežiminė. Klonienoje stovėjo senas klojimas(18x8,5) ir dvi tokio pat dydžio daržinės(30x8) daržinės su dvivėriais vartais. Viena skirta šienui, kita- javams ar šiaudams. 1853 m. polivarkas panaikintas, nurodyta malūną parduoti iš varžytinių, o kitus pastatus atiduoti vienkiemininkui ir dviems valstiečiams.

Šaltinis " Lietuvos dvaų ir sodybų atlasas, Šilalės savivaldybė" 

Žinių apie Kiaukus pateikta Vytenio ir Junonos keliautojų po Šilalės kraštą žinyne "Šiaurės Karšuva" 

Senosiose Kiaukų kaimo kapinėse XVIII a kaimą nusiaubusio juodojo maro aukos. Sovietmečiu koplyčia buvo išniekinta, nukentėjusi nuo vagių.

Pagerbė Kiaukų kaimo mirusiuosius, 2009 m. birželio 19 d,. XXI a

 Apie 1710-osius metus Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje siautėjo maras, nusinešęs labai daug žmonių gyvybių. Ypač  nukentėjo Žemaitija, kur išmirė beveik 2 trečdaliai žmonių. Pagal čia gyvenusių senolių pasakojimus, maras apėmė ir Kiaukų kaimą. Kadangi maro epidemijos pakirstų žmonių nebuvo kam laidoti, duobes savęs pasilaidojimui išsikasdavo patys , kol dar galėdavo tą padaryti. Kiaukuose ilgą laiką gyvenęs Juozas Noreika, dabar gyvenantis Natkiškėse, besidomintis savo gimtojo Kiaukų kaimo istorija, daug apie tai girdėjo iš savo tėvo ir senelio pasakojimų, o kasant rūsius, sodyboje atkastus sėdinčio žmogaus griaučius patys savo akimis matę.

Juozas dar papasakojo, kad visi maro pakirstieji, kaip ir atkastasis nelaimėlis  sodyboje, buvo sulaidoti čia pat, ant Noralio upelio šlaito, kur išlikę keletas akmeninių kryžių su įrašais ir 1934-aisiais metais, Kiaukų kaimo gyventojų iniciatyva, šių tragiškų laikų atminimui pastatyta ir pašventinta koplyčia.

Po maro epidemijos į atsilaisvinusias teritorijas Žemaitijoje gyventi atsikėlė iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunikaikštystės kraštų, dabartinės Baltarusijos-Lydos gubernijos ir Prūsijos.